„Jie turėtų sugrąžinti 30 - 50 centų už kiekvieną pasiskolintą dolerį, na o likusią dalį bankai turi prisiimti kaip nuostolius“ – pareiškė jis.
„Jeigu tai nebus padaryta, tai tuomet paskolų sugrąžinimo pratęsimas, arba naujų paskolų suteikimas tikrai nepadės“ – konstatuoja Marc Faber, lygindamas Graikiją su kompanija, kuri bankrutuoja.
Tie, kurie paskolino pinigus Graikijai ir nusipirko jos išleistų obligacijų, turėtų jas vertinti kur kas atidžiau, ir būti pasiruošę padengti galimus su tuo susijusius nuostolius, perspėja minimas ekonomistas.
„Graikijoje tiesiog buvo pernelyg didelis vartojimas, ir kuomet susiduriame su tokiu reiškiniu, tuomet skolos lygis labai stipriai pakyla, ir vieną dieną jus tiesiog pradedate nebepajėgti vykdyti savo įsipareigojimų, t.y. apmokėti turimų skolų“ – konstatavo jis.
Marc Faber teigia nesantis tikras, kad kilusios Graikijos problemos signalizuoja galimą euro zonos įširimą, tačiau perspėja, kad numatyta piniginė pagalba Graikijai, tai viso labo problemos sprendimo atidėjimas ateičiai.
„Esant demokratijai, jokios problemos nebuvo išspręstos, o jų sprendimas tiesiog atidedamas ateičiai, iki įvyksiančio galutinio kracho, kuris viską sunaikins“ – reziumavo ekonomistas Marc Faber.