versija spausdinimui
(0)
Pirmadienį JAV akcijų kainos leidosi žemyn antrą sesiją iš eilės, investuotojams nusprendus pasiimti pelnus po to, kai viešojoje erdvėje vėl kilo nerimas dėl tolesnių autopramonės atstovų ir bankų veiklos perspektyvų.
Vieningai sutariama, kad pirmojo ketvirčio įmonių veiklos rezultatai gali būti šiurpūs - to tikintis, akcijų rinkos nuo metų pradžios per porą mėnesių žemyn nuriedėjo 28 proc.
Rinkos nuotaikų indikatoriams pasiekus maksimalias pesimizmo reikšmes, keli vasario mėnesio makroekonominiai pranešimai ir bankų vadovų komentarai apie sėkmingą sausio-vasario atkarpą įžiebė viltis, kad dalis įmonių praneš matančios šviesą tunelio gale po daugybės atleidimų, išpardavimų ir paramos suteikimo. Būtent šių lūkesčių vedini indeksai per pustrečios savaitės „meškų“ rinkos ralio atšoko į viršų daugiau nei 23 proc. – aukščiausiai nuo 1938 metų. Ar lūkesčiams lemta išsipildyti ir bus galima atsitiesimą pateisinti, o gal tai tebus nepagrįstas kainų „burbuliukas,“ parodys rezultatų skelbimas balandžio mėnesį. O kol kas per kilimą uždirbę investuotojai gali fiksuoti nedidelius, bet užtikrintus pelnus, juolab, kad naujausi poslinkiai gali paneigti ankstyvojo ilgalaikio rinkos krypties apsivertimo teoriją.
Baltieji rūmai atmetė automobilių gamintojų „General Motors“ (GM) ir „Chrysler“ naujausią prašymą skirti papildomą daugiamilijardinę paramą, tam, kad pastarieji galėtų išgyventi dar bent kurį laiką negerėjant verslo klimatui. Svarbiausias argumentas – būtini nuodugnesni kompanijų veiklos tęstinumo galimybių įrodymai tam, kad būtų galima ryžtis patikėti joms daugiau mokesčių mokėtojų pinigų. „GM“ suteiktas papildomas 60 dienų terminas geresniam verslo planui parengti, taip pat nuspręsta atleisti kompanijos vyriausiąjį vykdomąjį pareigūną Rick Wagoner. Beje, kai kurių rinkos komentatorių nuomone, pirmadienio išpardavimą iš dalies ir sukėlė rinkos susierzinimas, kad vyriausybė pradeda imtis tokių radikalių veiksmų, kaip privataus verslo kontrolė ir vadovų atleidimas, o tai kelia nerimą dėl galimų ne visai gerų tendencijų. Tuo metu „Chrysler“ atsipirko su sąlyga per 30 dienų susijungti su italų „Fiat“, jeigu nori gauti dar 6 mlrd. JAV dolerių iš vyriausybės verslui paremti. Nors prezidentas B. Obama ir kompanijų vadovai akcentavo, kad geriausia išeitis iš susidariusios padėties gali būti „GM“ ir „Chrysler“ restruktūrizavimas, investuotojai tai interpretavo kaip galimą bankrotą ir puolė pardavinėti akcijas. „GM“ akcijos pigo 25 proc., o „Ford“ – 2,8 proc. „Chrysler“ akcijos nėra kotiruojamos biržoje.
Iždo sekretorius T. Geithneris prisidėjo jau prie trečio rinkos kritimo ketvirtu svarbesniu savo viešu pasisakymu. Jo teigimu, pagal finansų sektoriaus stabilizavimo programą iki šiol neišdalinti lieka dar 135 mlrd. JAV dolerių. Jis neatskleidė ar bus kreiptasi į Kongresą dėl papildomų asignavimų. Lyginant su naujausia parama tokiems bankams kaip „Bank of America“, „Citigroup“ ar draudikei „AIG“, tokia nereikšminga suma gali atrodyti tarsi kišenpinigiai, todėl nieko keista, kad susirūpinimas dėl resursų nepakankamumo paskatino bankų sektoriaus akcijų nuosmukį biržoje.
