versija spausdinimui
(0)
Pagrindiniai Volstryto indeksai krito prekiautojams nusigriebus per pirmadienio ralį uždirbtus pelnus. Atslūgus euforijai rinkos dalyviai pradeda racionaliau vertinti iždo sekretoriaus T. Geithnerio pristatytą finansų sektoriaus stabilizavimo programą, pagal kurią vyriausybė pasišovė 1 trln. JAV dolerių finansuoti probleminių bankų aktyvų pardavimą privatiems investuotojams.
Nepaisant to, kad paaiškėjo daugiau šio plano detalių, kol kas lieka neatsakytas esminis klausimas, nuo kurio didžia dalimi priklausys sumanymo sėkmė - kaip bus nustatoma parduodamo turto kaina, kad ji tenkintų abi sandorio puses. Pakankamai nuosaiki kainų korekcija po ryškaus rinkos šoktelėjimo investuotojams gali tapti savotišku padrąsinimo signalu, kad pirmadienį stebėtas akcijų kursų pasistiebimas gali būti nevienadienis reiškinys ir į rinką pritraukti būrį pirkėjų.
Daugiausia pigo pirmadienį smarkiausiai brangusios bankų ir technologijų sektoriaus akcijos Draudikės „AIG“ akcijų kaina nusliuogė žemyn 6 proc, kai Federalinio rezervų banko (FED) vadovas B Bernankė ir T Geithneris lankėsi Atstovų rūmuose, kur buvo vieningai konstatuotas poreikis daugiau kontroliuoti nebankines finansų institucijas federaliniu lygiu Taip pat buvo pasmerktas AIG“ sprendimas vadovams išmokėti 165 mln JAV dolerių iš 182 5 mlrd JAV dolerių valstybės skirtos paramos Prie nuosmukio prisidėjo ir Nobelio ekonomikos premijos laureato Paulo Krugmano komentarai Bloomberg“ televizijai kad JAV ūkio nuosmukis šiemet nesibaigs o didžiausius bankus po kiek laiko neišvengiamai teks nacionalizuoti KBW Bank indeksas smuko 7,3 proc.
Ilgalaikių iždo obligacijų kainos ūgtelėjo - 30 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas susitraukė nuo 3 68 iki 3 64 proc kai FED netikėtai įtraukė ir šios trukmės obligacijas į savo numatomų supirkti instrumentų krepšelį Tiesa 10 metų VVP pajamingumas pasistiebė nuo 2 66 iki 2 7 proc Panašu kad nekantriausi rinkos dalyviai spekuliuodami bando mesti iššūkį šiandien nuo 1 iki 30 metų trukmės VVP supirkimą pradedančiam FED Praėjusią savaitę šiam reikalui kol kas per artimiausią pusmetį buvo numatyta skirti 300 mlrd elektroninėse sąskaitose numatomų šviežiai „išspausdinti“ JAV dolerių.
Pastebėtina kad analogišką sprendimą 2001 metais priėmusiam Japonijos bankui kuris tuomet spausdindamas jenas vadavo šalį iš defliacijos gniaužtų galų gale pavyko perkant ilgalaikius VVP sumažinti skolą pinigų ir kapitalo rinkose ir taip užkirsti kelią depresijai Tačiau šalies ūkiui per ilgus metus nepaisant rekordiškai žemų palūkanų normų taip ir nepavyko išjudinti skolinimosi nes bankai iki šiol neatsikratė blogomis paskolomis ir neatgavo pasitikėjimo Atrodo kad JAV politikai pasimokė iš japonų klaidų ir susprogusio , finansinio burbulo padariniams likviduoti neapsiribos vien pinigų spausdinimu ir ūkio paskatomis - lygiagrečiai stengiamasi apvalyti ir bankų balansus Nors kol kas neaišku ar sėkmingai pavyks tai įgyvendinti bent jau akivaizdžios pastangos ieškant priešnuodžių toksiškiems“ aktyvams suteikia krislelį vilties kad šviesa tunelio gale pasirodys recesijai taip ir nespėjus peraugti į defliacijos depresiją.
