versija spausdinimui
(2)
Per tam tikrą laiką bendros Europos valiutos euro projektas, dėl didžiausios Europos sąjungos šalies, t.y. Vokietijos iniciatyvos, gali žlugti, perspėja Financial Times leidinio publicistas Gideon Rachman.
„Egzistuoja krūva priežasčių, kodėl Vokietija gali būti nepatenkinta tuo, kuria kryptimi juda euro plėtra. Ši šalis pergyveno skausmingą dešimtmetį, kuomet joje buvo slopinamas darbo užmokesčio augimas bei buvo mažinamos valstybės išlaidos. Daugelis rinkėjų yra pasipiktinęs, kad jų mokesčiai naudojami remiant pernelyg ankstyvą graikų išėjimą į pensiją ir super žemą Airijos pelno mokestį“ – pažymi Gideon Rachman.
Financial Times leidinio publicistas primena, kad prieš dešimt metų vokiečiams buvo žadėta, kad euras bus toks pats stabilus kaip ir markė, ir euro zonoje vienoms šalims neteks gelbėti kitų. Abu šie pažadai yra arti to, kad jie bus galutinai sulaužyti. Be to baiminamasi, kad Vokietijos Konstitucinis teismas gali nuspręsti, kad Vokietijos pagalba Graikijai ir Airijai yra nelegali.
Jis pažymi, kad kilusi naujausia krizė Airijoje, paskatino Vokietijos Kanclerę Angela Merkel pareikšti, kad per būsimas finansų krizes euro zonoje, didesnę nuostolių dalį turės prisiimti privatūs asmenys, kurie įsigijo šalių valstybinius skolos vertybinius popierius, ir šiuo klausimu reikėtų atlikti sutarčių pokyčius.
„Pastaruosius penkiasdešimt metų dalyvavimas Europos integracijoje buvo Vokietijos užsienio politikos pagrindinis tikslas. Tačiau jeigu vis dėl to vokiečiai galiausiai įsitikins, kad su savo partneriais euro zonoje nelabai įmanoma gyventi, ir bendros valiutos eksperimentas neveikia taip, kaip turėtų veikti, tai jie gali nuspręsti iš jo pasitraukti“ – prognozuoja Financial Times leidinio publicistas Gideon Rachman.
Pasak jo, tai gali nutikti dviem būdais. Vokiečių mokesčių mokėtojai tiesiog gali prarasti pasitikėjimą, jog Europos sąjungos paskolos finansiškai silpnesnėms euro zonos šalims, kada nors gali būti grąžintos, arba jeigu kai kurios Europos sąjungos šalys nesutiks su sutarties pokyčiais, kurių norėtų Vokietija (kaip pavyzdžiui siekdami užkirsti kelią galimai ateityje kilsiančioms krizėms, Vokietija siekia sustiprinti finansinę discipliną).
„Vokiečiai tiesiog gali pareikšti, kad darėme viską, kas tik buvo mūsų galiose, tačiau kitos Europos šalys tiesiog nenori padėti pačios sau. Ir tokiu būdu pasijausti laisvi nuo istorinio įsipareigojimo atstatyti Europą“ – reziumavo Financial Times leidinio publicistas Gideon Rachman.
Na o vien tik šiandieninės prekybos metu euras dolerio atžvilgiu smuktelėjo žemyn jau beveik dviem procentais ir nusirito žemiau nei 1,34 dolerių už eurą vertė. Nuo Airijos finansinės krizės pradžios euras dolerio atžvilgiu jau spėjo nusmukti virš šešių procentų.
„Egzistuoja krūva priežasčių, kodėl Vokietija gali būti nepatenkinta tuo, kuria kryptimi juda euro plėtra. Ši šalis pergyveno skausmingą dešimtmetį, kuomet joje buvo slopinamas darbo užmokesčio augimas bei buvo mažinamos valstybės išlaidos. Daugelis rinkėjų yra pasipiktinęs, kad jų mokesčiai naudojami remiant pernelyg ankstyvą graikų išėjimą į pensiją ir super žemą Airijos pelno mokestį“ – pažymi Gideon Rachman.
Financial Times leidinio publicistas primena, kad prieš dešimt metų vokiečiams buvo žadėta, kad euras bus toks pats stabilus kaip ir markė, ir euro zonoje vienoms šalims neteks gelbėti kitų. Abu šie pažadai yra arti to, kad jie bus galutinai sulaužyti. Be to baiminamasi, kad Vokietijos Konstitucinis teismas gali nuspręsti, kad Vokietijos pagalba Graikijai ir Airijai yra nelegali.
Jis pažymi, kad kilusi naujausia krizė Airijoje, paskatino Vokietijos Kanclerę Angela Merkel pareikšti, kad per būsimas finansų krizes euro zonoje, didesnę nuostolių dalį turės prisiimti privatūs asmenys, kurie įsigijo šalių valstybinius skolos vertybinius popierius, ir šiuo klausimu reikėtų atlikti sutarčių pokyčius.
„Pastaruosius penkiasdešimt metų dalyvavimas Europos integracijoje buvo Vokietijos užsienio politikos pagrindinis tikslas. Tačiau jeigu vis dėl to vokiečiai galiausiai įsitikins, kad su savo partneriais euro zonoje nelabai įmanoma gyventi, ir bendros valiutos eksperimentas neveikia taip, kaip turėtų veikti, tai jie gali nuspręsti iš jo pasitraukti“ – prognozuoja Financial Times leidinio publicistas Gideon Rachman.
Pasak jo, tai gali nutikti dviem būdais. Vokiečių mokesčių mokėtojai tiesiog gali prarasti pasitikėjimą, jog Europos sąjungos paskolos finansiškai silpnesnėms euro zonos šalims, kada nors gali būti grąžintos, arba jeigu kai kurios Europos sąjungos šalys nesutiks su sutarties pokyčiais, kurių norėtų Vokietija (kaip pavyzdžiui siekdami užkirsti kelią galimai ateityje kilsiančioms krizėms, Vokietija siekia sustiprinti finansinę discipliną).
„Vokiečiai tiesiog gali pareikšti, kad darėme viską, kas tik buvo mūsų galiose, tačiau kitos Europos šalys tiesiog nenori padėti pačios sau. Ir tokiu būdu pasijausti laisvi nuo istorinio įsipareigojimo atstatyti Europą“ – reziumavo Financial Times leidinio publicistas Gideon Rachman.
Na o vien tik šiandieninės prekybos metu euras dolerio atžvilgiu smuktelėjo žemyn jau beveik dviem procentais ir nusirito žemiau nei 1,34 dolerių už eurą vertė. Nuo Airijos finansinės krizės pradžios euras dolerio atžvilgiu jau spėjo nusmukti virš šešių procentų.