versija spausdinimui
(0)
Antradienį JAV akcijos brango investuotojams tikintis, kad Europos pareigūnai padės išgelbėti Graikiją nuo skolų. Europos Sąjungos lyderiai turėtų susitikti ketvirtadienį ir spręsti, kaip suvaldyti augančią skolos krizę. JAV investuotojų entuziazmas padėjo šios šalies biržos indeksams pakilti ir taip nutraukė keturių savaičių trukmės akcijų „išpardavimą". Tiesa, rinkos dalyvių nuomone, tai greičiausiai tėra trumpas „atšokimas", nes pirmąsias dvi praėjusios savaitės prekybos dienas akcijos irgi brango, tačiau vėliau ėmė pigti.
Pasibaigus prekybai „Walt Disney" bendrovė paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir jos akcijos poprekybinėje sesijoje brango 2 proc. „Coca Cola" per paskutinį praėjusių metų ketvirtį uždirbo 55 proc. daugiau pelno, tenkančio vienai akcijai, nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tokie rezultatai atitiko rinkos lūkesčius, įmonės akcijos brango 1,6 proc.
Antradienį brango finansų sektoriaus akcijos, o KBWBank indekso reikšmė padidėjo 1,3 proc. (nuo sausio 19 d. piko iki pirmadienio prekybos sesijos pabaigos ji buvo netekusi 5 proc. vertės). Brango ir didžiųjų energetikos bendrovių akcijos („ExxonMobil", „Chevron"), nes doleris pigo euro atžvilgiu.
Didmeninės prekybos atsargos gruodį smuko 0,8 proc., kai ankstesnį mėnesį fiksuotas 1,6 proc. kilimas. Prasti duomenys rodo, kad verslas neskuba pildyti atsargų, nes nesijaučia užtikrintas dėl ateities perspektyvų.
10 metų trukmės iždo obligacijos pigo, jų pajamingumas išaugo nuo 3,56 proc. iki 3,63 proc.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos prekyba vyko palankia linkme ir akcijų indeksai pamažu atsitiesė. Nors rinkų nerimas dėl Graikijos skolos tebėra viena pagrindinių temų, tačiau šiuo metu ima viršų lūkesčiai, kad euro zona nepaliks savo narės likimo valiai ir jos finansavimo problema bus sprendžiama bendromis jėgomis. Vakar Graikijos akcijų rinkos indeksas ASE kilo 5 proc. - daugiausia nuo gruodžio mėnesio. O biržoje kotiruojamų bankų kainos užkopė iki 8,6 proc.
Be Graikijos, vakar kilo ir kitų bankų akcijos, kurių prieaugis buvo vienas didesnių Vakarų Europos biržose. Tiesa, šiek tiek prieaugio buvo netekta, kai „Fitch" reitingų agentūra pakomentavo, kad D. Britanijos reitingas yra trapiausias iš AAA reitingą turinčių valstybių.
Dėl lėšų, plūstelėjusių į bankų akcijas, vakar sumenko „gynybinio" sektoriaus įmonių akcijų paklausa - pigo kai kurių farmacininkų, komunalinių paslaugų, tabako ir telekomų akcijos.
Vokietijos eksportas gruodžio mėnesį vėl pralaužė ledus ir padidėjo 3,0 proc., kai prognozuotas 0,1 proc. nuosmukis. Vokietija yra viena labiausiai į eksportą orientuotų euro zonos ekonomikų. Jos sparti plėtra Azijoje tempia ir užsienio paklausą, o tai palanku Vokietijai. Dėl teigiamo išorinio rinkų poveikio jos ūkis gali atsigauti sparčiau nei vidutiniškai visa euro zona.