Pranešama kad Kinija pasirašė susitarimus su Indonezija Honkongu , ir kai kuriomis kitomis Azijos šalimis Jais numatyta , kad nuo šiol tarpusavio prekybos atsiskaitymai regione turėtų būti vykdomi nebe JAV doleriais o juaniais Be to antradienį pasigirdo kalbų kad artimiausiame G 20 bloko šalių lyderių susitikime Kinija ketina pasiūlyti JAV dolerį kaip rezervinę pasaulio valiutą, pakeisti valiutų krepšeliu, kuriame svarbus vaidmuo tektų juaniui. Tokį žingsnį galėtų lemti Kinijos valdžios susirūpinimas savo 740 mlrd. JAV dolerių dydžio investicijų į JAV VVP saugumu, FED paskelbus planus spausdinti valiutą. Taip pat tikriausiai Kinija nori stiprinti savo, kaip po krizės dominuoti norinčios valstybės, įtaką pasaulyje. Tai trumpuoju laikotarpiu gali padidinti spaudimą JAV dolerio kursui žemyn, nors to kaip tik mažiausiai šiuo metu nori ir pati Kinija. Vis tik sunku būtų tikėtis, kad tokiam reikšmingam žingsniui, kaip rezervinės valiutos statuso atėmimas iš JAV dolerio, artimiausiais metais iš tiesų būtų ryžtasi, nes tai dar labiau sumažintų Kinijos rezervų vertę ir kirstų eksportuotojams. Greičiausiai kol kas Kinija turėtų apsiriboti garantijų gavimu, kad vykdomomis iždo ir pinigų politikos priemonėmis nebus infliuota JAV valstybės skola.
Vakarų Europa
Antradienį kai kurie Vakarų Europos akcijų indeksai ūgtelėjo, o dalis prekybos sesiją baigė neigiamais pokyčiais. Kur daugiau, kur mažiau, bet dalį tos dienos prekybos kainų prieaugio, kurį paskatino JAV planas dėl 1 trln. Dolerių, skirtų blogiems bankų aktyvams išpirkti, nusinešė noras fiksuoti pelnus. Kol kas rinkose didelio pasitikėjimo nedaug ir dauguma investuotojų nusprendžia realizuoti prieaugį parduodami visas turėtas akcijas ar bent dalį jų. Kaip ir buvo galima tikėtis, vakar žemyn keliavo bankų akcijų kainos – „HSBC“, „BNP Paribas“, „Nordea“ ir „Credit Suisse“ smuko nuo 3,7 iki 7,4 proc. Energetikos sektoriaus įmonių akcijos keliavo žemyn dėl pirmoje prekybos dienos pusėje pigusios naftos, o kalnakasybą nusitempė 2,7 proc. pigęs varis.
Euro zonos paslaugų ir gamybos įmonių sąlygos kovo mėnesį toliau prastėjo. Abu pirkimo vadybininkų indeksai ir šį kartą išlaikė mažesnę nei 50 vertę. Paslaugų indeksas per mėnesį kiek padidėjo nuo 39,2 iki 40,1, gamybos krito nuo 33,5 iki 34,0. Daugelis ekonominių rodiklių, kaip ir pastarieji indeksai, tik toliau patvirtina euro zonos ekonomikos mažėjimą. Ne kokie laikai šiuo metu yra tiek gamybos, tiek paslaugų įmonėms – dėl sumažėjusios paklausos daugumai tenka mažinti gamybos apimtis ir atleisti darbuotojų.
D. Britanijos vartotojų kainų indeksas vasarį išaugo daugiau, nei tikėtasi, – per mėnesį rodiklio reikšmė padidėjo 0,9 proc., kai prognozuota 0,3 proc., o metinė infliacija siekė 3,2 proc., prognozuota 2,6 proc. Jau kurį laiką šalyje stebimi defliacijos procesai, tad dabartinis šoktelėjimas yra kiek netikėtas. Kainų šoktelėjimą lėmė gerokai atpigęs D. Britanijos svaras, tačiau šalies vyriausybė laikosi nuomonės, kad tai vienkartinis reiškinys ir infliacija dar ilgėlesnį laiką nekels problemų. Anglijos bankas neseniai priėmė sprendimą dėl pinigų „spausdinimo“. Taip siekiama didinti finansų rinkų likvidumą.
