versija spausdinimui
(2)
Birželio 26 d. „Sodrai“ buvo įteiktas pirmasis oficialus Lietuvos piliečio skundas, kuriuo prašoma nedelsiant pervesti trūkstamą dalį įmokos už papildomai kaupiamą pensijos dalį. Pilietis Marijus Keršys pateikė šį skundą remdamasis tuo, kad jis beveik prieš šešerius metus pasirašė pensijų kaupimo sutartį, tačiau „Sodra“ nusprendė vienašališkai pakeisti savo įsipareigojimus ir į jo bei kitų būsimų pensininkų sąskaitas pervesti 40 proc. sumažintas įmokas.
„Pagrindinis mano „Sodrai“ pateikto skundo tikslas – sugrąžinti socialinį teisingumą mūsų šalyje. Siekiu atkreipti dėmesį ne tik į savo, bet ir į visų būsimų Lietuvos pensininkų problemas, kai visiškai su mumis nepasitarusi valstybė nutarė, nebijau šio žodžio, pasisavinti dalį mūsų sukauptų lėšų. Suprantu, kad šiuo metu mūsų šalis išgyvena ekonominį sunkmetį, tačiau tuomet valstybė turėtų numatyti visišką kompensaciją už dabar sumažintas įmokas ateityje, tačiau, kaip rodo pastarųjų mėnesių įvykiai, to net neketinama daryti“, – teigia ekonomikos mokslų daktaro laipsnį turintis Marijus Keršys.
Jis atkreipia dėmesį, kad skundą „Sodrai“ pateikė po to, kai Valstybinio socialinio fondo valdyba į jo sąskaitą pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje pervedė ne 5,5, kaip buvo žadėta prieš pradedant dalyvauti privačioje pensijų sistemoje, o tik 3 proc. praėjusio ketvirčio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pil. M. Keršys prašo „Sodrą“ per septynias dienas jam perversti likusius 2,5 proc. įmokų, kitu atveju ketina tokius veiksmus apskųsti teismui.
Kovoje su „Sodra“ nepasiduoti nusprendęs pilietis stebisi, kodėl mūsų valstybė kompensacijas už sumažintas įmokas į privačius pensijų fondus numato tik už antrąjį mažinimo etapą arba 23 proc. viso sumažinimo.
„Kaimyninės valstybės, pavyzdžiui, Estija, šiuo metu irgi sumažinusios įmokas į pensijų fondus, numatė visišką kompensaciją už jas ateityje. Logiškai nesuvokiama, kodėl Lietuva, skatinusi savo piliečius investuoti į aprūpintą senatvę ir palengvinti „Sodros“ naštą, staiga nuo jų nusisuka ir sunkmečiu pasiėmusi dalį kaupiamų lėšų neketina jų gražinti vėliau“, – teigia Marijus Keršys.
„Pagrindinis mano „Sodrai“ pateikto skundo tikslas – sugrąžinti socialinį teisingumą mūsų šalyje. Siekiu atkreipti dėmesį ne tik į savo, bet ir į visų būsimų Lietuvos pensininkų problemas, kai visiškai su mumis nepasitarusi valstybė nutarė, nebijau šio žodžio, pasisavinti dalį mūsų sukauptų lėšų. Suprantu, kad šiuo metu mūsų šalis išgyvena ekonominį sunkmetį, tačiau tuomet valstybė turėtų numatyti visišką kompensaciją už dabar sumažintas įmokas ateityje, tačiau, kaip rodo pastarųjų mėnesių įvykiai, to net neketinama daryti“, – teigia ekonomikos mokslų daktaro laipsnį turintis Marijus Keršys.
Jis atkreipia dėmesį, kad skundą „Sodrai“ pateikė po to, kai Valstybinio socialinio fondo valdyba į jo sąskaitą pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje pervedė ne 5,5, kaip buvo žadėta prieš pradedant dalyvauti privačioje pensijų sistemoje, o tik 3 proc. praėjusio ketvirčio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pil. M. Keršys prašo „Sodrą“ per septynias dienas jam perversti likusius 2,5 proc. įmokų, kitu atveju ketina tokius veiksmus apskųsti teismui.
Kovoje su „Sodra“ nepasiduoti nusprendęs pilietis stebisi, kodėl mūsų valstybė kompensacijas už sumažintas įmokas į privačius pensijų fondus numato tik už antrąjį mažinimo etapą arba 23 proc. viso sumažinimo.
„Kaimyninės valstybės, pavyzdžiui, Estija, šiuo metu irgi sumažinusios įmokas į pensijų fondus, numatė visišką kompensaciją už jas ateityje. Logiškai nesuvokiama, kodėl Lietuva, skatinusi savo piliečius investuoti į aprūpintą senatvę ir palengvinti „Sodros“ naštą, staiga nuo jų nusisuka ir sunkmečiu pasiėmusi dalį kaupiamų lėšų neketina jų gražinti vėliau“, – teigia Marijus Keršys.