Obligacijų kainos stiebėsi į viršų FED vykdant iždo obligacijų pirkimo programą. 10 metų VVP pajamingumas sumenko nuo 2,76 iki 2,71 proc. Didesnių poslinkių tarpbankinėje rinkoje nebūtų galima išskirti.
Vakarų Europa
Pirmadienį Vakarų Europos akcijų kainų indeksai krito vedini blogų naujienų automobilių ir bankų sektoriuje. Vakar automobilių gamintojų kainos krito po to, kai JAV prezidento B. Obamos administracija nepalankiai atsiliepė apie „Chrysler“ ir „General Motors“ gelbėjimą nuo bankroto. Ilgėlesnį laikotarpį brangusios bankų akcijos toliau ritosi žemyn. JAV prezidento administracija vakar pareiškė, kad gali būti, jog dar gali atsirasti bankų, kuriems reikės finansinė paramos. O iš Ispanijos banko vakar atkeliavo naujiena, kad šalyje pirmą kartą po 16 metų vėl teks gelbėti bėdoje atsidūrusį banką. Pagalbos prireikė Ispanijos regioniniam bankui „Caja Castilla-La Mancha“, kuriam bus suteiktos 9 mlrd. eurų vertės vyriausybės garantijos.
Vakar paskelbti euro zonos kovo mėnesio pasitikėjimo rodikliai pagerėjimo neparodė. Bendras ekonomikos pasitikėjimo indeksas, apimantis verslą ir vartotojus, smuko nuo 65,3 iki 64,6, o vartotojų pasitikėjimo indekso reikšmė sumažėjo nuo -33 iki -34. Gilėjant ekonomikos recesijai, bene visos sudėtinės pasitikėjimo indekso dalys pasiekė savo rekordines žemumas. Šiek tiek pagerėjo D. Britanijos vartotojų pasitikėjimas – indekso reikšmė kovą pakilo nuo -35 iki -30. Šalies vartotojų pasitikėjimas veikiausiai pakilo dėl intensyvios Anglijos banko politikos, nukreiptos į likvidumo rinkoje didinimą mažinant palūkanas ir kitaip didinant pinigų kiekį rinkoje.
Azija
Statistikos departamento duomenimis, stiprėjant recesijai, vasarį Japonijos nedarbo lygis padidėjo nuo sausį užfiksuotų 4,1 proc. iki 4,4 proc. ir pasiekė trejų metų žemumas. Vienam bedarbiui tenkančių laisvų darbo vietų skaičius taip pat sumažėjo nuo 0,67 iki 0,59. Rodiklių prastėjimo tikėtina sulauksime ir ateityje.
Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šįryt buvo truputį išaugęs, nors prekybos metu indeksas dažnai pereidavo iš teigiamo į neigiamo pokyčio pusę. Akcijas žemyn traukė naftos išgavėjų ir metalų gamybos bendrovių akcijos, smukus žaliavų kainoms. Visgi Kinijos akcijos išlieka didžiausią teigiamą grąžą pasiekusiu indeksu pasaulyje. Beje, vakar Kinijos vertybinių popierių komisija patvirtino naujų narių įtraukimo į kuriamą vertybinių popierių biržą, kurioje bus kotiruojamos mažų ir besiplečiančių šalies bendrovių akcijos, tvarką, kuri įsigalios nuo gegužės 1 d. ir leis greičiau pradėti funkcionuoti šiai biržai. Toks žingsnis yra labai sveikintinas, nes leis mažoms bendrovėms lengviau pritraukti kapitalo, o tokios biržos atsiradimas apskritai prisidės prie Kinijos finansų sistemos tobulėjimo.