Prancūzijos verslo pasitikėjimo indeksas kovo mėnesį liko nepakitęs, lyginant su vasariu, – 68 punktai. Indeksas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį apklausiant maždaug 4 tūkst. gamintojų, kol kas nerodo jokio pagerėjimo. Trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos perspektyvos kol kas atrodo miglotos, o pasitikėjimo rodiklio reikšmė yra mažiausia nuo 1962 metų, kai pradėta skaičiuoti.
Azija
Japonijos eksportas vasarį krito rekordiniu 49,4 proc. metiniu tempu ir nežymiai viršijo „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozes. Į JAV išvežamų prekių apimtys krito 58,4 proc., į Europą – 54,7 proc., į Azijos šalis – 46,3 proc., iš jų į Kiniją – 39,7 proc. Itin stipriai kenčia automobilių gamintojai – jų eksportuojamų prekių suma smuko net 70,9 proc. Tokia dinamika signalizuoja, kad besibaigiančio ketvirčio Japonijos BVP gali mažėti dviženkliu skaičiumi, kaip buvo praeitų metų pabaigoje, kai ekonomika, lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 12,1 proc.
Lotynų Amerika
Brazilijos akcijų birža smuko, „Citigroup“ banko analitikams įspėjus, kad dėl paklausos nuosmukio pasaulyje artimiausiais metais gali susidaryti žaliavų perteklius ir dėl to kris jų kaina. Baiminamasi, kad tokios tendencijos galėtų pastūmėti nuo žaliavų eksporto smarkiai priklausomas valstybes link ilgametės gilios recesijos.
Baltijos šalys
Reitingų agentūra „Standard&Poor‘s” vakar sumažino Lietuvos skolinimosi reitingus. Ilgalaikis šalies skolinimosi užsienio valiuta reitingas sumažintas nuo BBB+ iki BBB ir palikta neigiama reitingo perspektyva. Lietuvos kredito reitingas tebėra investicinės klasės, o nuo spekuliacinės jį skiria dar du laipteliai. Vasario pabaigoje „Standard&Poor‘s” sumažino Latvijos reitingą iki BB+, t. y. nustūmė iki neinvesticinės kategorijos. Lietuvos reitingo sumažinimas neturėjo būti labai didelis netikėtumas, turint omenyje bene prasčiausią Baltijos ekonomikų padėtį iš Vidurio ir Rytų Europos regiono. Vis dėlto tokia naujiena nepaskatino pasitikėjimo didėjimo Lietuvos rinka – prastesni reitingai užsienio investuotojų akimis, be abejo, reiškia didesnę šalies riziką, sudėtingesnį lėšų pritraukimą ir didesnę kredito kainą Lietuvos valstybei.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos mažmeninės prekybos apimtys sumažėjo pirmą kartą per beveik ketverius metus. Taip įvyko dėl ekonominės krizės iki 10 mėnesių aukštumų padidėjus nedarbui ir sumažėjus atlyginimų kilimui. Pardavimų apimtys sumažėjo 1,6 proc. (metiniu tempu), nedarbo lygis – iki 10,9 proc. Lenkijos ekonomikos lėtėjimas itin išryškėjo nuo šių metų pradžios, kai gamybos apimtys ėmė mažėti sparčiausiai per dvidešimt metų. Nedarbas augo ketvirtą mėnesį iš eilės, atlyginimų augimo tempas buvo perpus mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.
