versija spausdinimui
(2)
Rinka sukūrė savo nuosavą aukso standartą, dėl to kad yra neaiškumų susijusių su kitom turto klasėm, pareiškė žinomas ekonomistas bei investuotojas Marc Faber.
„Aš manau, kad mes jau turime aukso standartą, kurį sukūrė rinka. Mes turime biržoje prekiaujamus aukso fondus, kurių vertė padidėjo, be to vis daugiau perkama yra fizinio aukso“ – pareiškė jis.
Per 2001 – 2008 metų laikotarpį auksas lenkė akcijas ir obligacijas pagal vertės didėjimo vidutinius tempus, tačiau jau praėjusiais metais prasidėjus raliui akcijų ir žaliavų bei kitose rinkose, jos davė didesnę grąžą nei investavimas į auksą.
Marc Faber prognozuoja, kad per ateinančius šešis mėnesius ekonomikos padėtis gerės, jis taip pat rekomenduoja investuoti į su nafta ir metalų ir kitų žaliavų kasybą bei gavybą susijusių kompanijų akcijas.
„Aš manau, kad naftos kaina turi daugiau galimybių kilti nei smukti. Todėl verta investuoti į su nafta susijusių kompanijų akcijas, taip pat nepamirštant ir kitų žaliavų kasybos ir gavybos kompanijų akcijų“ – pareiškė jis, tuo pačiu pridėdamas, kad investuotojai turėtų mažiausiai penkiasdešimt procentų viso savo kapitalo investuoti besivystančiose šalyse, nes jų ekonomikos auga pastebimai greičiau nei išsivysčiusių šalių.
Nors ir išpūstas burbulas Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių rinkoje toliau nesipučia taip intensyviai, tačiau per ateinančius kelis metus šių skolos vertybinių popierių pelningumas pastebimai augs.
„Aš vis dar manau, kad Amerikos valstybiniai skolos vertybiniai popieriai vis dar yra pervertinti“ – pareiškė Marc Faber, pridėdamas, kad dešimties metų laikotarpio šių skolos vertybinių popierių pelningumas per ateinančius 5-10 metų dėl infliacijos ir per didelės pasiūlos padidės net 10 – 20 procentų.
Minimas ekonomistas atkreipia dėmesį, kad pinigų spausdinimas yra tik dar vienas būdas tyliai nevykdyti savo skolos įsipareigojimų, arba juos atidėti ateičiai.
Jeigu įmonė ar vyriausybė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų, tai yra gana teisingas procesas, nes tokiu atveju kreditorius gauna tik 30, 60 arba 80 centų nuo kiekvieno dolerio, kuriuos jis paskolino, pastebi Marc Faber, tuo pačiu pridėdamas, kad jeigu šalies valdžia nusprendžia nevykdyti savo įsipareigojimų spausdindama pinigus, tai tuomet nemokumo našta nėra padalinimą apylygiai.
„Įsipareigojimų nevykdymas spausdinant pinigus reiškia, kad kredito grąžinimas vyksta valiuta, kurios perkamoji galia sumažėjo dėl atspausdintų naujų pinigų“ – paaiškino ekonomistas.
Jis teigia, kad padidėjusios gyvenimo išlaidos, sumažėjusi valiutos vertė kitų valiutų, žaliavų, vertingųjų metalų atžvilgiu, tai yra dažniausi simptomai susiję su perkamosios galios kritimu dėl valiutos vertės sumažėjimo.
Esant infliacinei aplinkai pinigai ir vyriausybiniai skolos vertybiniai popieriai yra „nuodai“, tuo tarpu jau daugiau nei metai vykstantį ralį akcijų rinkoje lėmė žemos bazinės palūkanų normos. Todėl per artimiausius dešimt metų investuotojai turėtų vengti turėti obligacijų ir grynųjų, ir vietoj jų pasirinkti investavimą į akcijas, tačiau galiausiai anot Marc Faber, masinis pinigų spausdinimas privers prie ekonomikos kolapso.