Vidurio ir Rytų Europa
Reitingų agentūra „Standard&Poor’s“ (S&P) sumažino Vengrijos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą vienu laipteliu iki BBB-, o suteikta neigiama perspektyva byloja, kad pabloginimas numatomas ir ateityje. Šalis atsidūrė ant žemiausio investicinio reitingo laiptelio. Lietuvai stovi viena pakopa aukščiau – jai suteiktas „BBB“ reitingas. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad Vengrijos ekonominiai rodikliai toliau blogėja, biudžeto pajamų surinkimas neatitinka prognozių, auga valstybės skola. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis, sausį siekęs 8,4 proc., vasarį pakilo iki 9,1 proc. Lyg to nepakaktų, prisidėjo politinė krizė. Vietoj prieš savaitę apie savo atsistatydinimą pareiškusio premjero F. Gyurcsany, mažumos vyriausybę iki tol suformavusi socialistų ir opozicinė „Free Democrats‘ Alliance“ partijos nauju kandidatu išrinko ekonomikos reikalų ministrą G. Bajnai. Balandžio 14 d. vyksiančio balsavimo metu joms abiems turėtų pakakti balsų savo kandidato išrinkimui. Tai padėtų išvengti pirmalaikių parlamento rinkimų. Vis dėlto, ekonominės prognozės nelinksmos. Šiemet, S&P atstovų teigimu, šalies BVP turėtų kristi 6 proc., taigi daugiau nei oficiali 3,5 proc. vyriausybės prognozė. 2010 m. tikėtinas 1 proc. sumažėjimas. Patvirtindamas investuotojų susirūpinimą dėl ekonomikos perspektyvų, forintas euro atžvilgiu per savaitę susilpnėjo daugiau nei 3 proc., o nuo metų pradžios – 16,5 proc. Šį rytą už vieną eurą buvo mokami 309 forintai.
Žaliavos
Pirmadienį prekyba šviesiosios „WTI“ naftos artimiausio mėn. pristatymo ateities sandoriais „NYMEX“ biržoje prasidėjo ties 52 JAV dolerių už barelį. Visos prekybos metu kaina važiavo žemyn, dienos pabaigoje priartėdama prie 48 JAV dolerių ribos. Šitoks naftos kainos smukimas žemiau 50 JAV dolerių buvo laukiamas daugumos investuotojų, nes naftos kainų šuolis per paskutines dvi savaites buvo neadekvatus naftos rinkos situacijos pokyčiams. Vakar gerokai sustiprėjęs JAV doleris kitų valiutų atžvilgiu taip pat davė teigiamą postūmį naftos pigimui. Prisidėjo ir JAV prezidento žodžiai apie galimą dviejų šalies automobilių gamintojų bankrotą ir smarkiai krintantys akcijų indeksai. Apskritai, šią savaitę bus skelbiama daug svarbių JAV makroekonominių rodiklių, kurie greičiausiai įrodys, kad JAV ekonomikos būklė prastėja. Tai leis teigti, jog naftos suvartojimo perspektyvos yra taip pat ganėtinai liūdnos. Vakar OPEC Persijos įlankos šalių narių atstovai pripažino, kad naftos kaina aukščiau 50 JAV dolerių jiems būtų labai palanki, suvokiant dabartinę naftos rinkos situaciją.
Aukso kaina vakar rinkose svyravo 910 ir 930 JAV dolerių už trojos unciją. Brangstantis JAV doleris turi neigiamą įtaką aukso kainoms, tačiau vėl prasidėjęs akcijų indeksų smukimas ir nenykstančios niūrios perspektyvos pasaulio ekonomikos atžvilgiu, gali priversti tikrukai kuriuos investuotojus sugrįžti ar bent jau neišeiti artimiausiu metu iš aukso investicijų. „SPDR Gold Trust“ turimas aukso kiekis vakar liko nepakitęs.
Vakar vario kaina Londono metalų biržoje smuko daugiau nei 3 proc. ir nusileido žemiau 4 000 JAV dolerių už toną. Vario kainų smukimą labiausiai lėmė neigiama vakarykštė investuotojų nuotaika dėl pasaulio ekonomikos ateities ir brangusio JAV dolerio. Be to, vario atsargos šioje metalų biržoje išaugo 650 tonų iki 501,4 tūkst. tonų.
