
Jis primena, kad apie Kinijos vykdomos politikos neigiamas pasekmes pasaulio ekonomikai buvo pradėta kalbėti dar 2003 metais. Tuomet teigta, kad kinai manipuliuoja savo valiutos juanio kursu siekdami ji susilpninti kitų pasaulio valiutų atžvilgiu ir tokiu būdu didindami savo eksportuotojų pranašumą užsienio rinkose.
2003 metais šios politikos pagalba kinai kas mėnesį savo užsienio valiutų rezervus padidindavo maždaug po dešimt milijardų dolerių, na o einamosios sąskaitos perviršis sudarė tuomet apie 46 mlrd. dolerių. Tuo tarpu šiuo metu Paul Krugman teigia, kad Kinijos užsienio valiutų rezervai kas mėnesį padidėja maždaug net apie 30 mlrd. dolerių, na o praėjusių metų einamosios sąskaitos prieaugis sudarė net apie 450 mlrd. dolerių.
„Tai labiausiai deformuota ir kenkianti valiutų politika, kurią kada nors vykdė viena iš didžiųjų pasaulio šalių. Ši politika lemia didelius praradimus likusiame pasaulyje. Dauguma didžiausių pasaulio šalių ekonomikų yra patekę į likvidumo spąstus, jų ekonomikų augimas pastebimai sulėtėjas, arba smunka, tačiau jos negali žemų bazinių palūkanų pagalba pastebimai paskatinti savo ekonomikų atsigavimą, nes kur nors kitur bazinės palūkanų normos taip pat yra artimos nuliui. Kinai neribodami savo užsienio prekybos pertekliaus tokiu pačiu būdu neigiamai veikia kitų pasaulio šalių ekonomikas, o tos šalys negali iš esmės tam pasipriešinti“ – pareiškė Nobelio premijos laureatas.
Taigi kaip atsikirsti Kinijos vykdomai pigaus juanio politikai? Kadangi laukiamų rezultatų niekaip neduoda jau kelis metus vykstantis taikus Kinijos valdžios raginimas, kad ši leistų juaniui sustiprėti, kuris kai kurių analitikų paskaičiavimais dolerio ir kitų valiutų atžvilgiu yra nuvertintas 20-40 procentų, reikėtų imtis priemonių, kurios buvo naudojamos ir jau yra patikrintos praeityje, mano Paul Krugman.
1971 metais amerikiečiai jau buvo susidūrę su panašiomis problemomis, tačiau jos iš tiesų buvo kiek smulkesnės ir ne tokios rimtos, kuomet jų pagrindinių užsienio prekybos partnerių valiutos buvo nuvertintos dolerio atžvilgiu. Tuomet importui iš minėtų šalių Amerikos valdžia nusprendė įvesti dešimties procentų mokestį. Tačiau jau po kelių mėnesių šio mokesčio nebeliko, kadangi Vokietijos ir Japonijos valiutos dėl vietinių valdžių veiksmų sustiprėjo dolerio atžvilgiu.
„Dabartiniu metu sunku tikėtis, kad kinai pakeis šiuo metu vykdoma savo pinigų politiką, iki pat to laiko, kol nesusidurs su panašiais veiksmais ir jų poveikio neigiamomis pasekmėmis, kuriuos amerikiečiai jau atliko praeityje. Tiesa, šiuo atveju minimas mokestis importuojamoms prekėms iš Kinijos turėtų būti pastebimai didesnis ir siekti apie 25 procentus“ – pareiškė Nobelio premijos laureatas.
„Man nėra lengva teigti tokio pobūdžio pasiūlymus, tačiau Kinijos vykdoma pigaus juanio politika iš tiesų neigiamai veikia visą pasaulio ekonomiką ir sukuria joje pastebimą disbalansą, ir tai yra labai rimta problema. Laikas šiuo klausimu išsakyti nuomone ir užimti poziciją“ – reziumavo ekonomistas bei Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.