versija spausdinimui
(0)
Amerika turėtų atsakyti į besitęsiantį Kinijos manipuliavimą nuosava valiuta ir uždėti prekybinius tarifus, arba mokesčius jų eksportui, pareiškė ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
Jis atkreipia dėmesį, kad Amerikos valdžios pastangos, kad Kinija leistų sustiprėti savo nacionalinei valiutai juaniui kitų valiutų atžvilgiu, davė tam tikrus, tačiau nedidelius rezultatus.
„Niekas iš esmės nepasikeis, kol Amerika neparodys, kad ji nori daryti tai, kas įprastai yra daroma, kai kitos šalys subsidijuoja savo eksportą, t.y. laikinų tarifų nustatymas, kuris padengtų esamas subsidijas“ – pareiškė Paul Krugman.
Barako Obamos administracija nenori to daryti, nes Kinija vaidina svarbų vaidmenį finansuojant mūsų rekordinį biudžeto deficitą, kuomet perka mūsų leidžiamus valstybinius skolos vertybinius popierius. Taigi, jie nenori rizikuoti ir nuliūdinti Kinijos, nes ši šalis gali nustoti pirkti Amerikos valstybinius skolos vertybinius popierius.
„Tačiau ši baimė yra visiškai ne vietoje“ – mano minimas ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas.
„Pasaulyje šiuo metu yra sukaupta pernelyg daug santaupų, tad mums nereikia Kinijos pinigų, ypač todėl, kad Amerikos Federalinis Rezervų bankas gali ir turi supirkti visas šalies valstybines obligacijas, kurias parduoda arba galvoja parduoti kinai“ – atkreipė dėmesį Paul Krugman.
„Taip, tai yra tiesa, kad doleris nusmuks, jei kinai sugalvos sumažinti savo turimą Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį. Tačiau tai tuo pačiu padėtų Amerikos ekonomikai, nes mūsų eksportas užsienio rinkose taptų konkurencingesnis“ – reziumavo ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
Nors Baltieji Rūmai iki šiol nebuvo linkę itin aktyviai veikti prieš Kiniją, dėl jos vykdomos silpno juanio politikos, tačiau Amerikos Kongresas šiuo klausimu gali būti kur kas griežtesnis.
Jis atkreipia dėmesį, kad Amerikos valdžios pastangos, kad Kinija leistų sustiprėti savo nacionalinei valiutai juaniui kitų valiutų atžvilgiu, davė tam tikrus, tačiau nedidelius rezultatus.
„Niekas iš esmės nepasikeis, kol Amerika neparodys, kad ji nori daryti tai, kas įprastai yra daroma, kai kitos šalys subsidijuoja savo eksportą, t.y. laikinų tarifų nustatymas, kuris padengtų esamas subsidijas“ – pareiškė Paul Krugman.
Barako Obamos administracija nenori to daryti, nes Kinija vaidina svarbų vaidmenį finansuojant mūsų rekordinį biudžeto deficitą, kuomet perka mūsų leidžiamus valstybinius skolos vertybinius popierius. Taigi, jie nenori rizikuoti ir nuliūdinti Kinijos, nes ši šalis gali nustoti pirkti Amerikos valstybinius skolos vertybinius popierius.
„Tačiau ši baimė yra visiškai ne vietoje“ – mano minimas ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas.
„Pasaulyje šiuo metu yra sukaupta pernelyg daug santaupų, tad mums nereikia Kinijos pinigų, ypač todėl, kad Amerikos Federalinis Rezervų bankas gali ir turi supirkti visas šalies valstybines obligacijas, kurias parduoda arba galvoja parduoti kinai“ – atkreipė dėmesį Paul Krugman.
„Taip, tai yra tiesa, kad doleris nusmuks, jei kinai sugalvos sumažinti savo turimą Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį. Tačiau tai tuo pačiu padėtų Amerikos ekonomikai, nes mūsų eksportas užsienio rinkose taptų konkurencingesnis“ – reziumavo ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
Nors Baltieji Rūmai iki šiol nebuvo linkę itin aktyviai veikti prieš Kiniją, dėl jos vykdomos silpno juanio politikos, tačiau Amerikos Kongresas šiuo klausimu gali būti kur kas griežtesnis.