versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienį JAV akcijų rinka stiebėsi trečią dieną iš eilės. Prie to prisidėjo susilpnėjęs doleris, atskriejusios geros pramonės sektoriaus naujienos ir žinios iš „Hewlett-Packard" stovyklos. Tai numalšino nerimą, kuris dalį prekybos kaustė investuotojus suprastėjus darbo rinkos padėčiai, taip pat dėl infliacijos ir atsargių „Wal-Mart" prognozių.
Ketvirtadienį Federalinis rezervų bankas (FED) padidino vadinamąją nuolaidos normą, kurią taiko iš centrinio banko lėšų besiskolinantiems bankams, ketvirčiu bazinio punkto iki 0,75 proc. Vis dėlto tokį žingsnį reikėtų vertinti kaip greičiau simbolinį, nes bankai apskritai retai skolinasi lėšas tiesiogiai iš FED, tad tai neturėtų neigiamai paveikti realių kreditų rinkos sąlygų. Veikiausiai tai tiesiog žinia iš FED, kad bankai turėtų skolintis privačiai, pagerėjus finansų sektoriaus sąlygoms.
Kur kas reikšmingesne laikomą tarpbankinės rinkos vienos nakties paskolų, arba vadinamąją bazinę, palūkanų normą ir toliau greičiausiai ketinama išlaikyti netoli nulio dar pakankamai ilgą laiką. FED atstovų teigimu, tai turėtų laiduoti pakankamai sudėtingos ūkio atsigavimo perspektyvos.
Trečiadienį vakare technologijų įmonė „Hewlett-Packard" paskelbė per paskutinį ketvirtį gavusi daugiau pajamų ir uždirbusi daugiau pelno, nei laukta. Bendrovės akcijos pabrango 1 proc.
Mažmeninės prekybos milžinės „Wal-Mart" ketvirčio pelnas taip pat viršijo lūkesčius, bet įplaukos buvo mažesnės, nei tikėtasi. Be to, daugiau nei metus dirbančių tinklo parduotuvių apyvarta per ketvirtį pirmąkart smuko 1,6 proc., o ateities perspektyvos JAV, įmonės vadovų teigimu, dėl sunkiai atsigaunančios paklausos taip pat nieko gero nežada. „Wal-Mart" tikisi pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbti 0,81-0,85 JAV dolerio pelno, tenkančio vienai akcijai, palyginti su rinkos prognozių vidurkiu - 0,85 dolerio. Bendrovės akcijos atpigo 1,5 proc.
Draudikė AIG paskelbė ketinanti pasilikti iki 25 proc. turimų probleminių aktyvų. Anksčiau buvo planuojama išparduoti visas turimas išvestines finansines priemones. Pasak AIG vadovų, taip norima uždirbti pasinaudojant pastaruoju metu pagerėjusia kreditų rinkos situacija.
Bedarbių paraiškų pašalpoms gauti praėjusią savaitę padaugėjo nuo 442 iki 473 tūkst., nors prognozuota, kad jų sumažės iki 438 tūkst. Registruotų bedarbių skaičius savo ruožtu išliko nepakitęs - 4,56 mln., kai tikėtasi, kad jų sumažės iki 4,5 mln.
Gamintojų kainų indeksas sausį pakilo beveik dvigubai daugiau nei tikėtasi - 1,4 proc., kai laukta 0,8 proc. Neskaitant energijos ir maisto kainų poveikio, didmeninė infliacija ūgtelėjo 0,3 proc., kai tikėtasi 0,1 proc. Šie skaičiai rodo, kad paramos programos ir atsargų atkūrimas palaipsniui pradeda daryti įtaką ir kainoms, bet tikėtina, kad dėl didelio gamybos pajėgumų pertekliaus ir kreditų rinkos nuosmukio realaus infliacijos spaudimo pavyks išvengti dar pakankamai ilgai.
Pralenkiančių^^ų ekonominių rodiklių indeksas sausį padidėjo 0,3 proc. Gruodį jis augo 1,2 proc., o sausį tikėtasi 0,5 proc. padidėjimo. Tai rodo, kad prognozes viršijančių ekonominių naujienų srautas išsisemia - nuo praeitų metų kovo matytas staigus proveržis.