Vieningai sutariama, kad pirmojo ketvirčio įmonių veiklos rezultatai gali būti šiurpūs - to tikintis, akcijų rinkos nuo metų pradžios per porą mėnesių žemyn nuriedėjo 28 proc.
Rinkos nuotaikų indikatoriams pasiekus maksimalias pesimizmo reikšmes, keli vasario mėnesio makroekonominiai pranešimai ir bankų vadovų komentarai apie sėkmingą sausio-vasario atkarpą įžiebė viltis, kad dalis įmonių praneš matančios šviesą tunelio gale po daugybės atleidimų, išpardavimų ir paramos suteikimo. Būtent šių lūkesčių vedini indeksai per pustrečios savaitės „meškų“ rinkos ralio atšoko į viršų daugiau nei 23 proc. – aukščiausiai nuo 1938 metų. Ar lūkesčiams lemta išsipildyti ir bus galima atsitiesimą pateisinti, o gal tai tebus nepagrįstas kainų „burbuliukas,“ parodys rezultatų skelbimas balandžio mėnesį. O kol kas per kilimą uždirbę investuotojai gali fiksuoti nedidelius, bet užtikrintus pelnus, juolab, kad naujausi poslinkiai gali paneigti ankstyvojo ilgalaikio rinkos krypties apsivertimo teoriją.
Baltieji rūmai atmetė automobilių gamintojų „General Motors“ (GM) ir „Chrysler“ naujausią prašymą skirti papildomą daugiamilijardinę paramą, tam, kad pastarieji galėtų išgyventi dar bent kurį laiką negerėjant verslo klimatui. Svarbiausias argumentas – būtini nuodugnesni kompanijų veiklos tęstinumo galimybių įrodymai tam, kad būtų galima ryžtis patikėti joms daugiau mokesčių mokėtojų pinigų. „GM“ suteiktas papildomas 60 dienų terminas geresniam verslo planui parengti, taip pat nuspręsta atleisti kompanijos vyriausiąjį vykdomąjį pareigūną Rick Wagoner. Beje, kai kurių rinkos komentatorių nuomone, pirmadienio išpardavimą iš dalies ir sukėlė rinkos susierzinimas, kad vyriausybė pradeda imtis tokių radikalių veiksmų, kaip privataus verslo kontrolė ir vadovų atleidimas, o tai kelia nerimą dėl galimų ne visai gerų tendencijų. Tuo metu „Chrysler“ atsipirko su sąlyga per 30 dienų susijungti su italų „Fiat“, jeigu nori gauti dar 6 mlrd. JAV dolerių iš vyriausybės verslui paremti. Nors prezidentas B. Obama ir kompanijų vadovai akcentavo, kad geriausia išeitis iš susidariusios padėties gali būti „GM“ ir „Chrysler“ restruktūrizavimas, investuotojai tai interpretavo kaip galimą bankrotą ir puolė pardavinėti akcijas. „GM“ akcijos pigo 25 proc., o „Ford“ – 2,8 proc. „Chrysler“ akcijos nėra kotiruojamos biržoje.
Iždo sekretorius T. Geithneris prisidėjo jau prie trečio rinkos kritimo ketvirtu svarbesniu savo viešu pasisakymu. Jo teigimu, pagal finansų sektoriaus stabilizavimo programą iki šiol neišdalinti lieka dar 135 mlrd. JAV dolerių. Jis neatskleidė ar bus kreiptasi į Kongresą dėl papildomų asignavimų. Lyginant su naujausia parama tokiems bankams kaip „Bank of America“, „Citigroup“ ar draudikei „AIG“, tokia nereikšminga suma gali atrodyti tarsi kišenpinigiai, todėl nieko keista, kad susirūpinimas dėl resursų nepakankamumo paskatino bankų sektoriaus akcijų nuosmukį biržoje.
