versija spausdinimui
(0)
DnB NORD banko analitikai, pristatydami keturių Baltijos regiono šalių ekonominę situaciją, artimiausiais metais ūkio augimą prognozuoja visoms šalims. Lyderių pozicijas regione užims Lenkija ir Estija. Pagrindinėmis kliūtimis Lietuvos ir Latvijos ūkio plėtrai išliks aukštas nedarbo ir emigracijos lygis, investicijų stoka bei būtinybė toliau mažinti biudžeto išlaidas.
Šiemet pradėję ryškėti paskolų portfelio kokybės stabilizacijos ženklai leidžia ateinančiais metais prognozuoti kredito rinkos atšilimą Baltijos šalyse.
Kitąmet Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai. Dėl emigracijos, net ir didelės bedarbystės sąlygomis, Baltijos valstybėse vėl atsiranda struktūrinis kvalifikuotos darbo jėgos stygius, todėl kils spaudimas didinti darbo užmokestį, o tai gali turėti neigiamą poveikį šalių konkurencingumui.
• Estija. Dėl nuoseklios ekonominės politikos ir efektyvesnio viešojo sektoriaus valdymo šalis išvengia valstybės finansų problemų, o strateginiais klausimais pozicija ir opozicija stebėtinai lengvai pasiekia sutarimą. Kitoms šalims tęsiant fiskalinį konsolidavimą, Estija jau prakalbo apie galimą tiesioginių mokesčių mažinimą. Nedarbo lygis Estijoje vis dar labai aukštas, bet pastaruoju metu jis sparčiai smunka, o verslo ir gyventojų lūkesčiai gerėja, šalis pritraukia ženklius tiesioginių užsienio investicijų srautus. Vieninteliu reikšmingu ekonomikos augimo stabdžiu yra aukštas privataus sektoriaus įsiskolinimo lygis.
• Lenkija. Politinių santykių su Rusija atšilimas praplečia galimybes plėtoti eksportą Rytų kryptimi. Pragmatiška vidaus ir užsienio pastarojo meto politika kelia šios rinkos patrauklumą investuotojams. Žemas vartotojų ir verslo įsiskolinimo lygis bei pozityvūs lūkesčiai sudaro palankias prielaidas vidaus vartojimo didėjimui. Tikėtina, kad šiais ir kitais metais šalies ūkio plėtra bus viena sparčiausių ES.
• Lietuvos. Ūkio atsigavimas siejamas su eksportu, tačiau vidaus rinka išlieka silpna. Prastoki investicijų duomenys, žemas Lietuvos ekonomikos konkurencingumas, pernelyg lėti žingsniai pertvarkant neefektyvų viešąjį sektorių ir gerinant verslo aplinką teikia mažai vilčių, kad eksporto spurtas bus ilgalaikis. Šalies ateities perspektyvas temdo politinio elito nesutarimai bei kvalifikuotų darbuotojų gretas retinanti itin stipri emigracija.
• Latvijos ekonomikos nuosmukis yra giliausias. Ją kamuoja tos pačios problemos kaip ir Lietuvą: silpna vidaus paklausa, kuri atsigaus negreitai, didžiulė skylė valstybės ižde, įsibėgėjusi emigracija, susiskaldęs politinis elitas. Šalies bendrovių bei namų ūkių bendro įsiskolinimo lygis išlieka gerokai aukštesnis nei Lietuvoje ar Lenkijoje, o prekių eksporto vaidmenį menkina silpnas apdirbamosios gamybos potencialas. Tačiau šalies vyriausybė energingiau nei Lietuvos valdžia vykdė pribrendusias reformas. Teigiamas jų poveikis bei žema palyginamoji bazė 2010 m. kitąmet lems spartesnę ūkio plėtrą nei Lietuvoje.
Šiemet pradėję ryškėti paskolų portfelio kokybės stabilizacijos ženklai leidžia ateinančiais metais prognozuoti kredito rinkos atšilimą Baltijos šalyse.
Kitąmet Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai. Dėl emigracijos, net ir didelės bedarbystės sąlygomis, Baltijos valstybėse vėl atsiranda struktūrinis kvalifikuotos darbo jėgos stygius, todėl kils spaudimas didinti darbo užmokestį, o tai gali turėti neigiamą poveikį šalių konkurencingumui.
• Estija. Dėl nuoseklios ekonominės politikos ir efektyvesnio viešojo sektoriaus valdymo šalis išvengia valstybės finansų problemų, o strateginiais klausimais pozicija ir opozicija stebėtinai lengvai pasiekia sutarimą. Kitoms šalims tęsiant fiskalinį konsolidavimą, Estija jau prakalbo apie galimą tiesioginių mokesčių mažinimą. Nedarbo lygis Estijoje vis dar labai aukštas, bet pastaruoju metu jis sparčiai smunka, o verslo ir gyventojų lūkesčiai gerėja, šalis pritraukia ženklius tiesioginių užsienio investicijų srautus. Vieninteliu reikšmingu ekonomikos augimo stabdžiu yra aukštas privataus sektoriaus įsiskolinimo lygis.
• Lenkija. Politinių santykių su Rusija atšilimas praplečia galimybes plėtoti eksportą Rytų kryptimi. Pragmatiška vidaus ir užsienio pastarojo meto politika kelia šios rinkos patrauklumą investuotojams. Žemas vartotojų ir verslo įsiskolinimo lygis bei pozityvūs lūkesčiai sudaro palankias prielaidas vidaus vartojimo didėjimui. Tikėtina, kad šiais ir kitais metais šalies ūkio plėtra bus viena sparčiausių ES.
• Lietuvos. Ūkio atsigavimas siejamas su eksportu, tačiau vidaus rinka išlieka silpna. Prastoki investicijų duomenys, žemas Lietuvos ekonomikos konkurencingumas, pernelyg lėti žingsniai pertvarkant neefektyvų viešąjį sektorių ir gerinant verslo aplinką teikia mažai vilčių, kad eksporto spurtas bus ilgalaikis. Šalies ateities perspektyvas temdo politinio elito nesutarimai bei kvalifikuotų darbuotojų gretas retinanti itin stipri emigracija.
• Latvijos ekonomikos nuosmukis yra giliausias. Ją kamuoja tos pačios problemos kaip ir Lietuvą: silpna vidaus paklausa, kuri atsigaus negreitai, didžiulė skylė valstybės ižde, įsibėgėjusi emigracija, susiskaldęs politinis elitas. Šalies bendrovių bei namų ūkių bendro įsiskolinimo lygis išlieka gerokai aukštesnis nei Lietuvoje ar Lenkijoje, o prekių eksporto vaidmenį menkina silpnas apdirbamosios gamybos potencialas. Tačiau šalies vyriausybė energingiau nei Lietuvos valdžia vykdė pribrendusias reformas. Teigiamas jų poveikis bei žema palyginamoji bazė 2010 m. kitąmet lems spartesnę ūkio plėtrą nei Lietuvoje.