versija spausdinimui
(0)
Vienai didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ nepavyko prisiteisti iš valstybės 1,998 mln. litų turtinės žalos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2009 m. kovo 30 d. sprendimu AB „Rokiškio sūris“ skundas atmestas kaip nepagrįstas, o Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, AB „Rokiškio sūris“ priteisusiam 1 mln. 998 Lt žalos atlyginimą, patenkintas. Šis LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino praėjusių metų gegužę paskelbtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo „Rokiškio sūriui“ buvo priteistas 1 mln. 997 tūkst. 943 Lt žalos atlyginimas bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos.
Žemės ūkio ministerija dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kurį LVAT patenkino. LVAT paskelbė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Dėl pieno sektorių ištikusio nuosmukio ir supirkimo kainų kritimo Vyriausybė 2003 metų birželio mėnesio nutarimu pagal Žemės ūkio ministerijos parengtas taisykles įpareigojo pieno perdirbėjų įmones antrąjį 2003 metų pusmetį pieną iš ūkininkų supirkti tokiomis pačiomis kainomis, kokias tos įmonės mokėjo ir 2002 metų birželio-gruodžio mėnesiais. Už ūkininkams mokamas didesnes kainas perdirbėjams iš biudžeto buvo skirti 56 mln. Lt paramos. Kiekvienai įmonei lėšos buvo apskaičiuojamos atsižvelgus į tai, kokią dalį visos 2002 m. eksportuotos ir vidaus rinkoje suvartotos produkcijos (skaičiuojant perdirbtu pienu) sudarė tos įmonės produkcija. Iš visų 56 mln. Lt paramos AB „Rokiškio sūris” teko 21 639 000 Lt.
AB „Rokiškio sūris” į teismą kreipėsi motyvuodamas tuo, jog dėl paramos taisyklėse numatytų sąlygų patyrė tiesioginių bei netiesioginių nuostolių, kurių gautoji parama nekompensavo.
LVAT sprendime rašoma, jog LR Vyriausybė nusprendė pagelbėti pieno pramonės sektoriaus dalyviams be jokio įpareigojimo, tai yra kiekviena įmonė galėjo laisva valia apsispręsti, ar jai pasinaudoti valstybės teikiama parama pagal numatytas taisykles. Taigi LVAT priėjo išvadą, jog Lietuvos valstybė nėra ir negali būti atsakinga už „Rokiškio sūrio” sprendimą dalyvauti paramos programoje pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytas taisykles.
LVAT sprendime rašoma, jog AB „Rokiškio sūris” nutarimas dalyvauti paramos skirstyme ir pats dalyvavimas pieno supirkimo kainų programoje turėtų būti kvalifikuotas kaip rizikos prisiėmimas, o tai atleidžia Lietuvos valstybę nuo bet kokios atsakomybės pareiškėjo atžvilgiu.
Pažymėtina, kad LVAT byloje atlikti skaičiavimai parodė, jog AB „Rokiškio sūris” dėl ūkininkams sumokėtų didesnių kainų pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytas taisykles patyrė 20 688 716 Lt išlaidų, tuo tarpu paramos gavo 21 592 998 Lt – 904 282 Lt daugiau negu įmonei priklausė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino praėjusių metų gegužę paskelbtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo „Rokiškio sūriui“ buvo priteistas 1 mln. 997 tūkst. 943 Lt žalos atlyginimas bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos.
Žemės ūkio ministerija dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kurį LVAT patenkino. LVAT paskelbė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Dėl pieno sektorių ištikusio nuosmukio ir supirkimo kainų kritimo Vyriausybė 2003 metų birželio mėnesio nutarimu pagal Žemės ūkio ministerijos parengtas taisykles įpareigojo pieno perdirbėjų įmones antrąjį 2003 metų pusmetį pieną iš ūkininkų supirkti tokiomis pačiomis kainomis, kokias tos įmonės mokėjo ir 2002 metų birželio-gruodžio mėnesiais. Už ūkininkams mokamas didesnes kainas perdirbėjams iš biudžeto buvo skirti 56 mln. Lt paramos. Kiekvienai įmonei lėšos buvo apskaičiuojamos atsižvelgus į tai, kokią dalį visos 2002 m. eksportuotos ir vidaus rinkoje suvartotos produkcijos (skaičiuojant perdirbtu pienu) sudarė tos įmonės produkcija. Iš visų 56 mln. Lt paramos AB „Rokiškio sūris” teko 21 639 000 Lt.
AB „Rokiškio sūris” į teismą kreipėsi motyvuodamas tuo, jog dėl paramos taisyklėse numatytų sąlygų patyrė tiesioginių bei netiesioginių nuostolių, kurių gautoji parama nekompensavo.
LVAT sprendime rašoma, jog LR Vyriausybė nusprendė pagelbėti pieno pramonės sektoriaus dalyviams be jokio įpareigojimo, tai yra kiekviena įmonė galėjo laisva valia apsispręsti, ar jai pasinaudoti valstybės teikiama parama pagal numatytas taisykles. Taigi LVAT priėjo išvadą, jog Lietuvos valstybė nėra ir negali būti atsakinga už „Rokiškio sūrio” sprendimą dalyvauti paramos programoje pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytas taisykles.
LVAT sprendime rašoma, jog AB „Rokiškio sūris” nutarimas dalyvauti paramos skirstyme ir pats dalyvavimas pieno supirkimo kainų programoje turėtų būti kvalifikuotas kaip rizikos prisiėmimas, o tai atleidžia Lietuvos valstybę nuo bet kokios atsakomybės pareiškėjo atžvilgiu.
Pažymėtina, kad LVAT byloje atlikti skaičiavimai parodė, jog AB „Rokiškio sūris” dėl ūkininkams sumokėtų didesnių kainų pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytas taisykles patyrė 20 688 716 Lt išlaidų, tuo tarpu paramos gavo 21 592 998 Lt – 904 282 Lt daugiau negu įmonei priklausė.