Obligacijų kainos stiebėsi į viršų FED vykdant iždo obligacijų pirkimo programą. 10 metų VVP pajamingumas sumenko nuo 2,76 iki 2,71 proc. Didesnių poslinkių tarpbankinėje rinkoje nebūtų galima išskirti.
Vakarų Europa
Pirmadienį Vakarų Europos akcijų kainų indeksai krito vedini blogų naujienų automobilių ir bankų sektoriuje. Vakar automobilių gamintojų kainos krito po to, kai JAV prezidento B. Obamos administracija nepalankiai atsiliepė apie „Chrysler“ ir „General Motors“ gelbėjimą nuo bankroto. Ilgėlesnį laikotarpį brangusios bankų akcijos toliau ritosi žemyn. JAV prezidento administracija vakar pareiškė, kad gali būti, jog dar gali atsirasti bankų, kuriems reikės finansinė paramos. O iš Ispanijos banko vakar atkeliavo naujiena, kad šalyje pirmą kartą po 16 metų vėl teks gelbėti bėdoje atsidūrusį banką. Pagalbos prireikė Ispanijos regioniniam bankui „Caja Castilla-La Mancha“, kuriam bus suteiktos 9 mlrd. eurų vertės vyriausybės garantijos.
Vakar paskelbti euro zonos kovo mėnesio pasitikėjimo rodikliai pagerėjimo neparodė. Bendras ekonomikos pasitikėjimo indeksas, apimantis verslą ir vartotojus, smuko nuo 65,3 iki 64,6, o vartotojų pasitikėjimo indekso reikšmė sumažėjo nuo -33 iki -34. Gilėjant ekonomikos recesijai, bene visos sudėtinės pasitikėjimo indekso dalys pasiekė savo rekordines žemumas. Šiek tiek pagerėjo D. Britanijos vartotojų pasitikėjimas – indekso reikšmė kovą pakilo nuo -35 iki -30. Šalies vartotojų pasitikėjimas veikiausiai pakilo dėl intensyvios Anglijos banko politikos, nukreiptos į likvidumo rinkoje didinimą mažinant palūkanas ir kitaip didinant pinigų kiekį rinkoje.
Azija
Statistikos departamento duomenimis, stiprėjant recesijai, vasarį Japonijos nedarbo lygis padidėjo nuo sausį užfiksuotų 4,1 proc. iki 4,4 proc. ir pasiekė trejų metų žemumas. Vienam bedarbiui tenkančių laisvų darbo vietų skaičius taip pat sumažėjo nuo 0,67 iki 0,59. Rodiklių prastėjimo tikėtina sulauksime ir ateityje.
Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šįryt buvo truputį išaugęs, nors prekybos metu indeksas dažnai pereidavo iš teigiamo į neigiamo pokyčio pusę. Akcijas žemyn traukė naftos išgavėjų ir metalų gamybos bendrovių akcijos, smukus žaliavų kainoms. Visgi Kinijos akcijos išlieka didžiausią teigiamą grąžą pasiekusiu indeksu pasaulyje. Beje, vakar Kinijos vertybinių popierių komisija patvirtino naujų narių įtraukimo į kuriamą vertybinių popierių biržą, kurioje bus kotiruojamos mažų ir besiplečiančių šalies bendrovių akcijos, tvarką, kuri įsigalios nuo gegužės 1 d. ir leis greičiau pradėti funkcionuoti šiai biržai. Toks žingsnis yra labai sveikintinas, nes leis mažoms bendrovėms lengviau pritraukti kapitalo, o tokios biržos atsiradimas apskritai prisidės prie Kinijos finansų sistemos tobulėjimo.
