versija spausdinimui
(0)
Pensijų kaupimo bendrovių duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 80 proc. pensijų fonduose senatvei kaupusių gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, renkasi galimybę jų artimiesiems paveldėti pensijų fonde sukauptas lėšas. Likusi dalis vietoje to renkasi didesnes išmokas be teisės į paveldėjimą.
Jeigu dirbantysis miršta nesulaukęs pensijos, jo sukauptas lėšas, kaip ir kitą jo turtą, gauna paveldėjimo teisę turintys artimieji. Priešingu atveju, pensinio amžiaus sulaukęs žmogus dėl galimybės paveldėti išmokas iš jo sukauptų lėšų sprendžia pats, pasirašydamas pensijų anuiteto sutartį. Anuitetas – tai pensija, mokama ją įsigijusiam asmeniui iki gyvos galvos. Tokią paslaugą teikia gyvybės draudimo bendrovės. Šiuo metu Lietuvoje pensijų anuitetus yra įsigiję apie 150 gyventojų.
„Statistika rodo, kad pensijų fonde sukauptų lėšų paveldimumas yra svarbus ir gyventojų vertinamas pranašumas. Esame įsitikinę, kad taip mąsto ir didžioji dauguma būsimųjų pensininkų, šiuo metu kaupiančių lėšas antros pakopos pensijų fonduose“, - dėsto Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, - „Kai žmogus žino, kad visos lėšos, kurias jis kaupia sugrįš jam arba jo artimiesiems, nepriklausomai nuo valstybės ekonominės padėties, natūralu, kad motyvacija kaupti yra didesnė“.
Šiuo metu gyventojai, norintys įsigyti anuitetą su paveldėjimo galimybe, gali rinktis vieną iš trijų – penkių, dešimties arba penkiolikos metų – garantuotą laikotarpį, iki kurio pabaigos išmokos mokamos gyventojo artimiesiems, jei anuitetą įsigijęs asmuo iki jo neišgyvena. Jeigu garantuotas mokėjimo laikotarpis pasibaigia pensininkui esant gyvam, išmokos mokamos toliau iki jo gyvos galvos, nesvarbu kiek anuitetą įsigijęs asmuo gyventų – dešimt, trisdešimt ar daugiau metų.
„Verta pastebėti, kad anuitetas yra draudimo rūšis, todėl veikia tuo pačiu solidarumo principu: laimi tie, kurių gyvenimo trukmė yra ilgiausia. Kita anuiteto ypatybė – draudimo bendrovė, prisiėmusi pareigą mokėti išmokas, jokiomis sąlygomis neturi teisės sumokėti mažiau, nei žmogus yra sukaupęs, dažnai atsitinka priešingai: bendrovės dalinasi savo pelnu su anuitetus įsigijusiais klientais“, - sako Aistė Rudžinskytė, pensijų anuitetus parduodančios įmonės „ERGO Life Insurance SE“ draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse.
Kol kas rinkoje pensijų anuitetus, nustatančius išmokų mokėjimo tvarką, galima įsigyti tik iš „ERGO Life Insurance SE“. Dar kelios šalies gyvybės draudimo įmonės yra pasiruošusios pradėti teikti šią paslaugą, tačiau laukia rinkos suaktyvėjimo – vis daugiau pensijų fondų dalyvių sukaupia pakankamai dideles sumas, už kurias įsigis pensijų anuitetus, kai tik išeis į pensiją. Įstatymai numato, kad pensijų anuitetą turi įsigyti pensijų fondų dalyvis, sukaupęs daugiau kaip 31920 Lt sumą.
Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 100 tūkst. gyventojų.
Artūras Bakšinskas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas
Jeigu dirbantysis miršta nesulaukęs pensijos, jo sukauptas lėšas, kaip ir kitą jo turtą, gauna paveldėjimo teisę turintys artimieji. Priešingu atveju, pensinio amžiaus sulaukęs žmogus dėl galimybės paveldėti išmokas iš jo sukauptų lėšų sprendžia pats, pasirašydamas pensijų anuiteto sutartį. Anuitetas – tai pensija, mokama ją įsigijusiam asmeniui iki gyvos galvos. Tokią paslaugą teikia gyvybės draudimo bendrovės. Šiuo metu Lietuvoje pensijų anuitetus yra įsigiję apie 150 gyventojų.
„Statistika rodo, kad pensijų fonde sukauptų lėšų paveldimumas yra svarbus ir gyventojų vertinamas pranašumas. Esame įsitikinę, kad taip mąsto ir didžioji dauguma būsimųjų pensininkų, šiuo metu kaupiančių lėšas antros pakopos pensijų fonduose“, - dėsto Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, - „Kai žmogus žino, kad visos lėšos, kurias jis kaupia sugrįš jam arba jo artimiesiems, nepriklausomai nuo valstybės ekonominės padėties, natūralu, kad motyvacija kaupti yra didesnė“.
Šiuo metu gyventojai, norintys įsigyti anuitetą su paveldėjimo galimybe, gali rinktis vieną iš trijų – penkių, dešimties arba penkiolikos metų – garantuotą laikotarpį, iki kurio pabaigos išmokos mokamos gyventojo artimiesiems, jei anuitetą įsigijęs asmuo iki jo neišgyvena. Jeigu garantuotas mokėjimo laikotarpis pasibaigia pensininkui esant gyvam, išmokos mokamos toliau iki jo gyvos galvos, nesvarbu kiek anuitetą įsigijęs asmuo gyventų – dešimt, trisdešimt ar daugiau metų.
„Verta pastebėti, kad anuitetas yra draudimo rūšis, todėl veikia tuo pačiu solidarumo principu: laimi tie, kurių gyvenimo trukmė yra ilgiausia. Kita anuiteto ypatybė – draudimo bendrovė, prisiėmusi pareigą mokėti išmokas, jokiomis sąlygomis neturi teisės sumokėti mažiau, nei žmogus yra sukaupęs, dažnai atsitinka priešingai: bendrovės dalinasi savo pelnu su anuitetus įsigijusiais klientais“, - sako Aistė Rudžinskytė, pensijų anuitetus parduodančios įmonės „ERGO Life Insurance SE“ draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse.
Kol kas rinkoje pensijų anuitetus, nustatančius išmokų mokėjimo tvarką, galima įsigyti tik iš „ERGO Life Insurance SE“. Dar kelios šalies gyvybės draudimo įmonės yra pasiruošusios pradėti teikti šią paslaugą, tačiau laukia rinkos suaktyvėjimo – vis daugiau pensijų fondų dalyvių sukaupia pakankamai dideles sumas, už kurias įsigis pensijų anuitetus, kai tik išeis į pensiją. Įstatymai numato, kad pensijų anuitetą turi įsigyti pensijų fondų dalyvis, sukaupęs daugiau kaip 31920 Lt sumą.
Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 100 tūkst. gyventojų.
Artūras Bakšinskas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas