versija spausdinimui
(2)
Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai (CDS - Credit default swaps) yra destrukciniai išvestiniai instrumentai, kurie turėtų būti uždrausti, pareiškė žinomas investuotojas, milijardierius bei filantropas George Soros.
Jo nuomone, šie asimetriškos rizikos instrumentai sukėlė tiek daug spaudimo pagrindinėms obligacijų sutartims, kurios galėjo patraukti iš kelio įmones ar finansų institucijas.
„Kai kuriais išvestiniais instrumentais apskritai neturėtų būti leidžiama prekiauti. Šiuo atveju aš turiu omenyje kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius. Kuo daugiau aš apie juos išgirstu, tuo labiau aš suprantu, kad jie iš tikrųjų yra toksiniai“ – pareiškė George Soros.
Jo nuomone minimi kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai yra destrukciniai instrumentai, kurie turėtų būti uždrausti, apie tai jis pareiškė kalbėdamas per Tarptautinio Finansų Instituto surengtą susitikimą, kuriame dalyvavo daugelis bankų ir kitų finansų institucijų atstovų, kurie aktyviai dalyvauja ir prekiauja kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais.
Šortinant obligacijas ir perkant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį rizika yra ribota, tuo tarpu potencialus pelnas nėra ribotas. Tuo tarpu kaip kontrastas, parduodant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį galimas pelnas yra ribotas, na o rizika ir tuo pačiu potencialūs nuostoliai nėra riboti.
Ši asimetrija, kuri paskatino investuotojus pašortinti įmonių obligacijas, buvo pastiprinta tuo faktu, kad kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais buvo prekiaujama ir buvo linkstama juos vertinti kaip varantus, kurie gali būti parduoti bet kuriuo metu, o ne kaip pasirinkimo sandorius, t.y. opcionus, pabrėžė žinomas investuotojas.
Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai yra naudojami apsisaugoti nuo skolininko nemokumo arba paspekuliuoti kompanijos kreditų kokybę.
„Žmonės perka kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius ne todėl, kad tikisi skolininko nemokumo, bet todėl jog tikisi jų vertės padidėjimo atsižvelgiant į neigiamus pokyčius“ – teigia žinomas investuotojas, milijardierius bei filantropas George Soros.
Viena iš didžiausių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavėjų buvo Amerikos draudimo kompanija AIG, kuri siūlė bankams šiuos instrumentus apsaugančius nuo jos turimų obligacijų portfelio padėties pablogėjimo, ypač hipotekos vertybinių popierių.
Galiausiai Amerikos valdžia praėjusių metų rugsėjo viduryje turėjo gelbėti AIG kompanija nuo bankroto, kuris būtų neigiamai paveikęs visas finansų rinkas. Šios kompanijos palaikymui jau yra bendrai išleista apie 180 mlrd. dolerių.
„AIG manė, kad jie pardavinėja apsidraudimą nuo obligacijų ir tokio tipo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių instrumentai buvo gerokai pervertinti. Iš tikrųjų AIG pardavinėjo meškų rinkos varantus, ir pakankamai neįvertino jų vertės“ – pasakė George Soros.
Šiuo atveju buvo sukurtas fenomenas, kurį George Soros apibūdino kaip grįžtamąjį spyrį. Tai reiškia, kad dėl netinkamo finansų priemonių vertinimo, kaip buvo šiuo atveju, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių instrumentai paveikė fundamentus, kuriuos kainos turėjo atspindėti.
Niekur kitur negalėjo būti tokios grandininės neigiamos reakcijos nei finansinių institucijų atveju, kurių gebėjimas vykdyti veiklą ir daryti verslą priklauso visų pirma nuo pasitikėjimo, pastebėjo milijardierius.
Jis pateikė kaip pavyzdžius Bear Stearns ir Lehman Brothers bankų bankrotus. Tačiau iš esmės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių galima žala finansų institucijoms buvo neribota, pridėjo George Soros.
Jis taip pat išskyrė didžiausios Šiaurės Amerikoje popieriaus gamintojos AbitibiBowater bankrotą bei automobilių gamintojos General Motors besitęsianti bankroto procesą.
„Abiem atvejais kai kurie šių kompanijų obligacijų turėtojai taip pat turėjo įsigiję ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, ir jie savo ruoštu daugiau uždirbs iš kompanijos bankroto nei restruktūrizacijos. Tai lyg pirkimas kažkieno kito gyvybės draudimą ir tuo pačiu turint leidimą nužudyti“ – konstatavo žinomas investuotojas.
George Soros nėra vienišas kritikuodamas dabar galiojančią tvarką susijusią su išvestiniais instrumentais. Dar 2003 metais kitas žinomas investuotojas bei milijardierius Warren Buffet apibūdino išvestinius instrumentus kaip finansinius ginklus masinei destrukcijai. George Soros mano, kad išvestiniai instrumentai turėtų būti lygiai taip pat atidžiai ir griežtai prižiūrimi ir reguliuojami kaip ir akcijų rinka.
Jis taip pat teigia, kad išvestiniai vertybiniai popieriai turėtų būti standartizuoti, o pagal užsakymus sukurti specifiniai tokie vertybiniai popieriai turėtų būti ignoruojami, nes jie tik padidina pelno maržą finansininkams, kurie ir sukūrė ir pritaikė juos.