Ukrainos einamosios sąskaitos balansas 2009 m. vasario mėnesį buvo teigiamas (78 mln. JAV dolerių) jau antrą mėnesį iš eilės (sausį perteklius siekė 0,5 mlrd. JAV dolerių), kai visus praėjusius metus einamoji sąskaita buvo neigiama. Be abejo, teigiamą balansą lėmė Ukrainos valiutos grivinos silpnėjimas, ekonomikos lėtėjimas, gamtinių dujų apimčių pirkimo sumažinimas. Naujieną reikėtų vertinti dvejopai – viena vertus, šalis gavo prekybos perteklių, kita vertus, ekonomika toliau sparčiai vėsta – eksportas krito daugiau nei 42 proc., o importas – 54 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, jog daugiausia dujų į saugyklas paprastai perkama prieš
šaltąjį sezoną – trečią ketvirtį. Dėl to mažai tikėtina, kad šaliai pavyks metus baigti turint perviršį.
Rusijos valstybinė bendrovė „Finance Leasing Co.“ neišpirko savo 250 mln. JAV dolerių obligacijų. Tai pirmas kartas nuo 1998 metų finansinės krizės, siunčiantis žinią visuomenei, kad vyriausybė nebus pajėgi padėti visoms Rusijos bendrovėms susimokėti skolas investuotojams. „J.P. Morgan Chase & Co.“ prognozuoja, kad šiais metais Rusijos bendrovės turi refinansuoti arba grąžinti apie 40 mlrd. dolerių skolų. Be vyriausybės pagalbos daugelis bendrovių to padaryti negalės. Rusijos ekonomikos tyrimų centras prognozuoja, kad bendrovių obligacijų rubliais rinka Rusijoje dėl įsipareigojimų nevykdymų ir naujų emisijų neleidimo šiais metais sumažės aštuonis kartus.
Žaliavos
Antradienį šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandorių kainos pirmoje „NYMEX“ biržos prekybos pusėje važiavo žemyn, ėmus brangti JAV doleriui. Tačiau prekybos pabaigoje naftos kainos vėl šoktelėjo aukštyn ir pasiekė 54 JAV dolerių už barelį ribą. Naftos kainą toliau stumia į viršų tikėjimas, kad naftos paklausa gali atsigauti greičiau, nei planuojama. Tačiau šiandien ryte paskelbti Japonijos žaliavinės naftos importo duomenys, rodantys 14 proc. naftos importo kiekio smukimą, lyginant su 2008 m. atitinkamu mėnesiu, turėtų priminti, kad dabartinė naftos paklausos situacija yra sudėtinga. Be to, šiandien JAV energetikos administracija skelbia savaitės žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų pokyčių duomenis. Anot naujienų agentūros „Bloomberg“ apklaustų analitikų, žaliavinės naftos atsargos per savaitę šalyje turėjo išaugti 1,1 mln. barelių. „Reuters“ agentūros apklausos konsensusas siekia 1,2 mln. barelių, o „Platts“ apklausti analitikai tikisi 1,4 mln. barelių. Kaip matyti, prognozės skelbia apie žaliavinės naftos atsargų išaugimą daugiau nei 1 mln. barelių. Jeigu realus atsargų išaugimas viršytų prognozes, naftos kainos turėtų rimtą priežastį stipriau koreguotis.
Vakar aukso kaina smuko žemyn ir prekybos pabaigoje auksu prekiauta už 930 JAV dolerių už trojos unciją. Vakar JAV dolerio brangimas euro atžvilgiu ir rimstančios kalbos dėl augančios infliacijos apraiškų artimiausiu metu truputį nusmukdė susidomėjimą auksu, nors „SPDR Gold Trust“ fondo, kuris šiuo metu šeštas pagal dydį pasaulyje aukso turėtojas, priklausantis aukso kiekis vakar vėl šoktelėjo 10,7 tonos į viršų ir siekė 1 125 tonas.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje krito daugiau nei 2 proc., o šiandien Šanchajaus metalų biržoje varis toliau pinga. Pakankamai natūralu, kad šio metalo kaina turi koreguotis, kelias iš eilės dienas kilusi. Vario atsargos Londono metalų biržos sandėliuose vakar nukrito 0,6 proc. iki 505,4 tūkst. tonų. Beje, paaiškėjo, kad Kinijos valstybės rezervas pildo ir spalvotųjų bei retųjų metalų, tokių kaip titano ar indžio, atsargas.
