versija spausdinimui
(0)
Kinijos valdžios atstovai kaltina užsienio šalių žinomus bankus, kad šie įsiūlė ir pardavė šalies bendrovėms „toksinius“ išvestinius vertybinius popierius. Skaičiuojama, kad Kinijos įmonės dėl šių vertybinių popierių įsigijimo ir vėliau nuvertėjimo bendrai patyrė net 1,7 mlrd. Dolerių vertės nuostolius, tačiau tai tik oficialūs Kinijos valdžios pateikiami skaičiai, tuo tarpu analitikai teigia, kad realūs nuostoliai yra kur kas didesni.
Kinijos kompanijos šiuos nuostolius patyrė tuomet, kai iš užsienio bankų įsigijo jų siūlomus išvestinius vertybinius popierius, kurie turėjo apsaugoti ir leisti uždirbti iš žaliavų kainų, valiutų kursų ir palūkanų normų atitinkamų pokyčių.
„Dideli Kinijos kompanijų nuostoliai yra susiję visų pirma su turėtais komplikuotais išvestiniais vertybiniais popieriais, kuriuos jiems pardavė turėdami blogų intensijų užsienio bankai. Kai kuriais atvejais būtent užsienio bankai yra atsakingi už įmonių bankrotus“ – pareiškė Kinijos įmonių priežiūros komisijos atstovas Li Wei.
Jis taip pat pirmą kart pateikė oficialią Kinijos valdžios paruoštą statistiką, kiek iš viso kompanijų dėl turėtų rizikingų išvestinių vertybinių popierių nukentėjo ir kokio dydžio buvo jų nuostoliai. Anot Kinijos valdžios oficialios statistikos, nuo praėjusių metų spalio mėnesio 68 šalies kompanijos bendrai jau patyrė 1,7 mlrd. Dolerių vertės nuostolius. Tarp labiausiai nukentėjusių minimos tokios stambios kompanijos kaip: Air China, China Eastern Airlines, China Railway Construction Corp. ir Cosco. Tačiau oficialūs Kinijos valdžios duomenys apie kompanijų patirtus bendrus nuostolius dėl rizikingų išvestinių vertybinių popierių gali būti gerokai sumažinti, kadangi atskiros kompanijos yra pranešusios apie kur kas didesnius nuostolius.
Pavyzdžiui oro linijų bendrovė China Eastern dar šių metų pradžioje informavo, kad jiems gresia net 900 mln. Dolerių vertės nuostoliai dėl įsigytų išvestinių vertybinių popierių, kurie turėjo apsaugoti kompanija nuo naftos kainos augimo, o kadangi praėjusių metų antroje pusėje naftos kaina ėmė pastebimai leistis žemyn, o kompanija neuždarė savo turėtų išvestinių vertybinių popierių, tad naftos kainos kritimas šiuo atveju jei atnešė papildomus ir itin didelius nuostolius. Tuo tarpu investicinė kompanija Citic Pacific, kuri įsigijo opcionus, tokiu būdu bandydama apsisaugoti nuo Australijos dolerio kurso pokyčio, galėjo patirti net 1,9 mlrd. Dolerių nuostolius.
Tarp užsienio bankų, kurie intensyviai Kinijos kompanijoms siūlė rizikingus išvestinius vertybinius popierius, Kinijos spaudoje yra minimi tokie bankai kaip Goldman Sachs, Merrill Lynch, Morgan Stanley, Citigroup ir JPMorgan Chase. Verta paminėti ir tai, kad tokie toksiniai išvestiniai vertybiniai popieriai intensyviai buvo siūlomi ir kitose mažiau išsivysčiusiose finansiškai šalyse. Tačiau Kinijos valdžios atstovai taip pat pripažįsta, kad nemaža atsakomybės dalis dėl šalies kompanijų patirtų nuostolių tenka ir įmonių vadovams, kurie dažnai įsigydavo užsienio bankų siūlomus išvestinius vertybinius popierius grynai dėl spekuliacinių motyvų, t.y. siekdami greitai uždirbti daug pelno.
