versija spausdinimui
(0)
Antradienį JAV akcijų rinka nerado aiškios krypties. Sesijos pradžioje indeksai šoktelėjo į viršų paskelbus keletą gerų žinių iš bendrovių stovyklos. Be to, tikimasi, kad trečiadienį Graikijos vyriausybė gali paskelbti apie papildomas priemones, kurių ketina imtis rekordiniam (12,7 proc. BVP) valstybės biudžeto deficitui suvaldyti.
Vis dėlto prekybai persisukus į antrą pusę, akcijos išbarstė didžiumą sukaupto pranašumo. Tai pakurstė prieštaringos naujienos apie vasario mėnesio automobilių pardavimus, o technologijų sektoriaus ruporai - IBM, „Hewlett-Packard", „Microsoft" - pigo be aiškesnių priežasčių.
Automobilių gamintojos „General Motors" (GM) pardavimai vasarį padidėjo 12 proc., palyginti su ankstesniais metais, bet mažiau, nei tikėtasi, ir pirmąkart per pastarąjį dešimtmetį perleido rinkos lyderio pozicijas konkurentei „Ford Motors", kurios apyvarta ūgtelėjo 43 proc.
Buvo prognozuojama, kad šių JAV gamintojų rinkos dalis išaugs smarkiau dėl japonų „Toyota Motor" problemų, bet pastarosios bendrovės pardavimai smuko mažiau, nei tikėtai. O jau minėtas GM neseniai taip pat paskelbė dėl gedimų ketinantis iš rinkos atšaukti 1,3 mln. „Chevrolet" ir „Pontiac" markės automobilių.
Trąšų gamintoja „CF Industries Holdings" (CF) pasiūlė 4,75 mlrd. JAV dolerių už konkurentės „Terra Industries" akcijas. Tai daugiau, palyginti su Norvegijos „Yara" pasiūlymu (4,1 mlrd. JAV dolerių), kuris buvo pateiktas vasarį. CF akcijos po naujienų atpigo 3 proc., o „Terra" pabrango 12 proc.
Lustų gamintojos „Qualcomm" pranešė šiemet ketinanti padidinti kasmet išmokamų dividendų dydį 12 proc. Be to, įmonė ketina supirkti savų akcijų biržoje už 3 mlrd. JAV dolerių. įmonės akcijų kaina po pranešimų pakilo 6 proc.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksai ir toliau kopė į viršų. Šį kartą rinkų teigiamą kryptį lėmė tvirtesni įsitikinimai, kad Graikijos vyriausybė imasi ryžtingesnių veiksmų mažinti savo fiskalinius disbalansus. Šiandien Atėnuose yra numatytas šalies vadovų susitikimas dėl biudžeto mažinimo. Penktadienį vyks susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kurio metu tikimasi palenkti Europos Sąjungos vadovus Graikijos naudai. Atėnų biržos indeksas vakar palypėjo 2,7 proc., o didžiausio šalies skolintojo „National Bank of Greece" akcija - 3,5 proc.
Kiti Vakarų Europos bankai taip pat brango, „HSBC" akcija vakar atsitiesė po ankstesnės neigiamos reakcijos į prastus 2009 metų rezultatus ir antradienį brango 2,7 proc. Kalnakasybai toliau gelbėjo brangę metalai. Priešinga sektoriaus akcijoms kryptimi pasižymėjo „Vedanta Resources", kurios akcijos pigo po to kai įmonė nusprendė obligacijomis pasiskolinti 775 mln. JAV dolerių ir taip refinansuoti savo skolas.
Makroekonominių naujienų fronte antradienį daug žinių nebuvo. Tačiau paskelbtas išankstinis vasario mėnesio euro zonos vartotojų kainų indekso įvertis rodė metinę infliaciją vėl mažėsiant. Metinis indekso pokytis vasarį turėtų sumažėti nuo 1,0 proc. iki 0,9 proc. Panašu, kad kol kas kainos euro zonoje pernelyg neįsibėgės, nes esant dideliam nedarbui ir todėl gana silpnam vartojimui gamintojai neturi itin daug pagrindo didinti kainas.