„Prieš tai kai mes galiausiai sulauksime kolapso, kuris bus defliacinio tipo, bus spausdinama vis daugiau ir daugiau naujų pinigų. Aš manau, kad bazinė palūkanų norma Amerikoje liks amžinai ties nuline riba, kalbėdamas apie nulinę ribą aš turiu omenyje lyginant su infliacijos lygiu. Tai lems didelę infliaciją, kuri gali pasireikšti įvairiais simptomais“ – pareiškė ekonomistas.
Finansų sektoriaus atstovės, ypač tos, kurios gerai žino, kaip greitai permėtinėti pinigus iš ir į įvairius aktyvus, turėtų nemažai uždirbti iš padidėsiančių svyravimų, pastebi jis.
„Egzistuoja reali grėsmė, kad Amerikos skola gali pasiekti tokį lygį, kad šalies valdžiai reikės spausdinti daugiau naujų pinigų vien tik tam, kad sugebėtų sumokėti už turimų skolų palūkanas“ – perspėja Marc Faber.
Mokėtinos palūkanos už Amerikos turimas skolas per artimiausius dešimt metų gali pasiekti net tokį lygį, kad joms padengti reikės 35 – 50 procentų bendrų mokesčių pagalbą gaunamų pajamų. Šiuo metu palūkanų mokėjimams už turimas paskolas Amerikos valdžia skiria apie trylika procentų iš mokesčių gaunamų pajamų.
Tuo tarpu Europoje situacija yra kiek kitokia.
„Graikai negali spausdinti pinigų, kaip tai daro Amerikiečiai. Jei Graikai nuspręstų pasiskelbti nemokiais ir negražinti paskolų, tuomet jie galėtų atlikti devalvavimą ir pasitraukti iš euro zonos“ – pareiškė Marc Faber.
Tačiau remiantis iki šiol galiojančiais teisės aktais šalis iš euro zonos savarankiškai pasitraukti neturi jokių realių galimybių, bet Vokietijos Kanclerė Angela Merkel vakar pareiškė, kad norėtų, jog būtų galimybė iš euro zonos pašalinti šalis.
„Jei Graikija pasilieka euro zonoje, jei turi būti pagelbėta. Aš nemanau, kad euras yra kažkuo geresnė valiuta nei doleris“ – reziumavo žinomas ekonomistas bei investuotojas Marc Faber.
„Aš manau, kad mes jau turime aukso standartą, kurį sukūrė rinka. Mes turime biržoje prekiaujamus aukso fondus, kurių vertė padidėjo, be to vis daugiau perkama yra fizinio aukso“ – pareiškė jis.
Per 2001 – 2008 metų laikotarpį auksas lenkė akcijas ir obligacijas pagal vertės didėjimo vidutinius tempus, tačiau jau praėjusiais metais prasidėjus raliui akcijų ir žaliavų bei kitose rinkose, jos davė didesnę grąžą nei investavimas į auksą.
Marc Faber prognozuoja, kad per ateinančius šešis mėnesius ekonomikos padėtis gerės, jis taip pat rekomenduoja investuoti į su nafta ir metalų ir kitų žaliavų kasybą bei gavybą susijusių kompanijų akcijas.
„Aš manau, kad naftos kaina turi daugiau galimybių kilti nei smukti. Todėl verta investuoti į su nafta susijusių kompanijų akcijas, taip pat nepamirštant ir kitų žaliavų kasybos ir gavybos kompanijų akcijų“ – pareiškė jis, tuo pačiu pridėdamas, kad investuotojai turėtų mažiausiai penkiasdešimt procentų viso savo kapitalo investuoti besivystančiose šalyse, nes jų ekonomikos auga pastebimai greičiau nei išsivysčiusių šalių.
Nors ir išpūstas burbulas Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių rinkoje toliau nesipučia taip intensyviai, tačiau per ateinančius kelis metus šių skolos vertybinių popierių pelningumas pastebimai augs.
„Aš vis dar manau, kad Amerikos valstybiniai skolos vertybiniai popieriai vis dar yra pervertinti“ – pareiškė Marc Faber, pridėdamas, kad dešimties metų laikotarpio šių skolos vertybinių popierių pelningumas per ateinančius 5-10 metų dėl infliacijos ir per didelės pasiūlos padidės net 10 – 20 procentų.