JAV prezidento Baracko Obamos dekretu ketinama suformuoti specialią dviejų partijų Atstovų rūmų komisiją. Pastarajai ketinama pavesti iki 2010 metų gruodžio 1 dienos pateikti Baltiesiems rūmams rekomendacijas, kaip priartinti valstybės biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP. Tai pasiekti artimiausiąjį dešimtmetį būtų sunkiai įmanoma, jei nebūtų imamasi sprendimų smarkiai karpyti vyriausybės išlaidas, didinti
mokesčius ir reformuoti išlaidžias sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemas.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos akcijų indeksai kilo į viršų daugiausia dėl gerų įmonių naujienų. Vakar pasižymėjo Šveicarijos inžinerijos grupė „ABB", kurios pelnas IV ketv. išaugo dvigubai ir viršijo analitikų prognozes. Kita įmonė, patraukusi investuotojų dėmesį - taip pat šveicarų bendrovė, draudikė „Swiss Re" - ji brango 7,6 proc., kai paskelbė IV ketv. pelną.
Vakar kilo visi, išskyrus Islandijos ir Vakarų Europos, akcijų indeksai. Netgi Graikijos ASE, smukęs keturias dienas iš eilės, paūgėjo 1,3 proc. Rinkoms kilo šiek tiek vilties, kad Graikijai pavyks kažkaip sumažinti didžiausią euro zonos deficitą.
Vakarų Europoje buvo ir kiek prastesnių naujienų. Automobilių gamintoja „Daimler" pigo 4,7 proc., kai pranešė pirmą kartą nuo 2000 metų neketinanti mokėti dividendų.
Euro zonos vartotojų pasitikėjimo indeksas vasario mėnesį sumažėjo nuo -16 iki -17 punktų. Ekonomistai prognozavo jį liksiant nepakitusį. Regiono vartotojams nepakanka sąlygų, kad jų pasitikėjimas ir toliau gerėtų - nedarbas tebėra didelis, o ir visos euro zonos ekonomikos plėtra IV ketv. gana nuvylė.
D. Britanijos biudžeto išlaidos sausio mėnesio įplaukas viršijo 4,3 mlrd. svarų sterlingų. Tai buvo pirmas sausio mėnuo nuo 1993 metų (statistikos skaičiavimo pradžia), kai sausio biudžetas buvo deficitinis. Sausį paprastai surenkama daugiausia mokesčių, todėl ekonomistai tikėjosi bent jau šį mėnesį biudžetą turėsiant 2,6 mlrd. svarų perteklių. Vis dėlto prasta ūkio padėtis ir fiskalinė ekspansija neleido jo turėti. D. Britanijos vyriausybė labai aktyviai bando gelbėti ūkį, tačiau šalis klimpsta į didelius deficitus ir kaupia skolą, o tai vis daugiau nerimo kelia ekonomistams. Ypač kai šiuo metu dėmesį kausto Graikijos skola.
Azija
Japonijos akcijų rinka, reaguodama į JAV naujienas, krito sparčiausiu tempu per pastarąsias pora savaičių. Atpigus žaliavoms, „Mitsui&Co" akcijos nusileido 3,2 proc. įmonei „K.K. da Vinci Holdings" paskelbus, kad įsipareigojimai viršija turimą turtą, pigo nekilnojamojo turto bendrovių akcijos. Tarp pigusių atsidūrė ir „Japan Tobacco Inc.", kurios akcijų kursas sumažėjo 2 proc., kai pasirodė pranešimas, kad sveikatos ministras ragina vietos vyriausybes uždrausti rūkyti viešose vietose.