Azija
Šįryt Kinijos akcijų indeksas buvo išaugęs 0,7 proc., o daugiausia kilo vartojimo ir gamybos sektoriaus akcijų kainos. Investuotojus nudžiugino „General Motors" pranešimas, kad vasario mėn. automobilių pardavimai Kinijoje buvo 51 proc. didesni nei prieš metus ir gerokai viršijo įmonės lūkesčius. Anot įmonės atstovų, pardavimų perspektyvos šioje šalyje dėl valstybės teikiamos paramos perkantiesiems automobilius, turėtų išlikti palankios visais 2010 m. įdomu ir tai, kad Kinija 2009 m. aplenkė JAV pagal investicijas į nekilnojamąjį turtą. Iš viso praėjusiais metais Kinijoje skirta 156 mlrd. JAV dolerių investicinio nekilnojamojo turto įsigijimui, o JAV tik 38,3 mlrd. JAV dolerių, arba 64 proc. mažiau nei 2008. Prognozuojama, kad Kinija turėtų išlaikyti pirmąją vietą ir 2010 m., bet dėl griežtesnės kreditų išdavimo kontrolės investicijos į nekilnojamąjį turtą šalyje nebeaugs taip sparčiai.
Vakar pasirodžius pranešimams apie sausį kiek daugiau nei tikėtasi iki 4,9 proc. sumažėjusį Japonijos nedarbo lygį, šiandien paskelbta, kad vidutinis darbo užmokestis buvo 0,1 proc. didesnis nei prieš metus. Tai daugiausia lėmė dėl atsigavimo pramonės sektoriuje didintas viršvalandžių skaičių. Ekonomikos, ypač eksportuojančių šakų, atsigavimas galėtų išjundinti vidaus vartojimą, kuris iki šiol buvo vangus.
Baltijos šalys
Mažmeninė prekyba Estijoje sausio mėnesį smuko 10 proc. metiniu tempu (gruodį buvo fiksuotas 16 proc. nuosmukis), o pramonės produkcija sugebėjo netgi paūgėti 0,3 proc. (gruodį buvo fiksuotas 10,7 proc. nuosmukis). Šių metų pradžia Baltijos šalių ekonomikoms pagaliau atnešė ženklesnį pagerėjimą - iš dalies dėl palyginamosios bazės iš dalies dėl gerėjančio ekonomikos klimato sparčiau mažėja nuosmukio tempai. Geriausiai šiame kontekste atrodo Estijos ekonomika, kuriai 2010 metai lyginant su Lietuva ir Latvija turėtų būti santykinai geresni.
Darbo užmokestis Latvijoje 2009 metų IV ketv. mažėjo daugiausiai Baltijos šalyse - net 12,1 proc. lyginant su 2008 metų IV ketv. Lietuvoje jis smuko 8,7 proc., Estijoje - 6,5 proc. Latvijos ūkio nuosmukis 2009 metais taip pat buvo didžiausias trejeto tarpe, tačiau didesnė taip vadinama „vidinė devalvacija" reiškia ir geresnį Latvijos konkurencingumą ir potencialą ūkiui atsigauti ateinančiais metais. Vis dėl to, ko pasaulio ūkis tebėra gana trapus, 2010 metai dar gali neatnešti taip laukiamo Latvijos ūkio augimo.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos ekonomika paskutinį šių metų ketvirtį augo sparčiau dėl tvaraus eksporto ir atsinaujinusių įmonių investicijų. Šalies BVP augo 3,1 proc.
metiniu tempu, kai ankstesnį ketvirtį - 1,7 proc. Per visus metus vienintelė Europos Sąjungos ekonomika, išvengusi recesijos, augo 1,7 proc.
Vyriausybė tikisi, kad šiemet ekonomikos augimas paspartės iki 3 proc., o Europos Komisija šių metų vasario 25 d. teigė, jog Lenkija pirmaus tarp Europos Sąjungos šalių pagal ūkio atsigavimo tempus. Manoma, kad tokios naujienos gali lemti Lenkijos centrinio banko sprendimą didinti bazinę palūkanų normą, juolab kad šio banko atstovas A. Glapinksis teigė, kad didinimo gali prireikti ir anksčiau, nei metų pabaigoje. Paskelbus naujienas zloto kursas sustiprėjo iki 3,9132 zloto už eurą.
