versija spausdinimui
(2)
Didžiausia Lenkijos naftos perdirbimo kompanija PKN Orlen po to kai nepavyko susitarti su Lietuvos valdžios atstovais dėl dalies Klaipėdos naftos kompanijos akcijų pardavimo, ieško kitų būdų kaip sumažinti jos kontroliuojamos kompanijos Orlen Lietuva patiriamas logistikos išlaidas. Lenkai planuoja Europos komisijai apskųsti Lietuvos valdžios proteguojamas valstybines įmones, visų pirma Lietuvos geležinkelius, rašo šiandien Lenkijos verslo dienraštis Parkiet.
PKN Orlen kaltina monopolistą Lietuvos geležinkelius, kad jie naudodamiesi savo monopolistinėmis pozicijomis per daug padidino transportavimo tarifus.
„Lietuvos valdžios veikla, t.y. protegavimas valstybinių įmonių, saugant jų interesus, tai viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Orlen Lietuva atsisakė planų įgauti kontrolę viename iš Baltijos šalių uostų. Lietuvos valdžios veiksmai iškreipia rinkos principų veikimą šalyje, todėl svarstome galimybę imtis teisinių veiksmų Europos lygmeniu“ – pareiškė Orlen Lietuva vadovas Krystian Pater.
Ką gi galėtų padaryti Europos komisija?
„Jeigu gausime tokį skundą, tai tikrai jį atidžiai išnagrinėsime“ – pareiškė Europos komisijoje už konkurencijos klausimus atsakingas pareigūnas Jonathan Todd.
Mažeikių įmonės pelningumą gerokai mažina jos patiriamos logistikos išlaidos atsigabenant naftą. Visų pirmą naftą ši kompanija atsigabena jūra iki uosto, o po to ja perkrovus į cisternas, ji gabena geležinkeliais iki Mažeikių. Tačiau jeigu būtų nutiestas šimto kilometrų ilgio naftotiekis iš Klaipėdos iki Mažeikių, gerokai sumažėtų Orlen Lietuva logistikos išlaidos. Tačiau Lenkijos vadovybė mano, kad neturint įtakos Klaipėdos naftoje, tokia investicija atlikti būtų labai rizikinga. Tuo tarpu Lietuvos valdžia nesutiko parduoti Klaipėdos naftos kontrolinio arba mažesnės dalies akcijų paketo. Todėl Lenkai nutarė apskųsti Lietuvos valstybinę kompaniją Lietuvos geležinkeliai dėl jos dominuojamos padėties rinkoje.
Lenkijos kompanijos PKN Orlen vadovybė neatmeta netgi Lietuvos naftos perdirbimo kompanijos pardavimo galimybės. Na o šią kompaniją itin norėtų įsigyti Rusijos naftos sektoriaus atstovės. Priminsime, kad šiandien Suomijoje susitiks Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. Per jų susitikimą gali būti aptartas ir Mažeikių įmonės klausimas.
Lenkai mano, kad geresnis bendradarbiavimas su Lietuvos geležinkeliais, priverstų juos atsisakyti planų parduoti Lietuvos naftos perdirbimo kompaniją. Lietuvos valdžios atstovai yra nustebinti PKN Orlen planais apskųsti Lietuvos geležinkelius Europos komisijai.
Lietuvos ambasados atstovai Varšuvoje atsisakė komentuoti šį klausimą, rašoma Parkiet dienraštyje.
Lietuvos geležinkeliai 2008 metų rugsėjo mėnesį išardė dalį geležinkelio trasos, kuria galima buvo trumpiau ir greičiau transportuoti degalus iki Latvijos uostų. Todėl dabar Lenkų valdoma Mažeikių įmonė yra priversta transportuoti degalus į Latvijos ir Estijos rinką ilgesniu keliu per Rygą, tad atstumas pailgėjo nuo 166 iki 241 kilometrų. Taigi Orlen Lietuva išlaidos už tonos degalų pervežimą padidėjo nuo 44,2 iki 49,6 zlotų.
Lenkų valdoma kompanija taip pat patiria papildomų išlaidų transportuodama iš Klaipėdos uosto naftą į Mažeikių įmonę ir eksportuodama degalus per tą patį Klaipėdos uostą. Lietuvos geležinkeliai nusprendė suremontuoti trumpesnę geležinkeliais transportavimo trasą, tad dabar Orlen Lietuva yra priversta naudotis ilgesnės transportavimo trasos paslaugomis, kuri yra ilgesnė net 95 kilometrais. Tuo tarpu Latvijos geležinkeliai negali transportuoti šia trasa, nes neturi reikiamos licenzijos. Dėl to Mažeikių įmonės metinės logistikos išlaidos padidėjo 20–25 mln. dolerių, o tai susilpnino jos pozicijas Latvijos ir Estijos rinkose, kur Mažeikių įmonės degalai tampa vis labiau brangesni ir mažiau konkurencingi.
„Turime ekspertizių išvadas, kad išardytos geležinkelio trasos vedusios iki Latvijos miestelio Renge būklė buvo daug geresnė nei kai kurios Lietuvoje esančios ir naudojamos keleivių geležinkeliais pervežimo trasos. Siūlėme bendradarbiavimą taisant išardytą trasą, ir išlaidų susijusių su taisymo darbais pasidalinimą, tačiau Lietuvos valdžia atmetė tokius pasiūlymus. Šis klausimas yra susijęs su trimis Europos sąjungos šalimis, tai tegu Europos sąjungos atstovai jį ir išsprendžia“ – pareiškė anonimu norėjas likti Lenkijos kompanijos atstovas.