Baltijos šalys
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Latvijai pagaliau pervedė trečiąją 274,9 mln. JAV dolerių (200,3 mln. eurų) dydžio paskolos dalį. TVF 2008 m. gruodį ir 2009 m. rugpjūtį pervedė 1,1 mlrd. dolerių. Iš viso šaliai numatyta 2,4 mlrd. dolerių dydžio paskola. TVF yra patenkintas tuo, kaip Latvijos vyriausybei sekasi mažinti biudžeto išlaidas, o pati programa Latvijai dar pratęsta devyniems mėnesiams iki 2011 metų pabaigos. Nors Latvijos ūkio nuosmukis mažėja labai iš lėto, praėjusį penktadienį daugiau pasitikėjimo parodė „S&P" reitingų agentūra. Ji pagerino Latvijos BB reitingo perspektyvą iki stabilios, nes sumažėjęs darbo užmokestis turėtų skatinti šalies gamintojų konkurencingumą.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos pramonės produkcijos apimtys sausį augo daugiau, nei tikėtasi - daugiausia dėl išaugusios automobilių ir elektronikos pramonės prekių paklausos. Lenkijos prekių paklausa didėjo nepaisydama sulėtėjimo Vokietijoje - pagrindinėje jos eksporto rinkoje. Pramonės produkcijos apimtys augo 8,5 proc., lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Rinkos dalyviai tikėjosi 6,5 proc. augimo. Tokie duomenys leidžia tikėtis, kad šalies eksporto augimo nepaveiks situacija Vokietijoje, kurios ekonomikos skatinimo programos pabaiga lėmė ir paklausos mažėjimą. Nuo eksporto priklausanti elektronikos pramonė sausį, lyginant su ankstesnių metų sausiu, gamybos apimtis padidino 67 proc., automobilių - 25 proc. Tokį augimą galima palyginti su 15 proc. pramonės nuosmukiu ankstesniais metais, kai dėl pasaulinės finansų krizės susitraukė Europos ekonomikos.
Vengrijos premjeras svarsto, ar šalis galėtų įsivesti eurą 2014 m., tačiau tam reikia toliau laikytis iždo drausmės, o metinis ekonomikos augimas 2011-2014 m. turėtų siekti po 4 proc. Tiesa, panašu, kad šalį ateinančiais metais valdys jau kiti asmenys. Prognozuojama, kad šiemet balandį numatytuose parlamento rinkimuose laimės opozicinė „Fidesz" partija.
Žaliavos
Ketvirtadienį žaliavinės „WTI" naftos ateities sandorių kaina pašoko daugiau nei 2 JAV doleriais už barelį ir trumpam buvo perkopusi 79 JAV dolerių ribą. Prekybos pabaigoje, FED paskelbus apie nuolaidos normos pakėlimą, ir sustiprėjus JAV doleriui daugelio valiutų atžvilgiu, naftos kaina smuko. Naftos kainos šuolį lėmė paskelbti geresni nei tikėtasi JAV makroekonominiai rodikliai ir šalies Energetikos administracijos ataskaita apie naftos atsargų pokyčius. Žaliavinės naftos atsargos per praėjusią savaitę JAV padidėjo 3,1 mln. barelių, arba daugiau nei tikėtasi. Visgi vidurinio distiliavimo produktų, tokių kaip mazutas ar dyzelinas, atsargos krito 2,9 mln. barelių, arba daugiau nei tikėtasi. Labiausiai investuotojus turėjo nustebinti tai, kad metinis naftos produktų suvartojimo per keturias savaites pokytis vėl buvo teigiamas ir sudarė 0,2 proc., nors dar prieš savaitę suvartota 2 proc. mažiau. Nors paklausos išaugimas yra menkas, tačiau bet kokie teigiami pokyčiai yra sveikintini.
Aukso kaina vakar kilo, tačiau kaip ir dauguma žaliavų, metalas paskutinę prekybos valandą Lietuvos laiku pigo dėl svarbiausių valiutų atžvilgiu labai sustiprėjusio JAV dolerio. Visgi įdomu tai, kad kaina sugebėjo išsilaikyti aukščiau 1100 JAV dolerių už Trojos unciją. Pusę naujienų agentūros „Bloomberg" apklaustų aukso rinkos analitikų ateinančią savaitę tikisi, kad auksas brangs, o ketvirtadalis - kad pigs. Galimas smukimas argumentuojamas stiprėjančiu JAV doleriu ir TVF pranešimu apie būsimą aukso pardavimą atvirojoje rinkoje.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje vėl kilo - šįkart 1,9 proc. Biržos sandėlių atsargos vakar išaugo 5,2 tūkst. tonų, o tai yra pakankamai daug. Visgi investuotojai tikisi, kad ateinančią savaitę po atostogų sugrįšiantys kinų pirkėjai turėtų gerokai suaktyvinti prekybą biržoje ir padidinti metalo paklausą.
