versija spausdinimui
(0)
SEB banko analitikų nuomone, vienašališkas euro įvedimas būtų klaidingas šalies ekonomikos gelbėjimo kelias. Savavališkai įvedus bendrąją Europos valiutą, Lietuva galėtų naudotis daugeliu ekonominių ir finansinių euro įvedimo privalumų, tačiau patirtų kartų politinį atpildą. Pasak SEB ekspertų, tai apsunkintų ir derybas dėl Europos Sąjungos finansinės pagalbos ateityje.
Pasak SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, iki šiol vienašališką „eurizaciją“ yra įvykdžiusios trys Europos šalys: Juodkalnija, Andora ir Kosovas. „Įprastai vienašališkas užsienio valiutos įvedimas taikomas krizės ištiktoje ar pokrizinėje valstybėje, siekiant eliminuoti ūkio subjektų ir investuotojų nepasitikėjimą nacionaline valiuta. Pastebėtina, jog tokį valiutos režimą renkasi šalys, pagal demokratijos, žmogaus teisių, ekonomikos laisvės ir kitus išsivystymo indeksus esančios pastebimai žemiau nei Lietuva“, – sakė V.Tauraitė.
SEB banko analitikų teigimu, vienašališkai įvedusi eurą kaip vienintelę teisėtą atsiskaitymo priemonę Lietuva galėtų pasinaudoti daugeliu privalumų, kurių antraip tektų laukti iki euro legalaus įvedimo. Vienas patraukliausių „eurizacijos“ privalumų – eurą įvedusios valstybės rizika vertinama palankiau ir dėl to paskolos tampa pigesnės. Mažesnės palūkanų normos normalizuotų kreditavimo procesą ir paspartintų ekonomikos atsigavimą. „Pastaruoju metu suprastėjus Lietuvos eksporto konkurencingumui, svarbų vaidmenį atliktų mažesnės atsiskaitymų su užsienio partneriais sąnaudos. Naudos vartotojams atneštų didesnis kainų palyginamumas Europos Sąjungos šalyse, kuris skatintų aštresnę konkurenciją ir kainų mažinimą“, – euro privalumus vardijo V.Tauraitė. SEB banko ekspertų vertinimu, vienašališkas euro įvedimas leistų atpalaiduoti apie 2,7 mlrd. litų oficialiųjų tarptautinių atsargų valstybės skolai grąžinti bei paskatintų gyventojus naudoti „kojinėje“ sutaupytas užsienio valiutos sumas.
Analizuodami vienašališkos „eurizacijos“ trūkumus, SEB banko analitikai pabrėžė nepalankią Europos Sąjungos institucijų poziciją savavališko euro įvedimo atžvilgiu. „Europos Komisija ar ECB nėra numatę teisinių priemonių bausti vienašališkai eurą įsivedusią šalį, tačiau atsiriboja nuo tokio žingsnio ir nurodo, jog euro „ėmimas jėga“ yra nesuderinamas su ES narės statusu“, – teigė V.Tauraitė. Vienašališkai eurą įvedusi valstybė nedalyvautų Europos centrinio banko pinigų politikos sprendimuose, o palūkanų normos nesumažėtų tiek, kiek tampant euro zonos nare. Be to, vienašališkas euro įvedimas sukeltų problemų derinant mokėjimų sistemas, o valstybė netektų senjoražo (pinigų emisijos) pajamų.
Pasak SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, iki šiol vienašališką „eurizaciją“ yra įvykdžiusios trys Europos šalys: Juodkalnija, Andora ir Kosovas. „Įprastai vienašališkas užsienio valiutos įvedimas taikomas krizės ištiktoje ar pokrizinėje valstybėje, siekiant eliminuoti ūkio subjektų ir investuotojų nepasitikėjimą nacionaline valiuta. Pastebėtina, jog tokį valiutos režimą renkasi šalys, pagal demokratijos, žmogaus teisių, ekonomikos laisvės ir kitus išsivystymo indeksus esančios pastebimai žemiau nei Lietuva“, – sakė V.Tauraitė.
SEB banko analitikų teigimu, vienašališkai įvedusi eurą kaip vienintelę teisėtą atsiskaitymo priemonę Lietuva galėtų pasinaudoti daugeliu privalumų, kurių antraip tektų laukti iki euro legalaus įvedimo. Vienas patraukliausių „eurizacijos“ privalumų – eurą įvedusios valstybės rizika vertinama palankiau ir dėl to paskolos tampa pigesnės. Mažesnės palūkanų normos normalizuotų kreditavimo procesą ir paspartintų ekonomikos atsigavimą. „Pastaruoju metu suprastėjus Lietuvos eksporto konkurencingumui, svarbų vaidmenį atliktų mažesnės atsiskaitymų su užsienio partneriais sąnaudos. Naudos vartotojams atneštų didesnis kainų palyginamumas Europos Sąjungos šalyse, kuris skatintų aštresnę konkurenciją ir kainų mažinimą“, – euro privalumus vardijo V.Tauraitė. SEB banko ekspertų vertinimu, vienašališkas euro įvedimas leistų atpalaiduoti apie 2,7 mlrd. litų oficialiųjų tarptautinių atsargų valstybės skolai grąžinti bei paskatintų gyventojus naudoti „kojinėje“ sutaupytas užsienio valiutos sumas.
Analizuodami vienašališkos „eurizacijos“ trūkumus, SEB banko analitikai pabrėžė nepalankią Europos Sąjungos institucijų poziciją savavališko euro įvedimo atžvilgiu. „Europos Komisija ar ECB nėra numatę teisinių priemonių bausti vienašališkai eurą įsivedusią šalį, tačiau atsiriboja nuo tokio žingsnio ir nurodo, jog euro „ėmimas jėga“ yra nesuderinamas su ES narės statusu“, – teigė V.Tauraitė. Vienašališkai eurą įvedusi valstybė nedalyvautų Europos centrinio banko pinigų politikos sprendimuose, o palūkanų normos nesumažėtų tiek, kiek tampant euro zonos nare. Be to, vienašališkas euro įvedimas sukeltų problemų derinant mokėjimų sistemas, o valstybė netektų senjoražo (pinigų emisijos) pajamų.