Nepaisant to, kad paaiškėjo daugiau šio plano detalių, kol kas lieka neatsakytas esminis klausimas, nuo kurio didžia dalimi priklausys sumanymo sėkmė - kaip bus nustatoma parduodamo turto kaina, kad ji tenkintų abi sandorio puses. Pakankamai nuosaiki kainų korekcija po ryškaus rinkos šoktelėjimo investuotojams gali tapti savotišku padrąsinimo signalu, kad pirmadienį stebėtas akcijų kursų pasistiebimas gali būti nevienadienis reiškinys ir į rinką pritraukti būrį pirkėjų.
Daugiausia pigo pirmadienį smarkiausiai brangusios bankų ir technologijų sektoriaus akcijos Draudikės „AIG“ akcijų kaina nusliuogė žemyn 6 proc, kai Federalinio rezervų banko (FED) vadovas B Bernankė ir T Geithneris lankėsi Atstovų rūmuose, kur buvo vieningai konstatuotas poreikis daugiau kontroliuoti nebankines finansų institucijas federaliniu lygiu Taip pat buvo pasmerktas AIG“ sprendimas vadovams išmokėti 165 mln JAV dolerių iš 182 5 mlrd JAV dolerių valstybės skirtos paramos Prie nuosmukio prisidėjo ir Nobelio ekonomikos premijos laureato Paulo Krugmano komentarai Bloomberg“ televizijai kad JAV ūkio nuosmukis šiemet nesibaigs o didžiausius bankus po kiek laiko neišvengiamai teks nacionalizuoti KBW Bank indeksas smuko 7,3 proc.
Ilgalaikių iždo obligacijų kainos ūgtelėjo - 30 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas susitraukė nuo 3 68 iki 3 64 proc kai FED netikėtai įtraukė ir šios trukmės obligacijas į savo numatomų supirkti instrumentų krepšelį Tiesa 10 metų VVP pajamingumas pasistiebė nuo 2 66 iki 2 7 proc Panašu kad nekantriausi rinkos dalyviai spekuliuodami bando mesti iššūkį šiandien nuo 1 iki 30 metų trukmės VVP supirkimą pradedančiam FED Praėjusią savaitę šiam reikalui kol kas per artimiausią pusmetį buvo numatyta skirti 300 mlrd elektroninėse sąskaitose numatomų šviežiai „išspausdinti“ JAV dolerių.
Pastebėtina kad analogišką sprendimą 2001 metais priėmusiam Japonijos bankui kuris tuomet spausdindamas jenas vadavo šalį iš defliacijos gniaužtų galų gale pavyko perkant ilgalaikius VVP sumažinti skolą pinigų ir kapitalo rinkose ir taip užkirsti kelią depresijai Tačiau šalies ūkiui per ilgus metus nepaisant rekordiškai žemų palūkanų normų taip ir nepavyko išjudinti skolinimosi nes bankai iki šiol neatsikratė blogomis paskolomis ir neatgavo pasitikėjimo Atrodo kad JAV politikai pasimokė iš japonų klaidų ir susprogusio , finansinio burbulo padariniams likviduoti neapsiribos vien pinigų spausdinimu ir ūkio paskatomis - lygiagrečiai stengiamasi apvalyti ir bankų balansus Nors kol kas neaišku ar sėkmingai pavyks tai įgyvendinti bent jau akivaizdžios pastangos ieškant priešnuodžių toksiškiems“ aktyvams suteikia krislelį vilties kad šviesa tunelio gale pasirodys recesijai taip ir nespėjus peraugti į defliacijos depresiją.
Pranešama kad Kinija pasirašė susitarimus su Indonezija Honkongu , ir kai kuriomis kitomis Azijos šalimis Jais numatyta , kad nuo šiol tarpusavio prekybos atsiskaitymai regione turėtų būti vykdomi nebe JAV doleriais o juaniais Be to antradienį pasigirdo kalbų kad artimiausiame G 20 bloko šalių lyderių susitikime Kinija ketina pasiūlyti JAV dolerį kaip rezervinę pasaulio valiutą, pakeisti valiutų krepšeliu, kuriame svarbus vaidmuo tektų juaniui. Tokį žingsnį galėtų lemti Kinijos valdžios susirūpinimas savo 740 mlrd. JAV dolerių dydžio investicijų į JAV VVP saugumu, FED paskelbus planus spausdinti valiutą. Taip pat tikriausiai Kinija nori stiprinti savo, kaip po krizės dominuoti norinčios valstybės, įtaką pasaulyje. Tai trumpuoju laikotarpiu gali padidinti spaudimą JAV dolerio kursui žemyn, nors to kaip tik mažiausiai šiuo metu nori ir pati Kinija. Vis tik sunku būtų tikėtis, kad tokiam reikšmingam žingsniui, kaip rezervinės valiutos statuso atėmimas iš JAV dolerio, artimiausiais metais iš tiesų būtų ryžtasi, nes tai dar labiau sumažintų Kinijos rezervų vertę ir kirstų eksportuotojams. Greičiausiai kol kas Kinija turėtų apsiriboti garantijų gavimu, kad vykdomomis iždo ir pinigų politikos priemonėmis nebus infliuota JAV valstybės skola.
Vakarų Europa
Antradienį kai kurie Vakarų Europos akcijų indeksai ūgtelėjo, o dalis prekybos sesiją baigė neigiamais pokyčiais. Kur daugiau, kur mažiau, bet dalį tos dienos prekybos kainų prieaugio, kurį paskatino JAV planas dėl 1 trln. Dolerių, skirtų blogiems bankų aktyvams išpirkti, nusinešė noras fiksuoti pelnus. Kol kas rinkose didelio pasitikėjimo nedaug ir dauguma investuotojų nusprendžia realizuoti prieaugį parduodami visas turėtas akcijas ar bent dalį jų. Kaip ir buvo galima tikėtis, vakar žemyn keliavo bankų akcijų kainos – „HSBC“, „BNP Paribas“, „Nordea“ ir „Credit Suisse“ smuko nuo 3,7 iki 7,4 proc. Energetikos sektoriaus įmonių akcijos keliavo žemyn dėl pirmoje prekybos dienos pusėje pigusios naftos, o kalnakasybą nusitempė 2,7 proc. pigęs varis.
Euro zonos paslaugų ir gamybos įmonių sąlygos kovo mėnesį toliau prastėjo. Abu pirkimo vadybininkų indeksai ir šį kartą išlaikė mažesnę nei 50 vertę. Paslaugų indeksas per mėnesį kiek padidėjo nuo 39,2 iki 40,1, gamybos krito nuo 33,5 iki 34,0. Daugelis ekonominių rodiklių, kaip ir pastarieji indeksai, tik toliau patvirtina euro zonos ekonomikos mažėjimą. Ne kokie laikai šiuo metu yra tiek gamybos, tiek paslaugų įmonėms – dėl sumažėjusios paklausos daugumai tenka mažinti gamybos apimtis ir atleisti darbuotojų.
D. Britanijos vartotojų kainų indeksas vasarį išaugo daugiau, nei tikėtasi, – per mėnesį rodiklio reikšmė padidėjo 0,9 proc., kai prognozuota 0,3 proc., o metinė infliacija siekė 3,2 proc., prognozuota 2,6 proc. Jau kurį laiką šalyje stebimi defliacijos procesai, tad dabartinis šoktelėjimas yra kiek netikėtas. Kainų šoktelėjimą lėmė gerokai atpigęs D. Britanijos svaras, tačiau šalies vyriausybė laikosi nuomonės, kad tai vienkartinis reiškinys ir infliacija dar ilgėlesnį laiką nekels problemų. Anglijos bankas neseniai priėmė sprendimą dėl pinigų „spausdinimo“. Taip siekiama didinti finansų rinkų likvidumą.