Ketvirtadienį Federalinis rezervų bankas (FED) padidino vadinamąją nuolaidos normą, kurią taiko iš centrinio banko lėšų besiskolinantiems bankams, ketvirčiu bazinio punkto iki 0,75 proc. Vis dėlto tokį žingsnį reikėtų vertinti kaip greičiau simbolinį, nes bankai apskritai retai skolinasi lėšas tiesiogiai iš FED, tad tai neturėtų neigiamai paveikti realių kreditų rinkos sąlygų. Veikiausiai tai tiesiog žinia iš FED, kad bankai turėtų skolintis privačiai, pagerėjus finansų sektoriaus sąlygoms.
Kur kas reikšmingesne laikomą tarpbankinės rinkos vienos nakties paskolų, arba vadinamąją bazinę, palūkanų normą ir toliau greičiausiai ketinama išlaikyti netoli nulio dar pakankamai ilgą laiką. FED atstovų teigimu, tai turėtų laiduoti pakankamai sudėtingos ūkio atsigavimo perspektyvos.
Trečiadienį vakare technologijų įmonė „Hewlett-Packard" paskelbė per paskutinį ketvirtį gavusi daugiau pajamų ir uždirbusi daugiau pelno, nei laukta. Bendrovės akcijos pabrango 1 proc.
Mažmeninės prekybos milžinės „Wal-Mart" ketvirčio pelnas taip pat viršijo lūkesčius, bet įplaukos buvo mažesnės, nei tikėtasi. Be to, daugiau nei metus dirbančių tinklo parduotuvių apyvarta per ketvirtį pirmąkart smuko 1,6 proc., o ateities perspektyvos JAV, įmonės vadovų teigimu, dėl sunkiai atsigaunančios paklausos taip pat nieko gero nežada. „Wal-Mart" tikisi pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbti 0,81-0,85 JAV dolerio pelno, tenkančio vienai akcijai, palyginti su rinkos prognozių vidurkiu - 0,85 dolerio. Bendrovės akcijos atpigo 1,5 proc.
Draudikė AIG paskelbė ketinanti pasilikti iki 25 proc. turimų probleminių aktyvų. Anksčiau buvo planuojama išparduoti visas turimas išvestines finansines priemones. Pasak AIG vadovų, taip norima uždirbti pasinaudojant pastaruoju metu pagerėjusia kreditų rinkos situacija.
Bedarbių paraiškų pašalpoms gauti praėjusią savaitę padaugėjo nuo 442 iki 473 tūkst., nors prognozuota, kad jų sumažės iki 438 tūkst. Registruotų bedarbių skaičius savo ruožtu išliko nepakitęs - 4,56 mln., kai tikėtasi, kad jų sumažės iki 4,5 mln.
Gamintojų kainų indeksas sausį pakilo beveik dvigubai daugiau nei tikėtasi - 1,4 proc., kai laukta 0,8 proc. Neskaitant energijos ir maisto kainų poveikio, didmeninė infliacija ūgtelėjo 0,3 proc., kai tikėtasi 0,1 proc. Šie skaičiai rodo, kad paramos programos ir atsargų atkūrimas palaipsniui pradeda daryti įtaką ir kainoms, bet tikėtina, kad dėl didelio gamybos pajėgumų pertekliaus ir kreditų rinkos nuosmukio realaus infliacijos spaudimo pavyks išvengti dar pakankamai ilgai.
Pralenkiančių^^ų ekonominių rodiklių indeksas sausį padidėjo 0,3 proc. Gruodį jis augo 1,2 proc., o sausį tikėtasi 0,5 proc. padidėjimo. Tai rodo, kad prognozes viršijančių ekonominių naujienų srautas išsisemia - nuo praeitų metų kovo matytas staigus proveržis.
