versija spausdinimui
(2)
Bendra Europos valiuta euras jau egzistuoja beveik dvylika metų, ir jei ne šie metai, galima būtų teigti, kad tai yra sėkmingas projektas. Euras padėjo Europos ekonomikai sparčiau augti, tačiau deja, bet kai kurios euro zonos šalys pajudėjo link dugno.
Euras gimė 1999 metų sausio pirmą dieną, ir iš pradžių jis buvo naudojamas tik vienuolikoje Europos sąjungos šalyse vykdyti negrynųjų pinigų operacijas. Na o 2002 metų sausį jis jau įgavo materialų pavidalą ir pakeitė Europos sąjungos šalių nacionalines valiutas, t.y. markes, frankus, lyras bei guldenus.
Bendros valiutos įvedimas turėjo palengvinti Europos verslininkų padėtį ir senajame žemyne paskatinti aktyvesnę prekybą. Daugelis Europos šalių visų pirma daugiausiai prekiaudavo pačioje Europoje, tad valiutų rizika ir jų keitimo kaštai stabdė spartesnę eksporto plėtrą.
„Bendros valiutos įvedimas atnešė naudą visoms šalims. Deja, tačiau tik kai kurios iš jų, kaip pavyzdžiui Vokietija, investavo į save ir dabar naudojasi gaunama nauda. Tuo tarpu kitos šalys, kaip pavyzdžiui Graikija, plaukė pasroviui ir per daug nesirūpino ateitimi. Ji naudojosi bendromis fondo lėšomis, tačiau nevykdė jokių reformų ir nepadidino savo šalies konkurencingumo. Be to ši šalis pasinaudojo tuo, kad buvo silpna skolų kontrolė“ – kalbėdamas apie eurą ir euro zoną atkreipė dėmesį Invest-Bank banko ekonomistas Adam Czerniak.
„Pastaruosius dešimt metų euro zonoje galime apibūdinti labai parastai – tai devyni metai iliuzijų ir vieneri metai nusivylimo“ – pareiškė Unicredit banko ekonomistas Marco Annunziata.
Jis taip pat pridėjo, kad pagrindinė euro zonos kūrėjų iliuzija ir klaida buvo ta, kad jie teigė, kad ši zona gali sėkmingai veikti ir be bendros fiskalinės politikos.
Euras gimė 1999 metų sausio pirmą dieną, ir iš pradžių jis buvo naudojamas tik vienuolikoje Europos sąjungos šalyse vykdyti negrynųjų pinigų operacijas. Na o 2002 metų sausį jis jau įgavo materialų pavidalą ir pakeitė Europos sąjungos šalių nacionalines valiutas, t.y. markes, frankus, lyras bei guldenus.
Bendros valiutos įvedimas turėjo palengvinti Europos verslininkų padėtį ir senajame žemyne paskatinti aktyvesnę prekybą. Daugelis Europos šalių visų pirma daugiausiai prekiaudavo pačioje Europoje, tad valiutų rizika ir jų keitimo kaštai stabdė spartesnę eksporto plėtrą.
„Bendros valiutos įvedimas atnešė naudą visoms šalims. Deja, tačiau tik kai kurios iš jų, kaip pavyzdžiui Vokietija, investavo į save ir dabar naudojasi gaunama nauda. Tuo tarpu kitos šalys, kaip pavyzdžiui Graikija, plaukė pasroviui ir per daug nesirūpino ateitimi. Ji naudojosi bendromis fondo lėšomis, tačiau nevykdė jokių reformų ir nepadidino savo šalies konkurencingumo. Be to ši šalis pasinaudojo tuo, kad buvo silpna skolų kontrolė“ – kalbėdamas apie eurą ir euro zoną atkreipė dėmesį Invest-Bank banko ekonomistas Adam Czerniak.
„Pastaruosius dešimt metų euro zonoje galime apibūdinti labai parastai – tai devyni metai iliuzijų ir vieneri metai nusivylimo“ – pareiškė Unicredit banko ekonomistas Marco Annunziata.
Jis taip pat pridėjo, kad pagrindinė euro zonos kūrėjų iliuzija ir klaida buvo ta, kad jie teigė, kad ši zona gali sėkmingai veikti ir be bendros fiskalinės politikos.