versija spausdinimui
(0)
Nors Amerikos valdžios atstovai ir sako, kad jie nori išlaikyti stiprų dolerį, tačiau realybėje jie pageidauja pigaus dolerio, nes tai padidintų šalies eksporto konkurencingumą užsienio rinkose, pareiškė Nobelio premijos laureatas bei ekonomistas Joseph Stiglitz.
„Jei esi Amerikos Iždo sekretorius, tai tu turi kalbėti, kad tu tiki stipriu doleriu, tačiau tu žinai, kad niekas tavimi netiki“ – pastebi jis.
„Šiuo metu Amerikai nereikalingas stiprus doleris. Mums reikia silpno dolerio, kuris padėtų padidinti eksporto apimtis“ – pridėjo ekonomistas Joseph Stiglitz.
Amerikoje esanti žema bazinė palūkanų norma bei didelis šalies biudžeto deficitas privertė silpnėti dolerį, tuo tarpu silpnėjant doleriui auksas, kaip ir kitos žaliavos – brango. Daugelis ekonomistų bei analitikų taip pat pritaria, kad Amerikos politika dolerio atžvilgiu pasikeitė, ir dabar vietoj anksčiau vykdytos stipraus dolerio politikos yra pradėta vykdyti silpno dolerio politika.
„Atrodo, kad Amerika perėjo nuo stipraus dolerio politikos, prie silpno dolerio politikos“ – pareiškė buvęs Japonijos Centrinio banko atstovas Eisuke Sakakibara.
„Doleriui susilpnėjus, dėl Graikijos problemų ėmė silpnėti ir euras, o tai savo ruoštu lėmė Azijos regiono šalių valiutų, t.y. Indijos rupijos, Tailando, Malaizijos ir kitų šio regiono šalių valiutų stiprėjimą tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu. Tuo pačiu tai sustiprino spaudimą Kinijos valiutos juanio atžvilgiu“ – pastebi jis.
Nepaisant visko, daugelio ekspertų bei analitikų nuomone, doleris ir toliau išliks pagrindinė pasaulinė rezervinė valiuta, nes tiesiog šiuo metu nėra jokios kitos rimtos alternatyvos doleriui.
„Jei esi Amerikos Iždo sekretorius, tai tu turi kalbėti, kad tu tiki stipriu doleriu, tačiau tu žinai, kad niekas tavimi netiki“ – pastebi jis.
„Šiuo metu Amerikai nereikalingas stiprus doleris. Mums reikia silpno dolerio, kuris padėtų padidinti eksporto apimtis“ – pridėjo ekonomistas Joseph Stiglitz.
Amerikoje esanti žema bazinė palūkanų norma bei didelis šalies biudžeto deficitas privertė silpnėti dolerį, tuo tarpu silpnėjant doleriui auksas, kaip ir kitos žaliavos – brango. Daugelis ekonomistų bei analitikų taip pat pritaria, kad Amerikos politika dolerio atžvilgiu pasikeitė, ir dabar vietoj anksčiau vykdytos stipraus dolerio politikos yra pradėta vykdyti silpno dolerio politika.
„Atrodo, kad Amerika perėjo nuo stipraus dolerio politikos, prie silpno dolerio politikos“ – pareiškė buvęs Japonijos Centrinio banko atstovas Eisuke Sakakibara.
„Doleriui susilpnėjus, dėl Graikijos problemų ėmė silpnėti ir euras, o tai savo ruoštu lėmė Azijos regiono šalių valiutų, t.y. Indijos rupijos, Tailando, Malaizijos ir kitų šio regiono šalių valiutų stiprėjimą tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu. Tuo pačiu tai sustiprino spaudimą Kinijos valiutos juanio atžvilgiu“ – pastebi jis.
Nepaisant visko, daugelio ekspertų bei analitikų nuomone, doleris ir toliau išliks pagrindinė pasaulinė rezervinė valiuta, nes tiesiog šiuo metu nėra jokios kitos rimtos alternatyvos doleriui.