versija spausdinimui
(0)
Nepaisant to, kad kai kuriuose šalyse jau fiksuojamas pramonės ir ekonomikos augimas, tačiau globalus ekonomikos atsigavimas vis dar nėra tvarus, nes nėra paklausos augimo tiek Japonijoje, tiek ir didžiausiose Europos ekonomikoje Vokietijoje, tuo tarpu šalių Centriniai bankai ir toliau priversti intensyviai stimuliuoti ekonomikas, teigiama šios dienos Financial Times leidinyje.
Vokietija, Japonija ir Prancūzija jau per antrąjį šių metų ketvirtį užfiksavo teigiamą ketvirtinį ekonomikos prieaugį, kas sukėlė optimizmo bangą finansų rinkose. Tačiau vertinant praėjusio ketvirčio minimų šalių ekonomikų augimus, derėtų pažvelgti į prieš tai buvusius įspūdingus jų kritimus, kurie įvyko, dėl praėjusių metų rudenį kilusios panikos finansų rinkose.
„Paskutiniai pramonės produkcijos augimai rodo ne tiek paklausos augimą, kiek tai, jog pramonės produkcija ieško galimo dugno ir atspirties taško nuo jo“ – teigiama britų Financial Times verslo dienraštyje.
Minimo leidinio žurnalistų vertinimu, artimiausiu metu ko gero toliau šalių Centriniai bankai tęs lengvų pinigų politiką. Na o labiausiai potencialų ekonomikos augimą stabdo ir toliau visame pasaulyje pastebimai didėjanti bedarbystė, kai kuriuose šalyse vis dar ne iki galo reikiamai pakapitalizuoti bankai, bei vis dar išliekančios nepatrauklios ir sunkiai prieinamos skolinimosi sąlygos tiek verslui, tiek eiliniam vartotojui.
Ši ekonomikos recesija, kaip prieš tai buvusios, nesukūrė bei neįvedė naujos makroekonomikos pusiausvyros sistemos. Šalys, t.y. Amerika ir Didžioji Britanija, kuriuose buvęs vartojimo bumas sukūrė paskutinį burbulą rinkoje, turi labai prastus finansinius rodiklius (didelės nacionalinės skolos ir gigantiški biudžetų deficitai), o jų stipriai įsiskolinę gyventojai pastaruoju metu yra gerokai labiau linkę taupyti o ne beatodairiškai išlaidauti.
„Atsigavimas, kad jį galima būti laikyti tvariu, turi būti paremtas augančia paklausa visų pirma tose šalyse, kurios prieš tai smarkiai neišlaidavo, t.y. Vokietijoje ir Japonijoje. Tačiau iki šiol nėra jokių tą patvirtinančių ženklų“ – daroma išvada šios dienos Financial Times leidinyje.
Vokietija, Japonija ir Prancūzija jau per antrąjį šių metų ketvirtį užfiksavo teigiamą ketvirtinį ekonomikos prieaugį, kas sukėlė optimizmo bangą finansų rinkose. Tačiau vertinant praėjusio ketvirčio minimų šalių ekonomikų augimus, derėtų pažvelgti į prieš tai buvusius įspūdingus jų kritimus, kurie įvyko, dėl praėjusių metų rudenį kilusios panikos finansų rinkose.
„Paskutiniai pramonės produkcijos augimai rodo ne tiek paklausos augimą, kiek tai, jog pramonės produkcija ieško galimo dugno ir atspirties taško nuo jo“ – teigiama britų Financial Times verslo dienraštyje.
Minimo leidinio žurnalistų vertinimu, artimiausiu metu ko gero toliau šalių Centriniai bankai tęs lengvų pinigų politiką. Na o labiausiai potencialų ekonomikos augimą stabdo ir toliau visame pasaulyje pastebimai didėjanti bedarbystė, kai kuriuose šalyse vis dar ne iki galo reikiamai pakapitalizuoti bankai, bei vis dar išliekančios nepatrauklios ir sunkiai prieinamos skolinimosi sąlygos tiek verslui, tiek eiliniam vartotojui.
Ši ekonomikos recesija, kaip prieš tai buvusios, nesukūrė bei neįvedė naujos makroekonomikos pusiausvyros sistemos. Šalys, t.y. Amerika ir Didžioji Britanija, kuriuose buvęs vartojimo bumas sukūrė paskutinį burbulą rinkoje, turi labai prastus finansinius rodiklius (didelės nacionalinės skolos ir gigantiški biudžetų deficitai), o jų stipriai įsiskolinę gyventojai pastaruoju metu yra gerokai labiau linkę taupyti o ne beatodairiškai išlaidauti.
„Atsigavimas, kad jį galima būti laikyti tvariu, turi būti paremtas augančia paklausa visų pirma tose šalyse, kurios prieš tai smarkiai neišlaidavo, t.y. Vokietijoje ir Japonijoje. Tačiau iki šiol nėra jokių tą patvirtinančių ženklų“ – daroma išvada šios dienos Financial Times leidinyje.