Vokietijos vartotojų kainos sausio mėnesį sumažėjo 0,6 proc., o metinė infliacija siekė 0,8 proc. Mažesnes kainas sausį daugiausia lėmė pigę drabužiai, o tai lėmė tiek sezoniniai išpardavimai, tiek gana vangus vartojimas. Metiniam tempui nusiristi iki neigiamų reikšmių neleidžia stipriai išaugusios naftos kainos ir pabrangusios kitos žaliavos. Vis dėlto dėl žemo gamybos pajėgumų panaudojimo ir silpnos vartotojų bazės kol kas prognozuojama, kad Vokietijos kainų raida 2010 metais bus gana vangi.
Azija
Šiandien ryte paskelbta, kad Kinijos eksportas 2010 m. sausio mėn. buvo 21 proc., o importas net 85,5 proc. didesnis nei prieš metus. Eksporto rodikliai kiek nuvylė ekonomistų lūkesčius, nes laukta didesnio augimo. Beje, 2009 m. gruodžio mėn. metinis eksporto augimas sudarė 17 proc. Kinijos importo augimas atrodo įspūdingai tik iš pirmo žvilgsnio. Reikėtų priminti, kad 2009 m. Kinijoje Naujieji metai visą savaitę buvo švenčiami sausį. Palyginamoji bazė yra maža ir dėl praėjusį sausį pasaulyje įsismarkavusio ekonominio nuosmukio. Tad daryti vienareikšmes išvadas yra ganėtinai sunku. Kinijos užsienio prekybos perteklius sausio mėn. sudarė 14,2 mlrd. JAV dolerių ir buvo 4,2 mlrd. mažesnis nei 2009 m. gruodžio mėn.
Japonijos įrengimų užsakymai gruodį pašoko 20,1 proc. mėnesio tempu, kai analitikai tikėjosi 8 proc. prieaugio. Tiesa, lapkritis užsakymų prasme buvo itin „liūdnas", taigi palyginamoji bazė didėjimą skatino dar labiau. Rodiklis atspindi planuojamas ateinančių 3-6 mėnesių verslo investicijas, taigi svarbią BVP dalį (apie 15 proc. BVP).
Baltijos šalys
Latvijos bendrasis vidaus produktas, pagal pirminį įvertį, IV ketv. smuko 17,7 proc., lyginant su 2008 metų IV ketv. Pasak Latvijos statistikų, jo nuosmukį lėmė 30 proc. smukusi mažmeninė prekyba, 7 proc. - pramonė ir 15 proc. - viešasis administravimas. Praėjusio ketvirčio rezultatas buvo nemalonus netikėtumas beveik visiems apklaustiems analitikams, tik 2 ir 9 apklaustų^^ų tikėjosi prastesnio rezultato nei paskelbtasis. Visų 2009 metų BVP Latvijos statistikai dar neskelbia, tačiau remiantis IV ketv. duomenimis, per praėjusius metus Latvijos ūkis galėjo sumukti apie 18,4 proc.
Nors BVP nuosmukis tebėra didelis, panašu, kad Latvijos ekonomika jau pasiekė dugną 2009 metų III ketv., kai jos ūkis buvo 19 proc. mažesnis nei prieš metus. Deja, bet ūkio padėties gerėjimas tebėra labai vangus ir žymesni tik pramonės sektoriaus pokyčiai. Jam atsitiesti padeda gerėjanti eksporto rinkų padėtis. IV ketv. nesuveikė ir palyginamosios bazės efektas, nors 2008 metų IV ketv. Latvijos ūkis jau ritosi 10,3 proc. tempu.
Žengiant į 2010-uosius tikimasi, kad nuosmukio tempai mažės smarkiau, tačiau bent jau pirmąjį šių metų pusmetį, kaip ir visais 2010-aisias, Latvijos ūkio metiniai tempai dar nebus teigiami. Ūkį silpną toliau darys didelis nedarbas ir vangi vidaus paklausa. Didesnę reikšmę turės pramonės sektorius, tačiau jis priklausys nuo to, kaip sėkmingai atsigauti seksis euro zonos paklausai.
