Į vakarykštes tendencijas iškart sureagavo Azijos rinkos, kur pagrindiniai regiono indeksai šįryt smuko apytiksliai 0,5-1 proc. Panašius nuosmukius išvysime ir Vakarų Europos rinkose - Londono FTSE 100 indeksas prekybos dieną pradės neigiamu bent 0,6 proc. nuosmukiu. Be abejo, jei dienos eigoje tendencijos nepasikeis, JAV akcijų rinka iš bendro negatyvaus konteksto taip pat neišsiskirs.
Techninės analizės specialistai, analizuojantys S&P 500 indekso kreivės dinamiką, įspėja, jog įžvelgia stiprų pasipriešinimą ties 1220-1230 lygiu. Jų teigimu, vargu ar artimiausiu metu indekso reikšmė galėtų būti aukščiau minėtosios ribos, turint omenyje dar ir tai, jog pastaruoju metu jaučiamas bendras rinkos perkaitimas ir neužtikrintumas. Nederėtų nustebti, jei kelių savaičių bėgyje matysime kiek reikšmingesnius neigiamus akcijų kainų pokyčius.
Vis daugiau šalių centrinių bankų kyla susirūpinimas dėl galimos auštos ir nevaldomos infliacijos, todėl, priešingai nei JAV, po truputį kelia palūkanų normas. Visai neseniai tą padarė Australijos, Indijos bei Japonijos centriniai bankai, jų pavyzdžiu pasekė ir Pietų Korėja. Nors tokiais veiksmais stengiamasi palaikyti ekonomikos stabilumą, tačiau tai dažniausiai negatyviai atsiliepia akcijų rinkoms. Panašių sprendimų JAV sulaukti nesitikima bent jau iki kitų metų, tačiau FED vadovas B. Bernankė jau dabar aktyviai kritikuojamas dėl keliamos pernelyg didelės infliacijos grėsmės.
Likvidžiausių dešimties Baltijos šalių bendrovių indeksas OMXB10 šią savaitę pradėjo 0,6 proc. kritimu, Talino OMXV smuko 0,7 proc., ir tik Vilniaus OMXV nežymiai paaugo - 0,1 proc. Rinkos likvidumas smuko ypač smarkiai, nes investuotojai užėmė laukimo pozicijas. Iš viso visose trijose regiono biržose sudarytų sandorių skaičius vos perkopė per 1 tūkst. ribą, o vien tik Vilniaus biržoje 9 akcijų kainos kilo, 9 leidosi žemyn ir net 13 išliko nepakitusios. Rinkoje vyrauja neapibrėžtumo nuotaikos. Patys atsargiausieji investuotojai jau suskubo realizuoti rizikingiausias savo pozicijas, kiti kol kas lūkuriuoja, tikėdamiesi sulaukti aiškesnių požymių kuria kryptimi rinka gali pasukti artimiausiu metu. Nuo masinių pardavimų investuotojus kol kas pristabdo vis dar pirkėjų pusei atstovaujantys, tiesa, jau nebe taip aktyviai, instituciniai investuotojai, bei karti patirtis, kai iki šiol šį rudenį įvykdyti pelnų fiksavimai nepasiteisino, nes didžioji dalis akcijų nuosekliai kopė į naujas aukštumas.
Nuo pirmadienio (lapkričio 22 dienos) NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių birža akcijų segmente pereina prie euro, kaip bazinės prekybos valiutos. Laukdami šio įvykio, kai kurie investuotojai, siekdami sumažinti valiutos konvertavimo kaštus, o taip pat skatinami lūkesčių dėl galimo techninio akcijų kainų, išreikštų eurais, šuolio, vis dar formuoja savo investicinius portfelius ir kartu susilaiko nuo pardavimų. Gerų bendrovių rezultatų lūkesčiai taip pat vis dar įneša optimizmo į rinką, ką puikiai iliustruoja vakarykštis „Invaldos" akcijų kainos šuolis - šiandien „Vilniaus baldai" žada paskelbti trečiojo ketvirčio rezultatus, kurie, kaip tikimasi, turėtų patvirtinti prieš tai prieš tai išryškėjusią aukšto pelningumo bei paaugusių pardavimų tendenciją. Taigi, net ir nepaisant pakankamai nevienareikšmių nuotaikų pagrindinėse pasaulio akcijų rinkose, Baltijos regiono akcijos palankių vietos naujienų ir veiksnių dėka kol kas sugebėjo išsilaikyti nuo žymesnių nuopuolių, bet trumpu laikotarpiu ženklesnės kainų korekcijos rizika išlieka vis dar pakankamai aukšta.