versija spausdinimui
(12)
Vengrijos ekonomikos ministras Gyorgy Matolcsy pateikė tikrą ultimatumą savo piliečiams, pareikšdamas, kad privačių fondų dalyviai, kurie nesutiks, kad jų privačiuose pensijų fonduose laikomos lėšos būtų pervestos į valstybės biudžetą, tiesiog praras teisę ateityje gauti valstybinę pensiją. Įvykiai Vengrijoje turėtų tapti rimtu signalu ir Lietuvos piliečiams, kurie dalyvauja privačiose pensijų fonduose ir ten laiko savo lėšas.
Jau kitų metų sausio 31 dieną trijų milijonų Vengrijos piliečių laikomos lėšos privačiuose pensijų fonduose, kurių vertė sudaro apie 3 trilijonus forintų, bus automatiškai pervestos į šalies valstybinį biudžetą, tačiau jei privačių pensijų fondų dalyviai išreikš savo protestą, tai nebus daroma. Tie kurie nesutiks, kad jų turimos lėšos privačiuose pensijų fonduose būtų pervestos į šalies biudžetą, Vengrijos ekonomikos ministro Gyorgy Matolcsy teigimu, tiesiog praras teisę ateityje gauti valstybinę pensiją.
„Praktiškai tai reiškia privačių pensijų fondų nacionalizavimą. Tai blogiausias įvykių posūkis“ – pareiškė ING Groep Budapešto padalinio ekonomistas David Nemeth.
Vengrija tokiu būdu pakartoja prieš devynis metus Argentinoje įvykusius įvykius, kuri prieš tai, kai atsisakė sugrąžinti pasiimtas paskolas, iš savo piliečių nusavino privačiuose pensijų fonduose laikytas 3,2 mlrd. dolerių vertės santaupas.
Pagal Europos sąjungoje priimtas taisykles, pensijų įmokos pervedamos į privačius pensijų fondus iš valstybės biudžeto yra laikomos biudžeto išlaidomis. Net devynios Europos sąjungos šalys, tarp jų Vengrija, Lenkija bei Švedija, stengėsi, kad ši galiojanti taisyklė būtų pakeista, ir pensijų įmokų pervedimai iš biudžeto į privačius pensijų fondus, nebūtų laikomi kaip biudžeto išlaidos ir tuo pačiu nedidintų biudžeto deficito.
Tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių, kurios sumažino pensijų įmokų pervedimus į privačius pensijų fondus, arba perėmė laikina šiose fonduose laikomų lėšų kontrolę, yra Lietuva, Estija bei Bulgarija.
Vengrijos premjeras Viktor Orban planuoja iš privačių pensijų fondų gautas lėšas panaudoti dabartinių pensijų mokėjimui ir tokiu būdu sumažinti šalies biudžeto deficitą. Šiais metais Vengrijos biudžeto deficitas lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte sumažės iki 3.8 procentų, na o kitais metais turėtų nusmukti netgi žemiau nei reikalaujama trijų procentų riba.
Nieko keisto, kad toks kategoriškas Vengrijos ekonomikos ministro Gyorgy Matolcsy pasisakymas visų pirma pakenkė pačiai Vengrijai, kuri šiandien neišplatino visų planuotų vienų metų trukmės valstybinių skolos vertybinių popierių, bei buvo priversta šiuos vertybinius popierius išplatinti su didesnėm palūkanom. Vengrams pavyko parduoti vienų metų trukmės valstybinius skolos vertybinius popierius už 30 mlrd. forintų sumą, t.y. už 10 mlrd. forintų mažesnę sumą nei buvo planuota, be to palyginus su ankstesniu valstybinių skolos vertybinių popierių platinimu, nuo 89.3 iki 64.5 mlrd. forintų sumažėjo ir šių vertybinių popierių paklausa, na o palūkanos padidėjo nuo 5.94 iki 6.05 procentų.