Vidurio ir Rytų Europa
Sausį infliacijos lygis Čekijoje sumažėjo, nes maisto kainų mažėjimas atsvėrė didesnius tabako ir alkoholio mokesčius. Infliacijos lygis smuko nuo 1 proc. ankstesnį mėnesį iki 0,7 proc. sausį. Toks pokytis rinkoms buvo kiek netikėtas, nes jos dalyviai tikėjosi, kad ji augs 1 proc.
Pernai Vengrija pirmą kartą nuo 1990 m. turėjo prekybos balanso perteklių. Jis siekė 4,6 mlrd. eurų, palyginti su 2008 m. fiksuotu 319 mln. eurų deficitu. Balansą gerino atsigaunančios eksporto rinkos ir dėl recesijos mažėjanti importuojamų prekių paklausa. Užsienio prekybos perteklius turėtų išlikti ir šiemet.
Žaliavos
Antradienį žaliavinės naftos „WTI" ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje pakilo daugiau nei 2 proc., svarbiausių valiutų atžvilgiu susilpnėjus JAV doleriui ir pašokus akcijų indeksams. Tačiau nuotaiką kiek sugadino Amerikos instituto duomenys apie per praėjusią savaitę net 7,2 mln. barelių išaugusias žaliavinės naftos atsargas, nes toks prieaugis buvo daug didesnis nei tikėtasi ir dar kartą parodo, kad JAV žaliavinės naftos paklausa išlieka labai silpna. Šiandien po pietų pasirodys oficiali JAV energetikos administracijos ataskaita, kuri greičiausiai patvirtins tą pačią atsargų kitimo tendenciją ir tai, kad vidurinio distiliavimo produktų atsargos sumažėjo. Beje, vakar taip pat pranešta, kad sausio mėn. 1,1 proc. išaugo 16-os Europos didžiausių valstybių naftos ir jos produktų atsargos. Tad matyti, kad Europos atsargos irgi nemažėja ir tai taip pat neigiamai veikia naftos rinkos kainą.
Auksas vakar pabrango daugiau nei 1 proc. Be to, investuotojus nudžiugino Kinijos nacionalinio fondo pranešimas apie 155,6 mln. JAV dolerių investiciją į didžiausią pasaulyje biržoje prekiaujamą aukso fondą „SPDR Gold Trust". Panašu, kad Kinijos noras įsigyti žaliavų dar auga ir tai gali būti vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie 2010 m. palaikys daugumos žaliavų kainas.
Pasibaigus prekybai „Walt Disney" bendrovė paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir jos akcijos poprekybinėje sesijoje brango 2 proc. „Coca Cola" per paskutinį praėjusių metų ketvirtį uždirbo 55 proc. daugiau pelno, tenkančio vienai akcijai, nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tokie rezultatai atitiko rinkos lūkesčius, įmonės akcijos brango 1,6 proc.
Antradienį brango finansų sektoriaus akcijos, o KBWBank indekso reikšmė padidėjo 1,3 proc. (nuo sausio 19 d. piko iki pirmadienio prekybos sesijos pabaigos ji buvo netekusi 5 proc. vertės). Brango ir didžiųjų energetikos bendrovių akcijos („ExxonMobil", „Chevron"), nes doleris pigo euro atžvilgiu.
Didmeninės prekybos atsargos gruodį smuko 0,8 proc., kai ankstesnį mėnesį fiksuotas 1,6 proc. kilimas. Prasti duomenys rodo, kad verslas neskuba pildyti atsargų, nes nesijaučia užtikrintas dėl ateities perspektyvų.
10 metų trukmės iždo obligacijos pigo, jų pajamingumas išaugo nuo 3,56 proc. iki 3,63 proc.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos prekyba vyko palankia linkme ir akcijų indeksai pamažu atsitiesė. Nors rinkų nerimas dėl Graikijos skolos tebėra viena pagrindinių temų, tačiau šiuo metu ima viršų lūkesčiai, kad euro zona nepaliks savo narės likimo valiai ir jos finansavimo problema bus sprendžiama bendromis jėgomis. Vakar Graikijos akcijų rinkos indeksas ASE kilo 5 proc. - daugiausia nuo gruodžio mėnesio. O biržoje kotiruojamų bankų kainos užkopė iki 8,6 proc.