Žaliavos
Vakar prekyba „WTI" naftos sandoriais vyko sudarant sandorius žemesne nei 79 JAV doleriai už barelį kaina, bet vėliau vakare ji vėl pakilo aukščiau 80 JAV dolerių. Didelę įtaką optimizmui naftos rinkoms suteikė pakankamai gera nuotaikos akcijų rinkose. Beje, investuotojus nudžiugino ir Amerikos naftos instituto paskelbti duomenys apie 4,1 mln. barelių sumažėjusias vidurinio distiliavimo produktų, tokių kaip mazutas ar dyzelis, atsargas per praėjusią savaitę. Visgi žaliavinės naftos atsargos išaugo 2,7 mln. barelių ir panašu, kad naftos perdirbimo gamykloms sezoniškai imant mažinti naftos perdirbimo pajėgumus, žaliavinės naftos atsargos dar gali artimiausiu metu kilti. Šiandien pavakare investuotojai turėtų sulaukti oficialios JAV energetikos administracijos ataskaitos apie atsargų pokyčius. Jeigu ji patvirtins, kad metinis naftos produktų suvartojimo pokytis per ataskaitinį laikotarpį buvo teigiamas, tai gali suteikti palaikymą naftos kainai. Beje, vakar pranešta, kad Rusijos Federacijoje žaliavinės naftos gavyba 2010 m. vasario mėn. buvo 3,3 proc. didesnė nei prieš metus atitinkamą mėn. , bet eksportas per metus smuko 5,7 proc.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar dar paaugo 1,2 proc., susilpnėjus JAV doleriui svarbiausių pasaulio valiutų atžvilgiu bei investuotojams atsargiai stebint vario gamybą atnaujinančias Čilės kasyklas. Dauguma svarbiausių šios šalies vario kasyklų paskelbė, kad darbai jose sugrįžta į įprastą režimą, tad nebūtų nuostabu, jeigu artimiausiomis dienomis kaina truputėlį pasikoreguotų. Beje, Londono metalų biržos sandėliuose vakar vario atsargos išaugo 1,1 tūkst. tonų.
Vis dėlto prekybai persisukus į antrą pusę, akcijos išbarstė didžiumą sukaupto pranašumo. Tai pakurstė prieštaringos naujienos apie vasario mėnesio automobilių pardavimus, o technologijų sektoriaus ruporai - IBM, „Hewlett-Packard", „Microsoft" - pigo be aiškesnių priežasčių.
Automobilių gamintojos „General Motors" (GM) pardavimai vasarį padidėjo 12 proc., palyginti su ankstesniais metais, bet mažiau, nei tikėtasi, ir pirmąkart per pastarąjį dešimtmetį perleido rinkos lyderio pozicijas konkurentei „Ford Motors", kurios apyvarta ūgtelėjo 43 proc.
Buvo prognozuojama, kad šių JAV gamintojų rinkos dalis išaugs smarkiau dėl japonų „Toyota Motor" problemų, bet pastarosios bendrovės pardavimai smuko mažiau, nei tikėtai. O jau minėtas GM neseniai taip pat paskelbė dėl gedimų ketinantis iš rinkos atšaukti 1,3 mln. „Chevrolet" ir „Pontiac" markės automobilių.
Trąšų gamintoja „CF Industries Holdings" (CF) pasiūlė 4,75 mlrd. JAV dolerių už konkurentės „Terra Industries" akcijas. Tai daugiau, palyginti su Norvegijos „Yara" pasiūlymu (4,1 mlrd. JAV dolerių), kuris buvo pateiktas vasarį. CF akcijos po naujienų atpigo 3 proc., o „Terra" pabrango 12 proc.