Remiantis neoficialia informacija aiškėja, kad šią situaciją gali būti gan sunku išspręsti, nes Europos komisija norės patikrinti, ar Lietuvos geležinkeliai specialiai išardė geležinkelio trasą, kad gautu didesnes pajamas iš Orlen dukterinės įmonės, rašoma Lenkijos verslo dienraštyje Parkiet.
PKN Orlen kaltina monopolistą Lietuvos geležinkelius, kad jie naudodamiesi savo monopolistinėmis pozicijomis per daug padidino transportavimo tarifus.
„Lietuvos valdžios veikla, t.y. protegavimas valstybinių įmonių, saugant jų interesus, tai viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Orlen Lietuva atsisakė planų įgauti kontrolę viename iš Baltijos šalių uostų. Lietuvos valdžios veiksmai iškreipia rinkos principų veikimą šalyje, todėl svarstome galimybę imtis teisinių veiksmų Europos lygmeniu“ – pareiškė Orlen Lietuva vadovas Krystian Pater.
Ką gi galėtų padaryti Europos komisija?
„Jeigu gausime tokį skundą, tai tikrai jį atidžiai išnagrinėsime“ – pareiškė Europos komisijoje už konkurencijos klausimus atsakingas pareigūnas Jonathan Todd.
Mažeikių įmonės pelningumą gerokai mažina jos patiriamos logistikos išlaidos atsigabenant naftą. Visų pirmą naftą ši kompanija atsigabena jūra iki uosto, o po to ja perkrovus į cisternas, ji gabena geležinkeliais iki Mažeikių. Tačiau jeigu būtų nutiestas šimto kilometrų ilgio naftotiekis iš Klaipėdos iki Mažeikių, gerokai sumažėtų Orlen Lietuva logistikos išlaidos. Tačiau Lenkijos vadovybė mano, kad neturint įtakos Klaipėdos naftoje, tokia investicija atlikti būtų labai rizikinga. Tuo tarpu Lietuvos valdžia nesutiko parduoti Klaipėdos naftos kontrolinio arba mažesnės dalies akcijų paketo. Todėl Lenkai nutarė apskųsti Lietuvos valstybinę kompaniją Lietuvos geležinkeliai dėl jos dominuojamos padėties rinkoje.
Lenkijos kompanijos PKN Orlen vadovybė neatmeta netgi Lietuvos naftos perdirbimo kompanijos pardavimo galimybės. Na o šią kompaniją itin norėtų įsigyti Rusijos naftos sektoriaus atstovės. Priminsime, kad šiandien Suomijoje susitiks Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. Per jų susitikimą gali būti aptartas ir Mažeikių įmonės klausimas.
Lenkai mano, kad geresnis bendradarbiavimas su Lietuvos geležinkeliais, priverstų juos atsisakyti planų parduoti Lietuvos naftos perdirbimo kompaniją. Lietuvos valdžios atstovai yra nustebinti PKN Orlen planais apskųsti Lietuvos geležinkelius Europos komisijai.
Lietuvos ambasados atstovai Varšuvoje atsisakė komentuoti šį klausimą, rašoma Parkiet dienraštyje.
Lietuvos geležinkeliai 2008 metų rugsėjo mėnesį išardė dalį geležinkelio trasos, kuria galima buvo trumpiau ir greičiau transportuoti degalus iki Latvijos uostų. Todėl dabar Lenkų valdoma Mažeikių įmonė yra priversta transportuoti degalus į Latvijos ir Estijos rinką ilgesniu keliu per Rygą, tad atstumas pailgėjo nuo 166 iki 241 kilometrų. Taigi Orlen Lietuva išlaidos už tonos degalų pervežimą padidėjo nuo 44,2 iki 49,6 zlotų.
Lenkų valdoma kompanija taip pat patiria papildomų išlaidų transportuodama iš Klaipėdos uosto naftą į Mažeikių įmonę ir eksportuodama degalus per tą patį Klaipėdos uostą. Lietuvos geležinkeliai nusprendė suremontuoti trumpesnę geležinkeliais transportavimo trasą, tad dabar Orlen Lietuva yra priversta naudotis ilgesnės transportavimo trasos paslaugomis, kuri yra ilgesnė net 95 kilometrais. Tuo tarpu Latvijos geležinkeliai negali transportuoti šia trasa, nes neturi reikiamos licenzijos. Dėl to Mažeikių įmonės metinės logistikos išlaidos padidėjo 20–25 mln. dolerių, o tai susilpnino jos pozicijas Latvijos ir Estijos rinkose, kur Mažeikių įmonės degalai tampa vis labiau brangesni ir mažiau konkurencingi.
„Turime ekspertizių išvadas, kad išardytos geležinkelio trasos vedusios iki Latvijos miestelio Renge būklė buvo daug geresnė nei kai kurios Lietuvoje esančios ir naudojamos keleivių geležinkeliais pervežimo trasos. Siūlėme bendradarbiavimą taisant išardytą trasą, ir išlaidų susijusių su taisymo darbais pasidalinimą, tačiau Lietuvos valdžia atmetė tokius pasiūlymus. Šis klausimas yra susijęs su trimis Europos sąjungos šalimis, tai tegu Europos sąjungos atstovai jį ir išsprendžia“ – pareiškė anonimu norėjas likti Lenkijos kompanijos atstovas.
Remiantis neoficialia informacija aiškėja, kad šią situaciją gali būti gan sunku išspręsti, nes Europos komisija norės patikrinti, ar Lietuvos geležinkeliai specialiai išardė geležinkelio trasą, kad gautu didesnes pajamas iš Orlen dukterinės įmonės, rašoma Lenkijos verslo dienraštyje Parkiet.