Prancūzijos verslo pasitikėjimo indeksas kovo mėnesį liko nepakitęs, lyginant su vasariu, – 68 punktai. Indeksas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį apklausiant maždaug 4 tūkst. gamintojų, kol kas nerodo jokio pagerėjimo. Trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos perspektyvos kol kas atrodo miglotos, o pasitikėjimo rodiklio reikšmė yra mažiausia nuo 1962 metų, kai pradėta skaičiuoti.
Azija
Japonijos eksportas vasarį krito rekordiniu 49,4 proc. metiniu tempu ir nežymiai viršijo „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozes. Į JAV išvežamų prekių apimtys krito 58,4 proc., į Europą – 54,7 proc., į Azijos šalis – 46,3 proc., iš jų į Kiniją – 39,7 proc. Itin stipriai kenčia automobilių gamintojai – jų eksportuojamų prekių suma smuko net 70,9 proc. Tokia dinamika signalizuoja, kad besibaigiančio ketvirčio Japonijos BVP gali mažėti dviženkliu skaičiumi, kaip buvo praeitų metų pabaigoje, kai ekonomika, lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 12,1 proc.
Lotynų Amerika
Brazilijos akcijų birža smuko, „Citigroup“ banko analitikams įspėjus, kad dėl paklausos nuosmukio pasaulyje artimiausiais metais gali susidaryti žaliavų perteklius ir dėl to kris jų kaina. Baiminamasi, kad tokios tendencijos galėtų pastūmėti nuo žaliavų eksporto smarkiai priklausomas valstybes link ilgametės gilios recesijos.
Baltijos šalys
Reitingų agentūra „Standard&Poor‘s” vakar sumažino Lietuvos skolinimosi reitingus. Ilgalaikis šalies skolinimosi užsienio valiuta reitingas sumažintas nuo BBB+ iki BBB ir palikta neigiama reitingo perspektyva. Lietuvos kredito reitingas tebėra investicinės klasės, o nuo spekuliacinės jį skiria dar du laipteliai. Vasario pabaigoje „Standard&Poor‘s” sumažino Latvijos reitingą iki BB+, t. y. nustūmė iki neinvesticinės kategorijos. Lietuvos reitingo sumažinimas neturėjo būti labai didelis netikėtumas, turint omenyje bene prasčiausią Baltijos ekonomikų padėtį iš Vidurio ir Rytų Europos regiono. Vis dėlto tokia naujiena nepaskatino pasitikėjimo didėjimo Lietuvos rinka – prastesni reitingai užsienio investuotojų akimis, be abejo, reiškia didesnę šalies riziką, sudėtingesnį lėšų pritraukimą ir didesnę kredito kainą Lietuvos valstybei.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos mažmeninės prekybos apimtys sumažėjo pirmą kartą per beveik ketverius metus. Taip įvyko dėl ekonominės krizės iki 10 mėnesių aukštumų padidėjus nedarbui ir sumažėjus atlyginimų kilimui. Pardavimų apimtys sumažėjo 1,6 proc. (metiniu tempu), nedarbo lygis – iki 10,9 proc. Lenkijos ekonomikos lėtėjimas itin išryškėjo nuo šių metų pradžios, kai gamybos apimtys ėmė mažėti sparčiausiai per dvidešimt metų. Nedarbas augo ketvirtą mėnesį iš eilės, atlyginimų augimo tempas buvo perpus mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.