Kai kurie analitikai prisipažino, jog jie tikėjosi netgi kur kas mažesnio investuotojų aktyvumo. Šiandieninės prekybos metu Vengrijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas BUX smunka apie du procentus, euras forinto atžvilgiu sustiprėjo 0.66 procentais, na o doleris forinto atžvilgiu pakilo beveik vienu procentu.
Jau kitų metų sausio 31 dieną trijų milijonų Vengrijos piliečių laikomos lėšos privačiuose pensijų fonduose, kurių vertė sudaro apie 3 trilijonus forintų, bus automatiškai pervestos į šalies valstybinį biudžetą, tačiau jei privačių pensijų fondų dalyviai išreikš savo protestą, tai nebus daroma. Tie kurie nesutiks, kad jų turimos lėšos privačiuose pensijų fonduose būtų pervestos į šalies biudžetą, Vengrijos ekonomikos ministro Gyorgy Matolcsy teigimu, tiesiog praras teisę ateityje gauti valstybinę pensiją.
„Praktiškai tai reiškia privačių pensijų fondų nacionalizavimą. Tai blogiausias įvykių posūkis“ – pareiškė ING Groep Budapešto padalinio ekonomistas David Nemeth.
Vengrija tokiu būdu pakartoja prieš devynis metus Argentinoje įvykusius įvykius, kuri prieš tai, kai atsisakė sugrąžinti pasiimtas paskolas, iš savo piliečių nusavino privačiuose pensijų fonduose laikytas 3,2 mlrd. dolerių vertės santaupas.
Pagal Europos sąjungoje priimtas taisykles, pensijų įmokos pervedamos į privačius pensijų fondus iš valstybės biudžeto yra laikomos biudžeto išlaidomis. Net devynios Europos sąjungos šalys, tarp jų Vengrija, Lenkija bei Švedija, stengėsi, kad ši galiojanti taisyklė būtų pakeista, ir pensijų įmokų pervedimai iš biudžeto į privačius pensijų fondus, nebūtų laikomi kaip biudžeto išlaidos ir tuo pačiu nedidintų biudžeto deficito.
Tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių, kurios sumažino pensijų įmokų pervedimus į privačius pensijų fondus, arba perėmė laikina šiose fonduose laikomų lėšų kontrolę, yra Lietuva, Estija bei Bulgarija.
Vengrijos premjeras Viktor Orban planuoja iš privačių pensijų fondų gautas lėšas panaudoti dabartinių pensijų mokėjimui ir tokiu būdu sumažinti šalies biudžeto deficitą. Šiais metais Vengrijos biudžeto deficitas lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte sumažės iki 3.8 procentų, na o kitais metais turėtų nusmukti netgi žemiau nei reikalaujama trijų procentų riba.
Nieko keisto, kad toks kategoriškas Vengrijos ekonomikos ministro Gyorgy Matolcsy pasisakymas visų pirma pakenkė pačiai Vengrijai, kuri šiandien neišplatino visų planuotų vienų metų trukmės valstybinių skolos vertybinių popierių, bei buvo priversta šiuos vertybinius popierius išplatinti su didesnėm palūkanom. Vengrams pavyko parduoti vienų metų trukmės valstybinius skolos vertybinius popierius už 30 mlrd. forintų sumą, t.y. už 10 mlrd. forintų mažesnę sumą nei buvo planuota, be to palyginus su ankstesniu valstybinių skolos vertybinių popierių platinimu, nuo 89.3 iki 64.5 mlrd. forintų sumažėjo ir šių vertybinių popierių paklausa, na o palūkanos padidėjo nuo 5.94 iki 6.05 procentų.
Kai kurie analitikai prisipažino, jog jie tikėjosi netgi kur kas mažesnio investuotojų aktyvumo. Šiandieninės prekybos metu Vengrijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas BUX smunka apie du procentus, euras forinto atžvilgiu sustiprėjo 0.66 procentais, na o doleris forinto atžvilgiu pakilo beveik vienu procentu.