JAV prezidento Baracko Obamos dekretu ketinama suformuoti specialią dviejų partijų Atstovų rūmų komisiją. Pastarajai ketinama pavesti iki 2010 metų gruodžio 1 dienos pateikti Baltiesiems rūmams rekomendacijas, kaip priartinti valstybės biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP. Tai pasiekti artimiausiąjį dešimtmetį būtų sunkiai įmanoma, jei nebūtų imamasi sprendimų smarkiai karpyti vyriausybės išlaidas, didinti
mokesčius ir reformuoti išlaidžias sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemas.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos akcijų indeksai kilo į viršų daugiausia dėl gerų įmonių naujienų. Vakar pasižymėjo Šveicarijos inžinerijos grupė „ABB", kurios pelnas IV ketv. išaugo dvigubai ir viršijo analitikų prognozes. Kita įmonė, patraukusi investuotojų dėmesį - taip pat šveicarų bendrovė, draudikė „Swiss Re" - ji brango 7,6 proc., kai paskelbė IV ketv. pelną.
Vakar kilo visi, išskyrus Islandijos ir Vakarų Europos, akcijų indeksai. Netgi Graikijos ASE, smukęs keturias dienas iš eilės, paūgėjo 1,3 proc. Rinkoms kilo šiek tiek vilties, kad Graikijai pavyks kažkaip sumažinti didžiausią euro zonos deficitą.
Vakarų Europoje buvo ir kiek prastesnių naujienų. Automobilių gamintoja „Daimler" pigo 4,7 proc., kai pranešė pirmą kartą nuo 2000 metų neketinanti mokėti dividendų.
Euro zonos vartotojų pasitikėjimo indeksas vasario mėnesį sumažėjo nuo -16 iki -17 punktų. Ekonomistai prognozavo jį liksiant nepakitusį. Regiono vartotojams nepakanka sąlygų, kad jų pasitikėjimas ir toliau gerėtų - nedarbas tebėra didelis, o ir visos euro zonos ekonomikos plėtra IV ketv. gana nuvylė.
D. Britanijos biudžeto išlaidos sausio mėnesio įplaukas viršijo 4,3 mlrd. svarų sterlingų. Tai buvo pirmas sausio mėnuo nuo 1993 metų (statistikos skaičiavimo pradžia), kai sausio biudžetas buvo deficitinis. Sausį paprastai surenkama daugiausia mokesčių, todėl ekonomistai tikėjosi bent jau šį mėnesį biudžetą turėsiant 2,6 mlrd. svarų perteklių. Vis dėlto prasta ūkio padėtis ir fiskalinė ekspansija neleido jo turėti. D. Britanijos vyriausybė labai aktyviai bando gelbėti ūkį, tačiau šalis klimpsta į didelius deficitus ir kaupia skolą, o tai vis daugiau nerimo kelia ekonomistams. Ypač kai šiuo metu dėmesį kausto Graikijos skola.
Azija
Japonijos akcijų rinka, reaguodama į JAV naujienas, krito sparčiausiu tempu per pastarąsias pora savaičių. Atpigus žaliavoms, „Mitsui&Co" akcijos nusileido 3,2 proc. įmonei „K.K. da Vinci Holdings" paskelbus, kad įsipareigojimai viršija turimą turtą, pigo nekilnojamojo turto bendrovių akcijos. Tarp pigusių atsidūrė ir „Japan Tobacco Inc.", kurios akcijų kursas sumažėjo 2 proc., kai pasirodė pranešimas, kad sveikatos ministras ragina vietos vyriausybes uždrausti rūkyti viešose vietose.
