„Valstybė neskatina dirbančiųjų mokėti mokesčius ir rūpintis senatve. Pensijų prognozė parodo, kad „Sodros“ mokama pensija mažai skirsis nepriklausomai nuo to, daug ar mažai per savo darbinį laikotarpį mokėjote mokesčių. Santykis tarp sumokėtų mokesčių ir jau sukauptos pensijos netiesiogiai parodo mokesčių administravimo menką efektyvumą ir yra labai nepalankus dirbančiajam“, - sakė Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.
EGAS sistemoje pateikti duomenys parodė, kad jaunas asmuo, dirbantis ir mokesčius mokantis apie 5 metus nuo minimalaus atlyginimo, jei niekas ateityje nesikeis, turėtų gauti šiek tiek virš 600 Lt pensiją. Tuo tarpu 40-metis asmuo, vien per 2008 ir 2009 „Sodrai“ sumokėjęs daugiau kaip 100.000 Lt, jei tokias pačias sumas mokėtų dar 25 metus, gautų tik šiek tiek didesnę kaip 900 Lt pensiją. Taigi dirbantysis, sumokėjęs „Sodrai“ mažiausiai milijonu litų daugiau nei minimumą gaunantis asmuo, gali tikėtis tik 300 litų per mėnesį didesnės pensijos.
„Skirtingai nuo „Sodros“ pensijų skaičiavimo mechanizmo, Pensijų kaupimo sistema, kai tam tikra „Sodrai“ mokamų mokesčių dalis pervedama į pensijų fondus, yra objektyvi ir teisinga, nes žmogus gauna tiek, kiek sukaupė, t.y. kiek sumokėjo mokesčių. Todėl nusprendusi sumažinti įmokas į pensijų fondus, valdžia ne tik vagia pasiturinčią senatvę iš dviejų trečdalių dirbančiųjų, bet ir toliau skatina mokesčių nemokėjimą“, - mano M.Kalesinskas.
Jis tikisi, kad valstybė ištaisys savo klaidą ir nuo kitų metų atstatydama įmokas į pensijų fondus į „prieškrizinį“ lygį, pasirūpins grąžinti būsimiesiems pensininkams nusavintas lėšas. Juolab, kad gegužės 5 d. šį klausimą pagal Pensijų fondų dalyvių asociacijos ieškinį nusprendė svarstyti Konstitucinis Teismas, todėl anksčiau ar vėliau Vyriausybė gali būti priversta kompensuoti nusavintas įmokas.
Šiuo metu Lietuvoje papildomą pensijos dalį kaupia daugiau kaip milijonas dirbančiųjų. Būsimieji pensininkai per pirmuosius keletą metų jau yra sukaupę daugiau kaip 3,5 mlrd. litų.