Ukrainos einamosios sąskaitos balansas 2009 m. vasario mėnesį buvo teigiamas (78 mln. JAV dolerių) jau antrą mėnesį iš eilės (sausį perteklius siekė 0,5 mlrd. JAV dolerių), kai visus praėjusius metus einamoji sąskaita buvo neigiama. Be abejo, teigiamą balansą lėmė Ukrainos valiutos grivinos silpnėjimas, ekonomikos lėtėjimas, gamtinių dujų apimčių pirkimo sumažinimas. Naujieną reikėtų vertinti dvejopai – viena vertus, šalis gavo prekybos perteklių, kita vertus, ekonomika toliau sparčiai vėsta – eksportas krito daugiau nei 42 proc., o importas – 54 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, jog daugiausia dujų į saugyklas paprastai perkama prieš
šaltąjį sezoną – trečią ketvirtį. Dėl to mažai tikėtina, kad šaliai pavyks metus baigti turint perviršį.
Rusijos valstybinė bendrovė „Finance Leasing Co.“ neišpirko savo 250 mln. JAV dolerių obligacijų. Tai pirmas kartas nuo 1998 metų finansinės krizės, siunčiantis žinią visuomenei, kad vyriausybė nebus pajėgi padėti visoms Rusijos bendrovėms susimokėti skolas investuotojams. „J.P. Morgan Chase & Co.“ prognozuoja, kad šiais metais Rusijos bendrovės turi refinansuoti arba grąžinti apie 40 mlrd. dolerių skolų. Be vyriausybės pagalbos daugelis bendrovių to padaryti negalės. Rusijos ekonomikos tyrimų centras prognozuoja, kad bendrovių obligacijų rubliais rinka Rusijoje dėl įsipareigojimų nevykdymų ir naujų emisijų neleidimo šiais metais sumažės aštuonis kartus.
Žaliavos
Antradienį šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandorių kainos pirmoje „NYMEX“ biržos prekybos pusėje važiavo žemyn, ėmus brangti JAV doleriui. Tačiau prekybos pabaigoje naftos kainos vėl šoktelėjo aukštyn ir pasiekė 54 JAV dolerių už barelį ribą. Naftos kainą toliau stumia į viršų tikėjimas, kad naftos paklausa gali atsigauti greičiau, nei planuojama. Tačiau šiandien ryte paskelbti Japonijos žaliavinės naftos importo duomenys, rodantys 14 proc. naftos importo kiekio smukimą, lyginant su 2008 m. atitinkamu mėnesiu, turėtų priminti, kad dabartinė naftos paklausos situacija yra sudėtinga. Be to, šiandien JAV energetikos administracija skelbia savaitės žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų pokyčių duomenis. Anot naujienų agentūros „Bloomberg“ apklaustų analitikų, žaliavinės naftos atsargos per savaitę šalyje turėjo išaugti 1,1 mln. barelių. „Reuters“ agentūros apklausos konsensusas siekia 1,2 mln. barelių, o „Platts“ apklausti analitikai tikisi 1,4 mln. barelių. Kaip matyti, prognozės skelbia apie žaliavinės naftos atsargų išaugimą daugiau nei 1 mln. barelių. Jeigu realus atsargų išaugimas viršytų prognozes, naftos kainos turėtų rimtą priežastį stipriau koreguotis.
Vakar aukso kaina smuko žemyn ir prekybos pabaigoje auksu prekiauta už 930 JAV dolerių už trojos unciją. Vakar JAV dolerio brangimas euro atžvilgiu ir rimstančios kalbos dėl augančios infliacijos apraiškų artimiausiu metu truputį nusmukdė susidomėjimą auksu, nors „SPDR Gold Trust“ fondo, kuris šiuo metu šeštas pagal dydį pasaulyje aukso turėtojas, priklausantis aukso kiekis vakar vėl šoktelėjo 10,7 tonos į viršų ir siekė 1 125 tonas.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje krito daugiau nei 2 proc., o šiandien Šanchajaus metalų biržoje varis toliau pinga. Pakankamai natūralu, kad šio metalo kaina turi koreguotis, kelias iš eilės dienas kilusi. Vario atsargos Londono metalų biržos sandėliuose vakar nukrito 0,6 proc. iki 505,4 tūkst. tonų. Beje, paaiškėjo, kad Kinijos valstybės rezervas pildo ir spalvotųjų bei retųjų metalų, tokių kaip titano ar indžio, atsargas.