Be Graikijos, vakar kilo ir kitų bankų akcijos, kurių prieaugis buvo vienas didesnių Vakarų Europos biržose. Tiesa, šiek tiek prieaugio buvo netekta, kai „Fitch" reitingų agentūra pakomentavo, kad D. Britanijos reitingas yra trapiausias iš AAA reitingą turinčių valstybių.
Dėl lėšų, plūstelėjusių į bankų akcijas, vakar sumenko „gynybinio" sektoriaus įmonių akcijų paklausa - pigo kai kurių farmacininkų, komunalinių paslaugų, tabako ir telekomų akcijos.
Vokietijos eksportas gruodžio mėnesį vėl pralaužė ledus ir padidėjo 3,0 proc., kai prognozuotas 0,1 proc. nuosmukis. Vokietija yra viena labiausiai į eksportą orientuotų euro zonos ekonomikų. Jos sparti plėtra Azijoje tempia ir užsienio paklausą, o tai palanku Vokietijai. Dėl teigiamo išorinio rinkų poveikio jos ūkis gali atsigauti sparčiau nei vidutiniškai visa euro zona.
Vokietijos vartotojų kainos sausio mėnesį sumažėjo 0,6 proc., o metinė infliacija siekė 0,8 proc. Mažesnes kainas sausį daugiausia lėmė pigę drabužiai, o tai lėmė tiek sezoniniai išpardavimai, tiek gana vangus vartojimas. Metiniam tempui nusiristi iki neigiamų reikšmių neleidžia stipriai išaugusios naftos kainos ir pabrangusios kitos žaliavos. Vis dėlto dėl žemo gamybos pajėgumų panaudojimo ir silpnos vartotojų bazės kol kas prognozuojama, kad Vokietijos kainų raida 2010 metais bus gana vangi.
Azija
Šiandien ryte paskelbta, kad Kinijos eksportas 2010 m. sausio mėn. buvo 21 proc., o importas net 85,5 proc. didesnis nei prieš metus. Eksporto rodikliai kiek nuvylė ekonomistų lūkesčius, nes laukta didesnio augimo. Beje, 2009 m. gruodžio mėn. metinis eksporto augimas sudarė 17 proc. Kinijos importo augimas atrodo įspūdingai tik iš pirmo žvilgsnio. Reikėtų priminti, kad 2009 m. Kinijoje Naujieji metai visą savaitę buvo švenčiami sausį. Palyginamoji bazė yra maža ir dėl praėjusį sausį pasaulyje įsismarkavusio ekonominio nuosmukio. Tad daryti vienareikšmes išvadas yra ganėtinai sunku. Kinijos užsienio prekybos perteklius sausio mėn. sudarė 14,2 mlrd. JAV dolerių ir buvo 4,2 mlrd. mažesnis nei 2009 m. gruodžio mėn.
Japonijos įrengimų užsakymai gruodį pašoko 20,1 proc. mėnesio tempu, kai analitikai tikėjosi 8 proc. prieaugio. Tiesa, lapkritis užsakymų prasme buvo itin „liūdnas", taigi palyginamoji bazė didėjimą skatino dar labiau. Rodiklis atspindi planuojamas ateinančių 3-6 mėnesių verslo investicijas, taigi svarbią BVP dalį (apie 15 proc. BVP).
Baltijos šalys
Latvijos bendrasis vidaus produktas, pagal pirminį įvertį, IV ketv. smuko 17,7 proc., lyginant su 2008 metų IV ketv. Pasak Latvijos statistikų, jo nuosmukį lėmė 30 proc. smukusi mažmeninė prekyba, 7 proc. - pramonė ir 15 proc. - viešasis administravimas. Praėjusio ketvirčio rezultatas buvo nemalonus netikėtumas beveik visiems apklaustiems analitikams, tik 2 ir 9 apklaustų^^ų tikėjosi prastesnio rezultato nei paskelbtasis. Visų 2009 metų BVP Latvijos statistikai dar neskelbia, tačiau remiantis IV ketv. duomenimis, per praėjusius metus Latvijos ūkis galėjo sumukti apie 18,4 proc.