Vidurio ir Rytų Europa
Reitingų agentūra „Standard&Poor’s“ (S&P) sumažino Vengrijos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą vienu laipteliu iki BBB-, o suteikta neigiama perspektyva byloja, kad pabloginimas numatomas ir ateityje. Šalis atsidūrė ant žemiausio investicinio reitingo laiptelio. Lietuvai stovi viena pakopa aukščiau – jai suteiktas „BBB“ reitingas. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad Vengrijos ekonominiai rodikliai toliau blogėja, biudžeto pajamų surinkimas neatitinka prognozių, auga valstybės skola. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis, sausį siekęs 8,4 proc., vasarį pakilo iki 9,1 proc. Lyg to nepakaktų, prisidėjo politinė krizė. Vietoj prieš savaitę apie savo atsistatydinimą pareiškusio premjero F. Gyurcsany, mažumos vyriausybę iki tol suformavusi socialistų ir opozicinė „Free Democrats‘ Alliance“ partijos nauju kandidatu išrinko ekonomikos reikalų ministrą G. Bajnai. Balandžio 14 d. vyksiančio balsavimo metu joms abiems turėtų pakakti balsų savo kandidato išrinkimui. Tai padėtų išvengti pirmalaikių parlamento rinkimų. Vis dėlto, ekonominės prognozės nelinksmos. Šiemet, S&P atstovų teigimu, šalies BVP turėtų kristi 6 proc., taigi daugiau nei oficiali 3,5 proc. vyriausybės prognozė. 2010 m. tikėtinas 1 proc. sumažėjimas. Patvirtindamas investuotojų susirūpinimą dėl ekonomikos perspektyvų, forintas euro atžvilgiu per savaitę susilpnėjo daugiau nei 3 proc., o nuo metų pradžios – 16,5 proc. Šį rytą už vieną eurą buvo mokami 309 forintai.
Žaliavos
Pirmadienį prekyba šviesiosios „WTI“ naftos artimiausio mėn. pristatymo ateities sandoriais „NYMEX“ biržoje prasidėjo ties 52 JAV dolerių už barelį. Visos prekybos metu kaina važiavo žemyn, dienos pabaigoje priartėdama prie 48 JAV dolerių ribos. Šitoks naftos kainos smukimas žemiau 50 JAV dolerių buvo laukiamas daugumos investuotojų, nes naftos kainų šuolis per paskutines dvi savaites buvo neadekvatus naftos rinkos situacijos pokyčiams. Vakar gerokai sustiprėjęs JAV doleris kitų valiutų atžvilgiu taip pat davė teigiamą postūmį naftos pigimui. Prisidėjo ir JAV prezidento žodžiai apie galimą dviejų šalies automobilių gamintojų bankrotą ir smarkiai krintantys akcijų indeksai. Apskritai, šią savaitę bus skelbiama daug svarbių JAV makroekonominių rodiklių, kurie greičiausiai įrodys, kad JAV ekonomikos būklė prastėja. Tai leis teigti, jog naftos suvartojimo perspektyvos yra taip pat ganėtinai liūdnos. Vakar OPEC Persijos įlankos šalių narių atstovai pripažino, kad naftos kaina aukščiau 50 JAV dolerių jiems būtų labai palanki, suvokiant dabartinę naftos rinkos situaciją.
Aukso kaina vakar rinkose svyravo 910 ir 930 JAV dolerių už trojos unciją. Brangstantis JAV doleris turi neigiamą įtaką aukso kainoms, tačiau vėl prasidėjęs akcijų indeksų smukimas ir nenykstančios niūrios perspektyvos pasaulio ekonomikos atžvilgiu, gali priversti tikrukai kuriuos investuotojus sugrįžti ar bent jau neišeiti artimiausiu metu iš aukso investicijų. „SPDR Gold Trust“ turimas aukso kiekis vakar liko nepakitęs.
Vakar vario kaina Londono metalų biržoje smuko daugiau nei 3 proc. ir nusileido žemiau 4 000 JAV dolerių už toną. Vario kainų smukimą labiausiai lėmė neigiama vakarykštė investuotojų nuotaika dėl pasaulio ekonomikos ateities ir brangusio JAV dolerio. Be to, vario atsargos šioje metalų biržoje išaugo 650 tonų iki 501,4 tūkst. tonų.