versija spausdinimui
(0)
Pieno perdirbimo bendrovei „Žemaitijos pienas“ ruošiantis trauktis iš biržos, bendrovės vadovybė toliau šiurkščiai pažeidinėja vertybinių popierių rinką reglamentuojančius įstatymus, praneša Investuotojų asociacija. Tuo tarpu pagrindinis „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas ruošiasi save ir kitus vadovus pamaloninti 455 tūkst. tantjemų, kurios neapmokestinamos „Sodros“ mokesčiais.
„Žemaitijos pienas“ per biržą pranešė rugsėjo 16 dieną rengiantis akcininkų susirinkimą, kuriame bus balsuojama dėl tarpinių dividendų akcininkams skyrimo. Prie susirinkimo medžiagos pridėtos liepos 20 dieną Roberto Pažemecko bei Dalios Gecienės pasirašytos finansinės ataskaitos bei rugpjūčio 8 dienos “Grant Thorton Baltic” audito išvados.
„Įstatymai įpareigoja veiklos rezultatus paskelbti nedelsiant, bet ne vėliau nei 24 valandas nuo to, kai jie tampa žinomi, tačiau panašu, kad „Žemaitijos pieno“ vadovams nusprendus trauktis iš NASDAQ Vilnius biržos, įstatymai neberūpi. Manyčiau, kad investuotojų negerbiančios įmonės vadovus turėtų bausti Lietuvos bankas“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Pasak jo, „Žemaitijos pieno“ pusmečio rezultatai parodo, kad įmonei sekasi puikiai, o ketinimas traukti iš biržos – tik A. Pažemecko bandymas priversti smulkiuosius pigiai parduoti akcijas.
„Žemaitijos pieno“ grupė per pirmąjį pusmetį uždirbo 3,563 mln. eurų grynojo pelno, arba 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu 2015-ųjų laikotarpiu (1,42 mln. eurų).
„Gali būti, kad rezultatus buvo bandoma sąmoningai nuslėpti nuo rinkos ir taip manipuliuoti akcijos kaina, nes rugpjūčio 4 dieną „Žemaitijos pieno“ valdyba paskelbė apie ketinimus trauktis iš biržos, už smulkiųjų akcijas siūlant 6 mėnesių vidutinę kainą, kuri yra keletą kartų mažesnė nei tikroji įmonės vertė“, - sakė V. Plunksnis.
„Žemaitijos pieno“ valdyba akcininkams siūlo patvirtinti 1,389 mln. eurų, arba 0,03 euro akcijai dividendus. „Tai būtų gera žinia, bet siūloma kartu išmokėti ir 455 tūkst. eurų tantjemų, kurios atitektų su A. Pažemecku susijusiems valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, nes smulkiųjų akcininkų atstovų įmonės valdymo organuose nėra. Bendrovės akcijų grąža per pastarąjį dešimtmetį buvo mažesnė nei indėlių palūkanos, todėl nėra iki galo aišku, už kokius nuopelnus siūloma atsidėkoti tik vienam akcininkui dirbantiems vadovams“, - sakė V. Plunksnis.
Pasak jo, tantjemas išsimokėti skubama, nes nuo 2017 metų jos bus apmokestinamos „Sodros“ mokesčiais.
„Žemaitijos pieno“ kapitalizacija kaina, kurią A. Pažemeckas gali pasiūlyti smulkiesiems akcininkams (0,763 euro už akciją) siekia vos 35,3 mln. eurų. Finansinių skolų neturintis „Žemaitijos pienas“ birželio pabaigoje turėjo 15,1 mln. eurų grynųjų pinigų, įmonės nuosavas kapitalas sudarė 60,3 mln. eurų, arba po 1,3 euro akcijai.
Investuotojų asociacija kviečia „Žemaitijos pieno“ akcininkus jungtis prie buriamos grupės, kuri sieks, kad „Žemaitijos pienas“ liktų biržoje, o jeigu A. Pažemeckas nuspręstų pasitraukti – sąžiningos akcijų kainos. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant turimą akcijų kiekį.
„Žemaitijos pienas“ per biržą pranešė rugsėjo 16 dieną rengiantis akcininkų susirinkimą, kuriame bus balsuojama dėl tarpinių dividendų akcininkams skyrimo. Prie susirinkimo medžiagos pridėtos liepos 20 dieną Roberto Pažemecko bei Dalios Gecienės pasirašytos finansinės ataskaitos bei rugpjūčio 8 dienos “Grant Thorton Baltic” audito išvados.
„Įstatymai įpareigoja veiklos rezultatus paskelbti nedelsiant, bet ne vėliau nei 24 valandas nuo to, kai jie tampa žinomi, tačiau panašu, kad „Žemaitijos pieno“ vadovams nusprendus trauktis iš NASDAQ Vilnius biržos, įstatymai neberūpi. Manyčiau, kad investuotojų negerbiančios įmonės vadovus turėtų bausti Lietuvos bankas“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Pasak jo, „Žemaitijos pieno“ pusmečio rezultatai parodo, kad įmonei sekasi puikiai, o ketinimas traukti iš biržos – tik A. Pažemecko bandymas priversti smulkiuosius pigiai parduoti akcijas.
„Žemaitijos pieno“ grupė per pirmąjį pusmetį uždirbo 3,563 mln. eurų grynojo pelno, arba 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu 2015-ųjų laikotarpiu (1,42 mln. eurų).
„Gali būti, kad rezultatus buvo bandoma sąmoningai nuslėpti nuo rinkos ir taip manipuliuoti akcijos kaina, nes rugpjūčio 4 dieną „Žemaitijos pieno“ valdyba paskelbė apie ketinimus trauktis iš biržos, už smulkiųjų akcijas siūlant 6 mėnesių vidutinę kainą, kuri yra keletą kartų mažesnė nei tikroji įmonės vertė“, - sakė V. Plunksnis.
„Žemaitijos pieno“ valdyba akcininkams siūlo patvirtinti 1,389 mln. eurų, arba 0,03 euro akcijai dividendus. „Tai būtų gera žinia, bet siūloma kartu išmokėti ir 455 tūkst. eurų tantjemų, kurios atitektų su A. Pažemecku susijusiems valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, nes smulkiųjų akcininkų atstovų įmonės valdymo organuose nėra. Bendrovės akcijų grąža per pastarąjį dešimtmetį buvo mažesnė nei indėlių palūkanos, todėl nėra iki galo aišku, už kokius nuopelnus siūloma atsidėkoti tik vienam akcininkui dirbantiems vadovams“, - sakė V. Plunksnis.
Pasak jo, tantjemas išsimokėti skubama, nes nuo 2017 metų jos bus apmokestinamos „Sodros“ mokesčiais.
„Žemaitijos pieno“ kapitalizacija kaina, kurią A. Pažemeckas gali pasiūlyti smulkiesiems akcininkams (0,763 euro už akciją) siekia vos 35,3 mln. eurų. Finansinių skolų neturintis „Žemaitijos pienas“ birželio pabaigoje turėjo 15,1 mln. eurų grynųjų pinigų, įmonės nuosavas kapitalas sudarė 60,3 mln. eurų, arba po 1,3 euro akcijai.
Investuotojų asociacija kviečia „Žemaitijos pieno“ akcininkus jungtis prie buriamos grupės, kuri sieks, kad „Žemaitijos pienas“ liktų biržoje, o jeigu A. Pažemeckas nuspręstų pasitraukti – sąžiningos akcijų kainos. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant turimą akcijų kiekį.