Baltijos šalys
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Latvijai pagaliau pervedė trečiąją 274,9 mln. JAV dolerių (200,3 mln. eurų) dydžio paskolos dalį. TVF 2008 m. gruodį ir 2009 m. rugpjūtį pervedė 1,1 mlrd. dolerių. Iš viso šaliai numatyta 2,4 mlrd. dolerių dydžio paskola. TVF yra patenkintas tuo, kaip Latvijos vyriausybei sekasi mažinti biudžeto išlaidas, o pati programa Latvijai dar pratęsta devyniems mėnesiams iki 2011 metų pabaigos. Nors Latvijos ūkio nuosmukis mažėja labai iš lėto, praėjusį penktadienį daugiau pasitikėjimo parodė „S&P" reitingų agentūra. Ji pagerino Latvijos BB reitingo perspektyvą iki stabilios, nes sumažėjęs darbo užmokestis turėtų skatinti šalies gamintojų konkurencingumą.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos pramonės produkcijos apimtys sausį augo daugiau, nei tikėtasi - daugiausia dėl išaugusios automobilių ir elektronikos pramonės prekių paklausos. Lenkijos prekių paklausa didėjo nepaisydama sulėtėjimo Vokietijoje - pagrindinėje jos eksporto rinkoje. Pramonės produkcijos apimtys augo 8,5 proc., lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Rinkos dalyviai tikėjosi 6,5 proc. augimo. Tokie duomenys leidžia tikėtis, kad šalies eksporto augimo nepaveiks situacija Vokietijoje, kurios ekonomikos skatinimo programos pabaiga lėmė ir paklausos mažėjimą. Nuo eksporto priklausanti elektronikos pramonė sausį, lyginant su ankstesnių metų sausiu, gamybos apimtis padidino 67 proc., automobilių - 25 proc. Tokį augimą galima palyginti su 15 proc. pramonės nuosmukiu ankstesniais metais, kai dėl pasaulinės finansų krizės susitraukė Europos ekonomikos.
Vengrijos premjeras svarsto, ar šalis galėtų įsivesti eurą 2014 m., tačiau tam reikia toliau laikytis iždo drausmės, o metinis ekonomikos augimas 2011-2014 m. turėtų siekti po 4 proc. Tiesa, panašu, kad šalį ateinančiais metais valdys jau kiti asmenys. Prognozuojama, kad šiemet balandį numatytuose parlamento rinkimuose laimės opozicinė „Fidesz" partija.
Žaliavos
Ketvirtadienį žaliavinės „WTI" naftos ateities sandorių kaina pašoko daugiau nei 2 JAV doleriais už barelį ir trumpam buvo perkopusi 79 JAV dolerių ribą. Prekybos pabaigoje, FED paskelbus apie nuolaidos normos pakėlimą, ir sustiprėjus JAV doleriui daugelio valiutų atžvilgiu, naftos kaina smuko. Naftos kainos šuolį lėmė paskelbti geresni nei tikėtasi JAV makroekonominiai rodikliai ir šalies Energetikos administracijos ataskaita apie naftos atsargų pokyčius. Žaliavinės naftos atsargos per praėjusią savaitę JAV padidėjo 3,1 mln. barelių, arba daugiau nei tikėtasi. Visgi vidurinio distiliavimo produktų, tokių kaip mazutas ar dyzelinas, atsargos krito 2,9 mln. barelių, arba daugiau nei tikėtasi. Labiausiai investuotojus turėjo nustebinti tai, kad metinis naftos produktų suvartojimo per keturias savaites pokytis vėl buvo teigiamas ir sudarė 0,2 proc., nors dar prieš savaitę suvartota 2 proc. mažiau. Nors paklausos išaugimas yra menkas, tačiau bet kokie teigiami pokyčiai yra sveikintini.
Aukso kaina vakar kilo, tačiau kaip ir dauguma žaliavų, metalas paskutinę prekybos valandą Lietuvos laiku pigo dėl svarbiausių valiutų atžvilgiu labai sustiprėjusio JAV dolerio. Visgi įdomu tai, kad kaina sugebėjo išsilaikyti aukščiau 1100 JAV dolerių už Trojos unciją. Pusę naujienų agentūros „Bloomberg" apklaustų aukso rinkos analitikų ateinančią savaitę tikisi, kad auksas brangs, o ketvirtadalis - kad pigs. Galimas smukimas argumentuojamas stiprėjančiu JAV doleriu ir TVF pranešimu apie būsimą aukso pardavimą atvirojoje rinkoje.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje vėl kilo - šįkart 1,9 proc. Biržos sandėlių atsargos vakar išaugo 5,2 tūkst. tonų, o tai yra pakankamai daug. Visgi investuotojai tikisi, kad ateinančią savaitę po atostogų sugrįšiantys kinų pirkėjai turėtų gerokai suaktyvinti prekybą biržoje ir padidinti metalo paklausą.