Jo nuomone, šie asimetriškos rizikos instrumentai sukėlė tiek daug spaudimo pagrindinėms obligacijų sutartims, kurios galėjo patraukti iš kelio įmones ar finansų institucijas.
„Kai kuriais išvestiniais instrumentais apskritai neturėtų būti leidžiama prekiauti. Šiuo atveju aš turiu omenyje kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius. Kuo daugiau aš apie juos išgirstu, tuo labiau aš suprantu, kad jie iš tikrųjų yra toksiniai“ – pareiškė George Soros.
Jo nuomone minimi kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai yra destrukciniai instrumentai, kurie turėtų būti uždrausti, apie tai jis pareiškė kalbėdamas per Tarptautinio Finansų Instituto surengtą susitikimą, kuriame dalyvavo daugelis bankų ir kitų finansų institucijų atstovų, kurie aktyviai dalyvauja ir prekiauja kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais.
Šortinant obligacijas ir perkant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį rizika yra ribota, tuo tarpu potencialus pelnas nėra ribotas. Tuo tarpu kaip kontrastas, parduodant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį galimas pelnas yra ribotas, na o rizika ir tuo pačiu potencialūs nuostoliai nėra riboti.
Ši asimetrija, kuri paskatino investuotojus pašortinti įmonių obligacijas, buvo pastiprinta tuo faktu, kad kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais buvo prekiaujama ir buvo linkstama juos vertinti kaip varantus, kurie gali būti parduoti bet kuriuo metu, o ne kaip pasirinkimo sandorius, t.y. opcionus, pabrėžė žinomas investuotojas.
Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai yra naudojami apsisaugoti nuo skolininko nemokumo arba paspekuliuoti kompanijos kreditų kokybę.
„Žmonės perka kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius ne todėl, kad tikisi skolininko nemokumo, bet todėl jog tikisi jų vertės padidėjimo atsižvelgiant į neigiamus pokyčius“ – teigia žinomas investuotojas, milijardierius bei filantropas George Soros.
Viena iš didžiausių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavėjų buvo Amerikos draudimo kompanija AIG, kuri siūlė bankams šiuos instrumentus apsaugančius nuo jos turimų obligacijų portfelio padėties pablogėjimo, ypač hipotekos vertybinių popierių.
Galiausiai Amerikos valdžia praėjusių metų rugsėjo viduryje turėjo gelbėti AIG kompanija nuo bankroto, kuris būtų neigiamai paveikęs visas finansų rinkas. Šios kompanijos palaikymui jau yra bendrai išleista apie 180 mlrd. dolerių.
„AIG manė, kad jie pardavinėja apsidraudimą nuo obligacijų ir tokio tipo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių instrumentai buvo gerokai pervertinti. Iš tikrųjų AIG pardavinėjo meškų rinkos varantus, ir pakankamai neįvertino jų vertės“ – pasakė George Soros.
Šiuo atveju buvo sukurtas fenomenas, kurį George Soros apibūdino kaip grįžtamąjį spyrį. Tai reiškia, kad dėl netinkamo finansų priemonių vertinimo, kaip buvo šiuo atveju, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių instrumentai paveikė fundamentus, kuriuos kainos turėjo atspindėti.
Niekur kitur negalėjo būti tokios grandininės neigiamos reakcijos nei finansinių institucijų atveju, kurių gebėjimas vykdyti veiklą ir daryti verslą priklauso visų pirma nuo pasitikėjimo, pastebėjo milijardierius.
Jis pateikė kaip pavyzdžius Bear Stearns ir Lehman Brothers bankų bankrotus. Tačiau iš esmės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių galima žala finansų institucijoms buvo neribota, pridėjo George Soros.
Jis taip pat išskyrė didžiausios Šiaurės Amerikoje popieriaus gamintojos AbitibiBowater bankrotą bei automobilių gamintojos General Motors besitęsianti bankroto procesą.
„Abiem atvejais kai kurie šių kompanijų obligacijų turėtojai taip pat turėjo įsigiję ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, ir jie savo ruoštu daugiau uždirbs iš kompanijos bankroto nei restruktūrizacijos. Tai lyg pirkimas kažkieno kito gyvybės draudimą ir tuo pačiu turint leidimą nužudyti“ – konstatavo žinomas investuotojas.
George Soros nėra vienišas kritikuodamas dabar galiojančią tvarką susijusią su išvestiniais instrumentais. Dar 2003 metais kitas žinomas investuotojas bei milijardierius Warren Buffet apibūdino išvestinius instrumentus kaip finansinius ginklus masinei destrukcijai. George Soros mano, kad išvestiniai instrumentai turėtų būti lygiai taip pat atidžiai ir griežtai prižiūrimi ir reguliuojami kaip ir akcijų rinka.
Jis taip pat teigia, kad išvestiniai vertybiniai popieriai turėtų būti standartizuoti, o pagal užsakymus sukurti specifiniai tokie vertybiniai popieriai turėtų būti ignoruojami, nes jie tik padidina pelno maržą finansininkams, kurie ir sukūrė ir pritaikė juos.