versija spausdinimui
(0)
Nepaisant to, kad pastaruoju metu vis daugiau ekonomistų teigia, kad ekonomikos recesija einą į pabaigą, Nobelio premijos laureatas bei Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius Joseph Stiglitz mano, kad vis dar išlieka didėlė tikimybė, kad Amerikos ekonomika išliks ir toliau labai silpna.
„Šios ekonomikos recesijos pabaiga dar nebūtinai reiškia, kad ir vėl prasidės pastebimas ekonomikos augimas“ – perspėja jis.
Joseph Stiglitz teigia, kad per daug optimistiškai šiuo metu nusiteikę politikai bei ekonomistai rizikuoja suklysti, manydami, kad techninė recesijos pabaiga būtinai reikš tuo pačiu ir pastebimą ekonomikos atsigavimą.
„Būtų klaidinga pasakyti, kad jei jau nesmunkame nevaržomu greičiu, galbūt jau išeina iš nuosmukio būsenos ir esame ties naujo ekonomikos augimo faze“ – pareiškė Nobelio premijos laureatas bei Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius.
Jis ir toliau prognozuoja, kad Amerikoje bedarbystė didės ir artimiausiu metu tai ir toliau išliks opi problema. Todėl net jei ir Amerikos bendrasis vidaus produktas ir pradės augti, daugelis šios šalies piliečių ir toliau jaus ekonomikos recesijos pasekmes.
Joseph Stiglitz mato nemažai trukdžių, kurie gali trukdyti Amerikos ekonomikai atsigauti. Vieni jų tai šalies komercinės nekilnojamo turto rinkos silpnumas, toliau didėjantis šalies biudžeto deficitas bei bedarbystė ir artėjanti grėsmė daugeliui Amerikiečių netekti bedarbio pašalpos išmokos, bei ir toliau silpna išliekanti Amerikos užsienio prekybos partnerių padėtis.
Minimas ekonomistas prognozuoja, kad per ateinančius keletą metų Amerikos ekonomika gali fiksuoti nedidelį augimą su galimais net keliais ekonomikos augimo falstartais, t.y. nepavykusiais mėginimais ekonomikai paspartinti augimo tempus, lygiai taip pat kaip buvo Japonijoje prieš dvidešimt metų po ekonomikos krizės.
Nobelio premijos laureatas bei Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius Joseph Stiglitz, kuris praeityje vadovavo Pasaulio bankui, mano, kad Amerikos valdžiai reikėtų suplanuoti ir paruošti naujus ekonomikos skatinimo planus. Jo nuomone, tokie planai duoda daugiau naudos ilgalaikėje perspektyvoje nei mokesčių sumažinimas. Jis atkreipia dėmesį, kad Amerikos valdžia turi būti išlanksto pasiruošusi naują ekonomikos stimuliacinį planą, kurį pradėtų įgyventi po to kai būtų realizuotas dabartinis, kuris anot jo yra per mažas.
„Šios ekonomikos recesijos pabaiga dar nebūtinai reiškia, kad ir vėl prasidės pastebimas ekonomikos augimas“ – perspėja jis.
Joseph Stiglitz teigia, kad per daug optimistiškai šiuo metu nusiteikę politikai bei ekonomistai rizikuoja suklysti, manydami, kad techninė recesijos pabaiga būtinai reikš tuo pačiu ir pastebimą ekonomikos atsigavimą.
„Būtų klaidinga pasakyti, kad jei jau nesmunkame nevaržomu greičiu, galbūt jau išeina iš nuosmukio būsenos ir esame ties naujo ekonomikos augimo faze“ – pareiškė Nobelio premijos laureatas bei Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius.
Jis ir toliau prognozuoja, kad Amerikoje bedarbystė didės ir artimiausiu metu tai ir toliau išliks opi problema. Todėl net jei ir Amerikos bendrasis vidaus produktas ir pradės augti, daugelis šios šalies piliečių ir toliau jaus ekonomikos recesijos pasekmes.
Joseph Stiglitz mato nemažai trukdžių, kurie gali trukdyti Amerikos ekonomikai atsigauti. Vieni jų tai šalies komercinės nekilnojamo turto rinkos silpnumas, toliau didėjantis šalies biudžeto deficitas bei bedarbystė ir artėjanti grėsmė daugeliui Amerikiečių netekti bedarbio pašalpos išmokos, bei ir toliau silpna išliekanti Amerikos užsienio prekybos partnerių padėtis.
Minimas ekonomistas prognozuoja, kad per ateinančius keletą metų Amerikos ekonomika gali fiksuoti nedidelį augimą su galimais net keliais ekonomikos augimo falstartais, t.y. nepavykusiais mėginimais ekonomikai paspartinti augimo tempus, lygiai taip pat kaip buvo Japonijoje prieš dvidešimt metų po ekonomikos krizės.
Nobelio premijos laureatas bei Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius Joseph Stiglitz, kuris praeityje vadovavo Pasaulio bankui, mano, kad Amerikos valdžiai reikėtų suplanuoti ir paruošti naujus ekonomikos skatinimo planus. Jo nuomone, tokie planai duoda daugiau naudos ilgalaikėje perspektyvoje nei mokesčių sumažinimas. Jis atkreipia dėmesį, kad Amerikos valdžia turi būti išlanksto pasiruošusi naują ekonomikos stimuliacinį planą, kurį pradėtų įgyventi po to kai būtų realizuotas dabartinis, kuris anot jo yra per mažas.