Nors BVP nuosmukis tebėra didelis, panašu, kad Latvijos ekonomika jau pasiekė dugną 2009 metų III ketv., kai jos ūkis buvo 19 proc. mažesnis nei prieš metus. Deja, bet ūkio padėties gerėjimas tebėra labai vangus ir žymesni tik pramonės sektoriaus pokyčiai. Jam atsitiesti padeda gerėjanti eksporto rinkų padėtis. IV ketv. nesuveikė ir palyginamosios bazės efektas, nors 2008 metų IV ketv. Latvijos ūkis jau ritosi 10,3 proc. tempu.
Žengiant į 2010-uosius tikimasi, kad nuosmukio tempai mažės smarkiau, tačiau bent jau pirmąjį šių metų pusmetį, kaip ir visais 2010-aisias, Latvijos ūkio metiniai tempai dar nebus teigiami. Ūkį silpną toliau darys didelis nedarbas ir vangi vidaus paklausa. Didesnę reikšmę turės pramonės sektorius, tačiau jis priklausys nuo to, kaip sėkmingai atsigauti seksis euro zonos paklausai.
Vidurio ir Rytų Europa
Sausį infliacijos lygis Čekijoje sumažėjo, nes maisto kainų mažėjimas atsvėrė didesnius tabako ir alkoholio mokesčius. Infliacijos lygis smuko nuo 1 proc. ankstesnį mėnesį iki 0,7 proc. sausį. Toks pokytis rinkoms buvo kiek netikėtas, nes jos dalyviai tikėjosi, kad ji augs 1 proc.
Pernai Vengrija pirmą kartą nuo 1990 m. turėjo prekybos balanso perteklių. Jis siekė 4,6 mlrd. eurų, palyginti su 2008 m. fiksuotu 319 mln. eurų deficitu. Balansą gerino atsigaunančios eksporto rinkos ir dėl recesijos mažėjanti importuojamų prekių paklausa. Užsienio prekybos perteklius turėtų išlikti ir šiemet.
Žaliavos
Antradienį žaliavinės naftos „WTI" ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje pakilo daugiau nei 2 proc., svarbiausių valiutų atžvilgiu susilpnėjus JAV doleriui ir pašokus akcijų indeksams. Tačiau nuotaiką kiek sugadino Amerikos instituto duomenys apie per praėjusią savaitę net 7,2 mln. barelių išaugusias žaliavinės naftos atsargas, nes toks prieaugis buvo daug didesnis nei tikėtasi ir dar kartą parodo, kad JAV žaliavinės naftos paklausa išlieka labai silpna. Šiandien po pietų pasirodys oficiali JAV energetikos administracijos ataskaita, kuri greičiausiai patvirtins tą pačią atsargų kitimo tendenciją ir tai, kad vidurinio distiliavimo produktų atsargos sumažėjo. Beje, vakar taip pat pranešta, kad sausio mėn. 1,1 proc. išaugo 16-os Europos didžiausių valstybių naftos ir jos produktų atsargos. Tad matyti, kad Europos atsargos irgi nemažėja ir tai taip pat neigiamai veikia naftos rinkos kainą.
Auksas vakar pabrango daugiau nei 1 proc. Be to, investuotojus nudžiugino Kinijos nacionalinio fondo pranešimas apie 155,6 mln. JAV dolerių investiciją į didžiausią pasaulyje biržoje prekiaujamą aukso fondą „SPDR Gold Trust". Panašu, kad Kinijos noras įsigyti žaliavų dar auga ir tai gali būti vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie 2010 m. palaikys daugumos žaliavų kainas.