versija spausdinimui
(0)
Globalios ekonomikos staigus nuosmukis ko gero jau pasiekė dugną, tačiau atsigavimas bus lėtas ir skausmingas, pareiškė Nobelio premijos laureatas ir ekonomistas Paul Krugman.
„Pasaulio pabaiga atrodo buvo atidėta. Ekonomikos nuosmukis sustojo, tačiau ir toliau išlieka daug rimtų problemų. Ateities perspektyvos ir toliau išlieka labai neaiškios ir W tipo ekonomikos atsigavimas gali pavirsti į U tipo ekonomikos atsigavimą” – mano jis.
Po to kai Vokietijos, Prancūzijos bei Japonijos ekonomikos užfiksavo augimą jau per antrąjį šių metų ketvirtį, Nobelio premijos laureatas Paul Krugman buvo pareiškęs, kad ekonomikos recesija Amerikoje pasibaigė ko gero jau liepą arba rugpjūtį.
„Pagrindinė problema yra tame, kad tai yra pasaulinė finansų krizė. Taigi kaip gali augantis eksportas atgaivinti ekonomiką, nebent mes surastume kitą planetą į kurią galėtume eksportuoti” – mano ekonomistas.
Jis taip pat dar kartą pakartojo, kad Kinijos ekonomika yra per maža, kad sugebėtų tapti viso pasaulio ekonomikos augimo varikliu. Paul Krugman pastebėjo, kad bet koks Kinijos valdžios sprendimas labiau diversifikuoti savo turimus valiutos rezervus, atsisakant dolerio, labiausiai pakenks Europai ir Japonijai.
„Padidėję šalių biudžetų deficitai išgelbėjo pasaulį tik trumpuoju laikotarpiu, nes daugelio žmonių padėtis dar pablogės. Šalių vyriausybės gali mums padėti susitvarkyti su krize, tačiau daugelio jų pastebimai išaugęs įsiskolinimo lygis, kelia dar vieną rimtą susirūpinimą. Tačiau nepaisant didėjančių skolų, šalių ekonomikų skatinimo programos toliau turi būti tęsiamos, kol pamatysime aiškius ženklus, jog pavyko įveikti recesiją. Dabar tikrai nelaikąs stabdyti stimuliacines ekonomikų programas” – pareiškė Nobelio premijos laureatas.
Paul Krugman mano, kad labiausiai prie pasaulinės ekonomikos atsigavimo turėtų prisidėti didėsiančios verslo investicijos.
„Tačiau kas gali padidinti verslo investicijas? Labai gerai būtų, jei kas nors galėtų jas labiau paskatinti. Jeigu mes galėtume įdiegti efektyvią klimato pokyčio politiką, ypač susijusią su anglies dioksido emisijos kaina ir kaštais, tai būtų labai gera priežastis investuoti” – teigia jis.
Pasiektas tinkamas susitarimas dėl klimato pokyčių per vyksiantį susitikimą Danijoje, būtų naudingas ne tik visai planetai, tačiau tai taip pat teigiamai pasitarnautų bendram greitesniam ekonomikos atsigavimui, mano ekonomistas Paul Krugman.
Jis taip pat pastebėjo, kad kilusi krizė pakenkė ir eurui varžybose su doleriu dėl didesnės reikšmės pasaulinėje arenoje.
„Tarptautinis euro vaidmuo patyrė nuosmukį. Krizė neigiamai paveikė eurą ir jo varžymąsi su doleriu dėl pasaulinės rezervų valiutos statuso” – teigia Nobelio premijos laureatas.
„Atsirandančios problemos su skolų finansavimų gali sukelti kitas neigiamas pasekmes, tokias kaip socialines ir politines problemas. Man didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad dabar vykdomi veiksmai siekiant gaivinti ekonomikas gali sukelti pavojų socialiniam ir politiniam stabilumui” – perspėja Paul Krugman.
Istorija, ne visuomet pateikia gerų ir sektinų pavyzdžių, pastebi jis.
„Pagrindinė problema iš tiesų yra tame, kad mes neturime kelių žemėlapio. Vienintelis modelis – tai buvusi Didžioji Depresija, kuri kaip žinome pasibaigė įgyvendinant plataus mąsto išlaidų programą pavadinimu „Antrasis pasaulinis karas”, ir mes tikrai nenorime to pakartoti” – reziumuoja Nobelio premijos laureatas ir ekonomistas Paul Krugman.
