versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinis bankas praėjusią savaitę padidino savo intervencijas valstybinių obligacijų rinkoje, ir tai rodo, kad Europos pinigų politikos vykdytojas nenori eskaluoti ir leisti išsiplėsti į kitas šalis kai kuriose euro zonos šalyse kilusiai skolų krizei.
Per praėjusią savaitę Europos Centrinis bankas įsigijo valstybinių obligacijų net už 1.1 mlrd. eurų sumą, kai savaitę anksčiau, valstybinių obligacijų pirkimui buvo išleista 603 mln. eurų suma.
Padidėjusios intervencijos valstybinių obligacijų rinkoje rodo, kad Europos Centrinis bankas buvo priverstas imtis skubių veiksmų, kad būtų išvengta pastebimo šalių skolinimosi kaštų augimo, be to stengiamasi atstatyti investuotojų pasitikėjimą.
Padidėjusios praėjusios savaitės intervencijos rodo, kad padėtis yra išties rimta, nes nepaisant šventinio laikotarpio, Europos Centrinis bankas aktyviai veikia rinkoje.
Europos Centrinio banko atstovai tvirtina, kad tokiais veiksmais jie siekia tiesiog ištaisyti rinkoje įvykusius sutrikimus, tačiau tikrai nebus pradėta veikti Amerikos Federalinio Rezervų banko stiliumi, t.y. siekiant remti ekonomiką, nebus pradėta vykdyti kiekybinio pinigų politikos švelninimo programa.
„Pagalba šalių vyriausybėms, nėra ir neturėtų būti šių operacijų tikslas“ – pareiškė Europos Centrinio banko vykdančiosios tarybos narys Jurgen Stark.
Paskutiniai Europos Centrinio banko veiksmai padidina lūkesčius, kad jis gali tapti dar agresyvesnis.
Dėl padidėjusios rizikos, Europos Centrinis bankas pranešė, kad šį mėnesį jis padidino iki 10.76 mlrd. dolerių savo pasirašytąjį kapitalą, ir tai tuo pačiu leis padidinti blogų paskolų rezervus.
Šis pranešimas paskatino spekuliacijas, kad Europos Centrinis bankas ruošiasi padidinti savo intervencijas rinkoje, t.y. paspartinti obligacijų supirkimus. Tačiau Europos Centrinio banko vykdančiosios tarybos narys Jurgen Stark pareiškė, kad tai nesusiję su dabartine padėtimi rinkoje, nes tai yra ankstesnių analizių pasekmė.
Europos Centrinis bankas ėmė supirkinėti euro zonos šalių valstybines obligacijas šių metų gegužę, kai tik pagilėjo skolų krizė euro zonoje. Iš pradžių Europos Centrinis bankas net kelias savaites iš eilės už 10 mlrd. eurų ir didesnes sumas supirkinėjo valstybines obligacijas rinkoje, tačiau vėliau intervencijų skaičius ir jų mastas ėmė mažėti, kol galiausiai pasiekė nulinį lygį.
Tačiau gruodžio pradžioje ši programa ir vėl buvo atgaivinta, bet ji dar nepasiekė prieš tai buvusio masto.
Europos Centrinis bankas nepateikia konkrečios informacijos, tačiau galima spėti, kad pastarosios intervencijos valstybinių obligacijų rinkoje buvo sukoncentruotos į Airijos ir Portugalijos valstybinių obligacijų pirkimą.
Nuo šių metų gegužės mėnesio, kuomet buvo pradėta įgyvendinti ši programa, jos vertė jau pasiekė 73.5 mlrd. eurų sumą. Tačiau Europos Centrinis bankas norėtų šią sumą ištraukti iš euro zonos finansinės sistemos, kad būtų sumažintas galimas neigiamas šių veiksmų infliacinis poveikis.
Per praėjusią savaitę Europos Centrinis bankas įsigijo valstybinių obligacijų net už 1.1 mlrd. eurų sumą, kai savaitę anksčiau, valstybinių obligacijų pirkimui buvo išleista 603 mln. eurų suma.
Padidėjusios intervencijos valstybinių obligacijų rinkoje rodo, kad Europos Centrinis bankas buvo priverstas imtis skubių veiksmų, kad būtų išvengta pastebimo šalių skolinimosi kaštų augimo, be to stengiamasi atstatyti investuotojų pasitikėjimą.
Padidėjusios praėjusios savaitės intervencijos rodo, kad padėtis yra išties rimta, nes nepaisant šventinio laikotarpio, Europos Centrinis bankas aktyviai veikia rinkoje.
Europos Centrinio banko atstovai tvirtina, kad tokiais veiksmais jie siekia tiesiog ištaisyti rinkoje įvykusius sutrikimus, tačiau tikrai nebus pradėta veikti Amerikos Federalinio Rezervų banko stiliumi, t.y. siekiant remti ekonomiką, nebus pradėta vykdyti kiekybinio pinigų politikos švelninimo programa.
„Pagalba šalių vyriausybėms, nėra ir neturėtų būti šių operacijų tikslas“ – pareiškė Europos Centrinio banko vykdančiosios tarybos narys Jurgen Stark.
Paskutiniai Europos Centrinio banko veiksmai padidina lūkesčius, kad jis gali tapti dar agresyvesnis.
Dėl padidėjusios rizikos, Europos Centrinis bankas pranešė, kad šį mėnesį jis padidino iki 10.76 mlrd. dolerių savo pasirašytąjį kapitalą, ir tai tuo pačiu leis padidinti blogų paskolų rezervus.
Šis pranešimas paskatino spekuliacijas, kad Europos Centrinis bankas ruošiasi padidinti savo intervencijas rinkoje, t.y. paspartinti obligacijų supirkimus. Tačiau Europos Centrinio banko vykdančiosios tarybos narys Jurgen Stark pareiškė, kad tai nesusiję su dabartine padėtimi rinkoje, nes tai yra ankstesnių analizių pasekmė.
Europos Centrinis bankas ėmė supirkinėti euro zonos šalių valstybines obligacijas šių metų gegužę, kai tik pagilėjo skolų krizė euro zonoje. Iš pradžių Europos Centrinis bankas net kelias savaites iš eilės už 10 mlrd. eurų ir didesnes sumas supirkinėjo valstybines obligacijas rinkoje, tačiau vėliau intervencijų skaičius ir jų mastas ėmė mažėti, kol galiausiai pasiekė nulinį lygį.
Tačiau gruodžio pradžioje ši programa ir vėl buvo atgaivinta, bet ji dar nepasiekė prieš tai buvusio masto.
Europos Centrinis bankas nepateikia konkrečios informacijos, tačiau galima spėti, kad pastarosios intervencijos valstybinių obligacijų rinkoje buvo sukoncentruotos į Airijos ir Portugalijos valstybinių obligacijų pirkimą.
Nuo šių metų gegužės mėnesio, kuomet buvo pradėta įgyvendinti ši programa, jos vertė jau pasiekė 73.5 mlrd. eurų sumą. Tačiau Europos Centrinis bankas norėtų šią sumą ištraukti iš euro zonos finansinės sistemos, kad būtų sumažintas galimas neigiamas šių veiksmų infliacinis poveikis.