versija spausdinimui
(2)
Reguliavimo ir priežiūros sumažinimas kai Amerikos prezidentu buvo Ronald Reagan, sukėlė dvi paskutinias dideles krizes, t.y. 1980 metais buvusią skolų ir santaupų krizę, ir praėjusiais metais prasidėjusią finansinę ir nekilnojamo turto krizę, pareiškė Nobelio premijos laureatas bei ekonomistas Paul Krugman.
Pirmosios minėtos krizės, kuri įvyko 1980 metais, pasėkmės ir jų likvidavimas tuomet šalies mokesčių mokėtojams bendrai kainavo 300 mlrd. Dolerių.
„Tačiau tai nesumažino troškimo dar labiau sumažinti finansinio sektoriaus ir rinkų reguliavimo. Ir iki šios krizės abiejų partijų politikai visiškai nieko nenuveikė, kad sustabdytų bankininkų nežabotą norą uždirbti kuo daugiau pinigų prisiimant akivaizdžiai per daug rizikos“ – pastebi minimas ekonomistas.
„Bankininkams pavyko sumažinti savo sektoriaus reguliavimą ir pagrindinius paskolų išdavimo standartus, nes reguliuotojai į tai pažiūrėjo pro pirštus arba netgi tam pritarė, t.y. laisvesniam finansų sektoriaus reguliavimui. Tokiu būdu buvo gerokai sušvelninti skolinimo standartai. Sumažėjus reguliavimui ir paskolų išdavimo standartams, visą tai sukėlė kreditų bumą ir nerealius „burbulus“ nekilnojamo turto rinkoje, o po to kilo rimčiausia nuo pat Didžiosios Depresijos laikų krizė Amerikoje“ – pridėjo Paul Krugman.
Nobelio premijos laureatas siūlo konservatyviai pasižiūrėti į kilusias finansines problemas, kurias realiai sukėlė ne gobšūs ir greitai bei daug trokštantys uždirbti bankininkai, tačiau valdžios biurokratai ir jų veiksmai, kurie ir privedė šalį prie šios didelės krizės.
„Šiuo atveju vyriausybės tiesiog rėmė finansines organizacijas, kurios skolino pinigus, ir vėliau sukėlė krizę. Finansų rinkų reguliatoriai leido arba netgi privertė bankus skolinti pinigus nekvalifikuotiems skolininkams“ – tiesiai šviesiai pareiškė reziumuodamas Nobelio premijos laureatas bei ekonomistas Paul Krugman.
Pirmosios minėtos krizės, kuri įvyko 1980 metais, pasėkmės ir jų likvidavimas tuomet šalies mokesčių mokėtojams bendrai kainavo 300 mlrd. Dolerių.
„Tačiau tai nesumažino troškimo dar labiau sumažinti finansinio sektoriaus ir rinkų reguliavimo. Ir iki šios krizės abiejų partijų politikai visiškai nieko nenuveikė, kad sustabdytų bankininkų nežabotą norą uždirbti kuo daugiau pinigų prisiimant akivaizdžiai per daug rizikos“ – pastebi minimas ekonomistas.
„Bankininkams pavyko sumažinti savo sektoriaus reguliavimą ir pagrindinius paskolų išdavimo standartus, nes reguliuotojai į tai pažiūrėjo pro pirštus arba netgi tam pritarė, t.y. laisvesniam finansų sektoriaus reguliavimui. Tokiu būdu buvo gerokai sušvelninti skolinimo standartai. Sumažėjus reguliavimui ir paskolų išdavimo standartams, visą tai sukėlė kreditų bumą ir nerealius „burbulus“ nekilnojamo turto rinkoje, o po to kilo rimčiausia nuo pat Didžiosios Depresijos laikų krizė Amerikoje“ – pridėjo Paul Krugman.
Nobelio premijos laureatas siūlo konservatyviai pasižiūrėti į kilusias finansines problemas, kurias realiai sukėlė ne gobšūs ir greitai bei daug trokštantys uždirbti bankininkai, tačiau valdžios biurokratai ir jų veiksmai, kurie ir privedė šalį prie šios didelės krizės.
„Šiuo atveju vyriausybės tiesiog rėmė finansines organizacijas, kurios skolino pinigus, ir vėliau sukėlė krizę. Finansų rinkų reguliatoriai leido arba netgi privertė bankus skolinti pinigus nekvalifikuotiems skolininkams“ – tiesiai šviesiai pareiškė reziumuodamas Nobelio premijos laureatas bei ekonomistas Paul Krugman.