Lustų gamintojos „Qualcomm" pranešė šiemet ketinanti padidinti kasmet išmokamų dividendų dydį 12 proc. Be to, įmonė ketina supirkti savų akcijų biržoje už 3 mlrd. JAV dolerių. įmonės akcijų kaina po pranešimų pakilo 6 proc.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksai ir toliau kopė į viršų. Šį kartą rinkų teigiamą kryptį lėmė tvirtesni įsitikinimai, kad Graikijos vyriausybė imasi ryžtingesnių veiksmų mažinti savo fiskalinius disbalansus. Šiandien Atėnuose yra numatytas šalies vadovų susitikimas dėl biudžeto mažinimo. Penktadienį vyks susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kurio metu tikimasi palenkti Europos Sąjungos vadovus Graikijos naudai. Atėnų biržos indeksas vakar palypėjo 2,7 proc., o didžiausio šalies skolintojo „National Bank of Greece" akcija - 3,5 proc.
Kiti Vakarų Europos bankai taip pat brango, „HSBC" akcija vakar atsitiesė po ankstesnės neigiamos reakcijos į prastus 2009 metų rezultatus ir antradienį brango 2,7 proc. Kalnakasybai toliau gelbėjo brangę metalai. Priešinga sektoriaus akcijoms kryptimi pasižymėjo „Vedanta Resources", kurios akcijos pigo po to kai įmonė nusprendė obligacijomis pasiskolinti 775 mln. JAV dolerių ir taip refinansuoti savo skolas.
Makroekonominių naujienų fronte antradienį daug žinių nebuvo. Tačiau paskelbtas išankstinis vasario mėnesio euro zonos vartotojų kainų indekso įvertis rodė metinę infliaciją vėl mažėsiant. Metinis indekso pokytis vasarį turėtų sumažėti nuo 1,0 proc. iki 0,9 proc. Panašu, kad kol kas kainos euro zonoje pernelyg neįsibėgės, nes esant dideliam nedarbui ir todėl gana silpnam vartojimui gamintojai neturi itin daug pagrindo didinti kainas.
Azija
Šįryt Kinijos akcijų indeksas buvo išaugęs 0,7 proc., o daugiausia kilo vartojimo ir gamybos sektoriaus akcijų kainos. Investuotojus nudžiugino „General Motors" pranešimas, kad vasario mėn. automobilių pardavimai Kinijoje buvo 51 proc. didesni nei prieš metus ir gerokai viršijo įmonės lūkesčius. Anot įmonės atstovų, pardavimų perspektyvos šioje šalyje dėl valstybės teikiamos paramos perkantiesiems automobilius, turėtų išlikti palankios visais 2010 m. įdomu ir tai, kad Kinija 2009 m. aplenkė JAV pagal investicijas į nekilnojamąjį turtą. Iš viso praėjusiais metais Kinijoje skirta 156 mlrd. JAV dolerių investicinio nekilnojamojo turto įsigijimui, o JAV tik 38,3 mlrd. JAV dolerių, arba 64 proc. mažiau nei 2008. Prognozuojama, kad Kinija turėtų išlaikyti pirmąją vietą ir 2010 m., bet dėl griežtesnės kreditų išdavimo kontrolės investicijos į nekilnojamąjį turtą šalyje nebeaugs taip sparčiai.
Vakar pasirodžius pranešimams apie sausį kiek daugiau nei tikėtasi iki 4,9 proc. sumažėjusį Japonijos nedarbo lygį, šiandien paskelbta, kad vidutinis darbo užmokestis buvo 0,1 proc. didesnis nei prieš metus. Tai daugiausia lėmė dėl atsigavimo pramonės sektoriuje didintas viršvalandžių skaičių. Ekonomikos, ypač eksportuojančių šakų, atsigavimas galėtų išjundinti vidaus vartojimą, kuris iki šiol buvo vangus.
Baltijos šalys
Mažmeninė prekyba Estijoje sausio mėnesį smuko 10 proc. metiniu tempu (gruodį buvo fiksuotas 16 proc. nuosmukis), o pramonės produkcija sugebėjo netgi paūgėti 0,3 proc. (gruodį buvo fiksuotas 10,7 proc. nuosmukis). Šių metų pradžia Baltijos šalių ekonomikoms pagaliau atnešė ženklesnį pagerėjimą - iš dalies dėl palyginamosios bazės iš dalies dėl gerėjančio ekonomikos klimato sparčiau mažėja nuosmukio tempai. Geriausiai šiame kontekste atrodo Estijos ekonomika, kuriai 2010 metai lyginant su Lietuva ir Latvija turėtų būti santykinai geresni.
