versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos pinigų politikos komisaras Joaquin Almunia turėtų šiandien paskelbti, kad Estijos paskelbti euro įsivedimo jau kitų metų liepos mėnesį planai yra mažai realūs ir per daug ambicingi. Estijos premjeras Andrus Ansip turėtų susitikti su Joaquin Almunia prieš pat bendrą Europos sąjungos šalių lyderių susitikimą ir padiskutuoti šiuo klausimu, skelbiama „Bloomberg“ pranešime.
Estija gali paprašyti Europos komisijos bei Europos Centrinio banko atlikti neeilinį šalies galimybių prisijungimo prie euro zonos iki šių metų pabaigos vertinimą. Manoma, kad Estija turėtų labai nedaug laiko tam, kad galėtų pasiruošti atitikti reikalavimus, keliamus norint prisijungti prie euro zonos iki kitų metų vidurio.
Estija kaip ir kitos Baltijos regiono šalys susidūrė su didžiausiu ekonomikos nuosmukiu nuo pat nepriklausomybės atgavimo laikų. Estija nori įsivesti kuo greičiau eurą tam, kad nereikėtų devalvuoti nacionalinės valiutos, bei euro zonos statutas greičiau atgaivintų šalies ekonomiką, bei leistų pritraukti naujų užsienio investuotojų. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad šalies ekonomika šiais metais gali susitraukti dešimt ir negi galbūt daugiau procentų.
„Daugelis naujųjų Europos sąjungos šalių norėtų šiuo metu kuo greičiau įsivesti eurą, tačiau Europos komisija ir Europos Centrinis bankas nėra linkęs taip lengvai su tuo sutikti. Estijos ambicingi planai įsivesti eurą nėra blogi, nes tai padės greičiau imtis reikalingų veiksmų ir atlikti būtinas reformas, tačiau per daug ambicingos datos įvardinimas viešai nėra geras dalykas šiuo metu, nes rinkoje nusivylimas ir taip yra labai didelis“ – mano pagrindinis „Danske Bank“ analitikas Lars Christensen.
Priminsime, kad Estija, Latvija bei Lietuva jau bandė prieš kelis metus įsivesti eurą, tačiau tuomet tai sutrukdė padaryti šiose šalyse dėl didėjusio vartojimo ir paskolų bumo ėmusi augti infliacija, kuri tuomet buvo didesnė nei privaloma pagal reikalavimus norint įsivesti eurą.
Baltijos šalims pageidaujančioms kuo greičiau įsivesti eurą, taip pat reikės atlikti intensyvesnę informacinę kampanija apie euro įsivedimo privalumus ir esmę. Nes šiose šalyse vis dar išlieka bendra negatyvi nuomonė apie eurą.
Estijos premjeras Andrus Ansip mano, kad šaliai iki spalio mėnesio pavyktų atitikti euro įsivedimo keliamus reikalavimus, biudžeto deficito ir infliacijos klausimais. Anot jo, visi įrankiai norint tai padaryti į valdžios rankose. Tačiau kai kurie ekspertai perspėja, kad biudžeto deficitas mažėjant surenkamiems mokesčiams, gali viršyti tris procentus bendrojo šalies vidaus produkto. Estijoje taip pat ir toliau išlieka aukšta infliacija, nors stebimos jos mažėjimo tendencijos. Šiuo metu remiantis paskutiniais duomenimis Estijos metinė infliacija siekia dešimt procentų, tuo tarpu mažiausią infliaciją euro zonoje turinčių šalių metinis vidurkis sudaro 3.9 procentus.
Estija gali paprašyti Europos komisijos bei Europos Centrinio banko atlikti neeilinį šalies galimybių prisijungimo prie euro zonos iki šių metų pabaigos vertinimą. Manoma, kad Estija turėtų labai nedaug laiko tam, kad galėtų pasiruošti atitikti reikalavimus, keliamus norint prisijungti prie euro zonos iki kitų metų vidurio.
Estija kaip ir kitos Baltijos regiono šalys susidūrė su didžiausiu ekonomikos nuosmukiu nuo pat nepriklausomybės atgavimo laikų. Estija nori įsivesti kuo greičiau eurą tam, kad nereikėtų devalvuoti nacionalinės valiutos, bei euro zonos statutas greičiau atgaivintų šalies ekonomiką, bei leistų pritraukti naujų užsienio investuotojų. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad šalies ekonomika šiais metais gali susitraukti dešimt ir negi galbūt daugiau procentų.
„Daugelis naujųjų Europos sąjungos šalių norėtų šiuo metu kuo greičiau įsivesti eurą, tačiau Europos komisija ir Europos Centrinis bankas nėra linkęs taip lengvai su tuo sutikti. Estijos ambicingi planai įsivesti eurą nėra blogi, nes tai padės greičiau imtis reikalingų veiksmų ir atlikti būtinas reformas, tačiau per daug ambicingos datos įvardinimas viešai nėra geras dalykas šiuo metu, nes rinkoje nusivylimas ir taip yra labai didelis“ – mano pagrindinis „Danske Bank“ analitikas Lars Christensen.
Priminsime, kad Estija, Latvija bei Lietuva jau bandė prieš kelis metus įsivesti eurą, tačiau tuomet tai sutrukdė padaryti šiose šalyse dėl didėjusio vartojimo ir paskolų bumo ėmusi augti infliacija, kuri tuomet buvo didesnė nei privaloma pagal reikalavimus norint įsivesti eurą.
Baltijos šalims pageidaujančioms kuo greičiau įsivesti eurą, taip pat reikės atlikti intensyvesnę informacinę kampanija apie euro įsivedimo privalumus ir esmę. Nes šiose šalyse vis dar išlieka bendra negatyvi nuomonė apie eurą.
Estijos premjeras Andrus Ansip mano, kad šaliai iki spalio mėnesio pavyktų atitikti euro įsivedimo keliamus reikalavimus, biudžeto deficito ir infliacijos klausimais. Anot jo, visi įrankiai norint tai padaryti į valdžios rankose. Tačiau kai kurie ekspertai perspėja, kad biudžeto deficitas mažėjant surenkamiems mokesčiams, gali viršyti tris procentus bendrojo šalies vidaus produkto. Estijoje taip pat ir toliau išlieka aukšta infliacija, nors stebimos jos mažėjimo tendencijos. Šiuo metu remiantis paskutiniais duomenimis Estijos metinė infliacija siekia dešimt procentų, tuo tarpu mažiausią infliaciją euro zonoje turinčių šalių metinis vidurkis sudaro 3.9 procentus.