Kinijos atitinkamos įmonių ir finansų priežiūros institucijos yra nustačiusios, kad kai kurie tokių rizikingų vertybinių popierių pardavimo sandoriai yra neteisėti. Be to šalies įmonėms buvo pažadėta ir teisinė pagalba teisiantis su užsienio bankais. Kinijos valdžios veiksmai lėmė, kad rizikingus vertybinius popierius siūlę užsienio bankai ir juos įsigijusios Kinijos kompanijos sėdo prie derybų stalo, siekdami išspręsti iškilusias problemas.
Kinijos kompanijos šiuos nuostolius patyrė tuomet, kai iš užsienio bankų įsigijo jų siūlomus išvestinius vertybinius popierius, kurie turėjo apsaugoti ir leisti uždirbti iš žaliavų kainų, valiutų kursų ir palūkanų normų atitinkamų pokyčių.
„Dideli Kinijos kompanijų nuostoliai yra susiję visų pirma su turėtais komplikuotais išvestiniais vertybiniais popieriais, kuriuos jiems pardavė turėdami blogų intensijų užsienio bankai. Kai kuriais atvejais būtent užsienio bankai yra atsakingi už įmonių bankrotus“ – pareiškė Kinijos įmonių priežiūros komisijos atstovas Li Wei.
Jis taip pat pirmą kart pateikė oficialią Kinijos valdžios paruoštą statistiką, kiek iš viso kompanijų dėl turėtų rizikingų išvestinių vertybinių popierių nukentėjo ir kokio dydžio buvo jų nuostoliai. Anot Kinijos valdžios oficialios statistikos, nuo praėjusių metų spalio mėnesio 68 šalies kompanijos bendrai jau patyrė 1,7 mlrd. Dolerių vertės nuostolius. Tarp labiausiai nukentėjusių minimos tokios stambios kompanijos kaip: Air China, China Eastern Airlines, China Railway Construction Corp. ir Cosco. Tačiau oficialūs Kinijos valdžios duomenys apie kompanijų patirtus bendrus nuostolius dėl rizikingų išvestinių vertybinių popierių gali būti gerokai sumažinti, kadangi atskiros kompanijos yra pranešusios apie kur kas didesnius nuostolius.
Pavyzdžiui oro linijų bendrovė China Eastern dar šių metų pradžioje informavo, kad jiems gresia net 900 mln. Dolerių vertės nuostoliai dėl įsigytų išvestinių vertybinių popierių, kurie turėjo apsaugoti kompanija nuo naftos kainos augimo, o kadangi praėjusių metų antroje pusėje naftos kaina ėmė pastebimai leistis žemyn, o kompanija neuždarė savo turėtų išvestinių vertybinių popierių, tad naftos kainos kritimas šiuo atveju jei atnešė papildomus ir itin didelius nuostolius. Tuo tarpu investicinė kompanija Citic Pacific, kuri įsigijo opcionus, tokiu būdu bandydama apsisaugoti nuo Australijos dolerio kurso pokyčio, galėjo patirti net 1,9 mlrd. Dolerių nuostolius.
Tarp užsienio bankų, kurie intensyviai Kinijos kompanijoms siūlė rizikingus išvestinius vertybinius popierius, Kinijos spaudoje yra minimi tokie bankai kaip Goldman Sachs, Merrill Lynch, Morgan Stanley, Citigroup ir JPMorgan Chase. Verta paminėti ir tai, kad tokie toksiniai išvestiniai vertybiniai popieriai intensyviai buvo siūlomi ir kitose mažiau išsivysčiusiose finansiškai šalyse. Tačiau Kinijos valdžios atstovai taip pat pripažįsta, kad nemaža atsakomybės dalis dėl šalies kompanijų patirtų nuostolių tenka ir įmonių vadovams, kurie dažnai įsigydavo užsienio bankų siūlomus išvestinius vertybinius popierius grynai dėl spekuliacinių motyvų, t.y. siekdami greitai uždirbti daug pelno.
Kinijos atitinkamos įmonių ir finansų priežiūros institucijos yra nustačiusios, kad kai kurie tokių rizikingų vertybinių popierių pardavimo sandoriai yra neteisėti. Be to šalies įmonėms buvo pažadėta ir teisinė pagalba teisiantis su užsienio bankais. Kinijos valdžios veiksmai lėmė, kad rizikingus vertybinius popierius siūlę užsienio bankai ir juos įsigijusios Kinijos kompanijos sėdo prie derybų stalo, siekdami išspręsti iškilusias problemas.