versija spausdinimui
(8)
Ekonomikos recesija įsivyravusis šešiolikoje euro zonos šalių sukėlė rimtą nerimą, kad euro zoną galiausiai gali ištikti žlugimas. Ypač stipriai per šią ekonomikos krizę nukentėjo tokios silpnesnės euro zonos narės kaip: Portugalija, Airija, Italija, Ispanija, Graikija.
Šių šalių biudžetų deficitai gerokai šoktelėjo, na o bedarbystė taip pat pastebimai ūgtelėjo. Gruodžio mėnesį reitingo agentūros jau sumažino Graikijos skolinimosi reitingą, na o Ispanijos kredito reitingui buvo suteiktas stebimojo statusas ir šios šalies skolinimosi reitingas taip pat netrukus gali būti sumažintas.
Tuo tarpu Šiaurinėje euro zonos dalyje, t.y. Vokietijoje ir Prancūzijoje ekonomikų padėtis yra kur kas geresnė ir šios šalys jau pradeda po truputį atsigauti. Atsigaunant minėtoms didžiosioms euro zonos šalims, Europos Centrinis bankas privalės didinti šiuo metu itin žemame lygyje esančią bazinę palūkanų normą, kad sustabdytų galimą infliacijos didėjimą. Tuo tarpu silpnesniųjų euro zonos šalių ekonomikų atsigavimas spėjama, kad turėtų išlikti gana vangus, tad bazinės palūkanų normos pakėlimas euro zonoje netgi gali pakenkti šių šalių ekonomikų atsigavimui, nes pabrangs skolinimasis.
„Jei Vokietijoje ir Prancūzijoje pradės augti infliacija, tokiu atveju į silpnesnių ir mažesnių euro zonos šalių interesus bus atsižvelgiama žymiai mažiau, ir tai reiškia, kad šiose šalyse gali įsivyrauti ekonomikos stagnacija ir defliacija. Toks nelygiavertis euro zonos šalių ekonomikų vystymosi scenarijus yra labai tikėtinas ir jeigu Europos Centrinis bankas ims didinti bazinę palūkanų normą, situacija iš ties atrodys labai bjauriai“ – pareiškė Barselonos Tarptautinių ekonominių tyrimų centro vadovas Jordi Gali.
Daugelis ekonomistų ir ekspertų taip pat baiminasi, kad silpnesnių euro zonos šalių valdžios atstovai gali būti nelinkę imtis nepopuliarių, tačiau būtinų veiksmų siekiant sumažinti savo šalių biudžetų deficitus. Tokiu atveju silpnosios euro zonos šalys nelabai galėtų tikėtis ir Europos Centrinio banko pagalbos, kadangi šis bankas neturi jokių galių kištis į konkrečios šalies viešuosius finansus.
Šių šalių biudžetų deficitai gerokai šoktelėjo, na o bedarbystė taip pat pastebimai ūgtelėjo. Gruodžio mėnesį reitingo agentūros jau sumažino Graikijos skolinimosi reitingą, na o Ispanijos kredito reitingui buvo suteiktas stebimojo statusas ir šios šalies skolinimosi reitingas taip pat netrukus gali būti sumažintas.
Tuo tarpu Šiaurinėje euro zonos dalyje, t.y. Vokietijoje ir Prancūzijoje ekonomikų padėtis yra kur kas geresnė ir šios šalys jau pradeda po truputį atsigauti. Atsigaunant minėtoms didžiosioms euro zonos šalims, Europos Centrinis bankas privalės didinti šiuo metu itin žemame lygyje esančią bazinę palūkanų normą, kad sustabdytų galimą infliacijos didėjimą. Tuo tarpu silpnesniųjų euro zonos šalių ekonomikų atsigavimas spėjama, kad turėtų išlikti gana vangus, tad bazinės palūkanų normos pakėlimas euro zonoje netgi gali pakenkti šių šalių ekonomikų atsigavimui, nes pabrangs skolinimasis.
„Jei Vokietijoje ir Prancūzijoje pradės augti infliacija, tokiu atveju į silpnesnių ir mažesnių euro zonos šalių interesus bus atsižvelgiama žymiai mažiau, ir tai reiškia, kad šiose šalyse gali įsivyrauti ekonomikos stagnacija ir defliacija. Toks nelygiavertis euro zonos šalių ekonomikų vystymosi scenarijus yra labai tikėtinas ir jeigu Europos Centrinis bankas ims didinti bazinę palūkanų normą, situacija iš ties atrodys labai bjauriai“ – pareiškė Barselonos Tarptautinių ekonominių tyrimų centro vadovas Jordi Gali.
Daugelis ekonomistų ir ekspertų taip pat baiminasi, kad silpnesnių euro zonos šalių valdžios atstovai gali būti nelinkę imtis nepopuliarių, tačiau būtinų veiksmų siekiant sumažinti savo šalių biudžetų deficitus. Tokiu atveju silpnosios euro zonos šalys nelabai galėtų tikėtis ir Europos Centrinio banko pagalbos, kadangi šis bankas neturi jokių galių kištis į konkrečios šalies viešuosius finansus.