Minimas ekonomistas atkreipia dėmesį, kad pinigų spausdinimas yra tik dar vienas būdas tyliai nevykdyti savo skolos įsipareigojimų, arba juos atidėti ateičiai.
Jeigu įmonė ar vyriausybė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų, tai yra gana teisingas procesas, nes tokiu atveju kreditorius gauna tik 30, 60 arba 80 centų nuo kiekvieno dolerio, kuriuos jis paskolino, pastebi Marc Faber, tuo pačiu pridėdamas, kad jeigu šalies valdžia nusprendžia nevykdyti savo įsipareigojimų spausdindama pinigus, tai tuomet nemokumo našta nėra padalinimą apylygiai.
„Įsipareigojimų nevykdymas spausdinant pinigus reiškia, kad kredito grąžinimas vyksta valiuta, kurios perkamoji galia sumažėjo dėl atspausdintų naujų pinigų“ – paaiškino ekonomistas.
Jis teigia, kad padidėjusios gyvenimo išlaidos, sumažėjusi valiutos vertė kitų valiutų, žaliavų, vertingųjų metalų atžvilgiu, tai yra dažniausi simptomai susiję su perkamosios galios kritimu dėl valiutos vertės sumažėjimo.
Esant infliacinei aplinkai pinigai ir vyriausybiniai skolos vertybiniai popieriai yra „nuodai“, tuo tarpu jau daugiau nei metai vykstantį ralį akcijų rinkoje lėmė žemos bazinės palūkanų normos. Todėl per artimiausius dešimt metų investuotojai turėtų vengti turėti obligacijų ir grynųjų, ir vietoj jų pasirinkti investavimą į akcijas, tačiau galiausiai anot Marc Faber, masinis pinigų spausdinimas privers prie ekonomikos kolapso.
„Prieš tai kai mes galiausiai sulauksime kolapso, kuris bus defliacinio tipo, bus spausdinama vis daugiau ir daugiau naujų pinigų. Aš manau, kad bazinė palūkanų norma Amerikoje liks amžinai ties nuline riba, kalbėdamas apie nulinę ribą aš turiu omenyje lyginant su infliacijos lygiu. Tai lems didelę infliaciją, kuri gali pasireikšti įvairiais simptomais“ – pareiškė ekonomistas.
Finansų sektoriaus atstovės, ypač tos, kurios gerai žino, kaip greitai permėtinėti pinigus iš ir į įvairius aktyvus, turėtų nemažai uždirbti iš padidėsiančių svyravimų, pastebi jis.
„Egzistuoja reali grėsmė, kad Amerikos skola gali pasiekti tokį lygį, kad šalies valdžiai reikės spausdinti daugiau naujų pinigų vien tik tam, kad sugebėtų sumokėti už turimų skolų palūkanas“ – perspėja Marc Faber.
Mokėtinos palūkanos už Amerikos turimas skolas per artimiausius dešimt metų gali pasiekti net tokį lygį, kad joms padengti reikės 35 – 50 procentų bendrų mokesčių pagalbą gaunamų pajamų. Šiuo metu palūkanų mokėjimams už turimas paskolas Amerikos valdžia skiria apie trylika procentų iš mokesčių gaunamų pajamų.
Tuo tarpu Europoje situacija yra kiek kitokia.
„Graikai negali spausdinti pinigų, kaip tai daro Amerikiečiai. Jei Graikai nuspręstų pasiskelbti nemokiais ir negražinti paskolų, tuomet jie galėtų atlikti devalvavimą ir pasitraukti iš euro zonos“ – pareiškė Marc Faber.
Tačiau remiantis iki šiol galiojančiais teisės aktais šalis iš euro zonos savarankiškai pasitraukti neturi jokių realių galimybių, bet Vokietijos Kanclerė Angela Merkel vakar pareiškė, kad norėtų, jog būtų galimybė iš euro zonos pašalinti šalis.
„Jei Graikija pasilieka euro zonoje, jei turi būti pagelbėta. Aš nemanau, kad euras yra kažkuo geresnė valiuta nei doleris“ – reziumavo žinomas ekonomistas bei investuotojas Marc Faber.