Darbo užmokestis Latvijoje 2009 metų IV ketv. mažėjo daugiausiai Baltijos šalyse - net 12,1 proc. lyginant su 2008 metų IV ketv. Lietuvoje jis smuko 8,7 proc., Estijoje - 6,5 proc. Latvijos ūkio nuosmukis 2009 metais taip pat buvo didžiausias trejeto tarpe, tačiau didesnė taip vadinama „vidinė devalvacija" reiškia ir geresnį Latvijos konkurencingumą ir potencialą ūkiui atsigauti ateinančiais metais. Vis dėl to, ko pasaulio ūkis tebėra gana trapus, 2010 metai dar gali neatnešti taip laukiamo Latvijos ūkio augimo.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos ekonomika paskutinį šių metų ketvirtį augo sparčiau dėl tvaraus eksporto ir atsinaujinusių įmonių investicijų. Šalies BVP augo 3,1 proc.
metiniu tempu, kai ankstesnį ketvirtį - 1,7 proc. Per visus metus vienintelė Europos Sąjungos ekonomika, išvengusi recesijos, augo 1,7 proc.
Vyriausybė tikisi, kad šiemet ekonomikos augimas paspartės iki 3 proc., o Europos Komisija šių metų vasario 25 d. teigė, jog Lenkija pirmaus tarp Europos Sąjungos šalių pagal ūkio atsigavimo tempus. Manoma, kad tokios naujienos gali lemti Lenkijos centrinio banko sprendimą didinti bazinę palūkanų normą, juolab kad šio banko atstovas A. Glapinksis teigė, kad didinimo gali prireikti ir anksčiau, nei metų pabaigoje. Paskelbus naujienas zloto kursas sustiprėjo iki 3,9132 zloto už eurą.
Žaliavos
Vakar prekyba „WTI" naftos sandoriais vyko sudarant sandorius žemesne nei 79 JAV doleriai už barelį kaina, bet vėliau vakare ji vėl pakilo aukščiau 80 JAV dolerių. Didelę įtaką optimizmui naftos rinkoms suteikė pakankamai gera nuotaikos akcijų rinkose. Beje, investuotojus nudžiugino ir Amerikos naftos instituto paskelbti duomenys apie 4,1 mln. barelių sumažėjusias vidurinio distiliavimo produktų, tokių kaip mazutas ar dyzelis, atsargas per praėjusią savaitę. Visgi žaliavinės naftos atsargos išaugo 2,7 mln. barelių ir panašu, kad naftos perdirbimo gamykloms sezoniškai imant mažinti naftos perdirbimo pajėgumus, žaliavinės naftos atsargos dar gali artimiausiu metu kilti. Šiandien pavakare investuotojai turėtų sulaukti oficialios JAV energetikos administracijos ataskaitos apie atsargų pokyčius. Jeigu ji patvirtins, kad metinis naftos produktų suvartojimo pokytis per ataskaitinį laikotarpį buvo teigiamas, tai gali suteikti palaikymą naftos kainai. Beje, vakar pranešta, kad Rusijos Federacijoje žaliavinės naftos gavyba 2010 m. vasario mėn. buvo 3,3 proc. didesnė nei prieš metus atitinkamą mėn. , bet eksportas per metus smuko 5,7 proc.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar dar paaugo 1,2 proc., susilpnėjus JAV doleriui svarbiausių pasaulio valiutų atžvilgiu bei investuotojams atsargiai stebint vario gamybą atnaujinančias Čilės kasyklas. Dauguma svarbiausių šios šalies vario kasyklų paskelbė, kad darbai jose sugrįžta į įprastą režimą, tad nebūtų nuostabu, jeigu artimiausiomis dienomis kaina truputėlį pasikoreguotų. Beje, Londono metalų biržos sandėliuose vakar vario atsargos išaugo 1,1 tūkst. tonų.