„Pasaulio pabaiga atrodo buvo atidėta. Ekonomikos nuosmukis sustojo, tačiau ir toliau išlieka daug rimtų problemų. Ateities perspektyvos ir toliau išlieka labai neaiškios ir W tipo ekonomikos atsigavimas gali pavirsti į U tipo ekonomikos atsigavimą” – mano jis.
Po to kai Vokietijos, Prancūzijos bei Japonijos ekonomikos užfiksavo augimą jau per antrąjį šių metų ketvirtį, Nobelio premijos laureatas Paul Krugman buvo pareiškęs, kad ekonomikos recesija Amerikoje pasibaigė ko gero jau liepą arba rugpjūtį.
„Pagrindinė problema yra tame, kad tai yra pasaulinė finansų krizė. Taigi kaip gali augantis eksportas atgaivinti ekonomiką, nebent mes surastume kitą planetą į kurią galėtume eksportuoti” – mano ekonomistas.
Jis taip pat dar kartą pakartojo, kad Kinijos ekonomika yra per maža, kad sugebėtų tapti viso pasaulio ekonomikos augimo varikliu. Paul Krugman pastebėjo, kad bet koks Kinijos valdžios sprendimas labiau diversifikuoti savo turimus valiutos rezervus, atsisakant dolerio, labiausiai pakenks Europai ir Japonijai.
„Padidėję šalių biudžetų deficitai išgelbėjo pasaulį tik trumpuoju laikotarpiu, nes daugelio žmonių padėtis dar pablogės. Šalių vyriausybės gali mums padėti susitvarkyti su krize, tačiau daugelio jų pastebimai išaugęs įsiskolinimo lygis, kelia dar vieną rimtą susirūpinimą. Tačiau nepaisant didėjančių skolų, šalių ekonomikų skatinimo programos toliau turi būti tęsiamos, kol pamatysime aiškius ženklus, jog pavyko įveikti recesiją. Dabar tikrai nelaikąs stabdyti stimuliacines ekonomikų programas” – pareiškė Nobelio premijos laureatas.
Paul Krugman mano, kad labiausiai prie pasaulinės ekonomikos atsigavimo turėtų prisidėti didėsiančios verslo investicijos.
„Tačiau kas gali padidinti verslo investicijas? Labai gerai būtų, jei kas nors galėtų jas labiau paskatinti. Jeigu mes galėtume įdiegti efektyvią klimato pokyčio politiką, ypač susijusią su anglies dioksido emisijos kaina ir kaštais, tai būtų labai gera priežastis investuoti” – teigia jis.
Pasiektas tinkamas susitarimas dėl klimato pokyčių per vyksiantį susitikimą Danijoje, būtų naudingas ne tik visai planetai, tačiau tai taip pat teigiamai pasitarnautų bendram greitesniam ekonomikos atsigavimui, mano ekonomistas Paul Krugman.
Jis taip pat pastebėjo, kad kilusi krizė pakenkė ir eurui varžybose su doleriu dėl didesnės reikšmės pasaulinėje arenoje.
„Tarptautinis euro vaidmuo patyrė nuosmukį. Krizė neigiamai paveikė eurą ir jo varžymąsi su doleriu dėl pasaulinės rezervų valiutos statuso” – teigia Nobelio premijos laureatas.
„Atsirandančios problemos su skolų finansavimų gali sukelti kitas neigiamas pasekmes, tokias kaip socialines ir politines problemas. Man didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad dabar vykdomi veiksmai siekiant gaivinti ekonomikas gali sukelti pavojų socialiniam ir politiniam stabilumui” – perspėja Paul Krugman.
Istorija, ne visuomet pateikia gerų ir sektinų pavyzdžių, pastebi jis.
„Pagrindinė problema iš tiesų yra tame, kad mes neturime kelių žemėlapio. Vienintelis modelis – tai buvusi Didžioji Depresija, kuri kaip žinome pasibaigė įgyvendinant plataus mąsto išlaidų programą pavadinimu „Antrasis pasaulinis karas”, ir mes tikrai nenorime to pakartoti” – reziumuoja Nobelio premijos laureatas ir ekonomistas Paul Krugman.