versija spausdinimui
(0)
Šią savaitę Vengrijos akcijų indeksas BUX kilo 0,03 proc. Budapešto biržos indeksą pirmadienį iš esmės pakylėjo banko „OTP“ kainos prieaugis net 7 proc. Tačiau visą šią savaitę Vengrijos akcijų kainos išsiskyrė priešinga kainų pokyčio kryptimi nei likusi regiono dalis. Tokią prekybos biržoje kryptį greičiausiai lėmė sąlyginai atsargiau vertinama Vengrijos ekonominė padėtis regione dėl kurios investuotojai vengė pirkti Vengrijos įmonių akcijų ir investavo kitose rinkose.
Pasirodantys statistiniai rodikliai, tik paantrina ekonomikos recesinėms nuotaikoms. Sausį metinis Vengrijos pramonės produkcijos apimčių kritimas siekė 21 proc. - šiek tiek mažiau nei gruodį fiksuotas neigiamas 23,3 proc. pokytis. Infliacija vasario mėnesį sumažėjo iki 3 proc. ir pirmą kartą per porą metų atitiko centrinio banko tikslą.
Ukrainos akcijų indeksas PFTS šią savaitę išaugo 2,39 proc. Prekyba Kijevo biržoje galima sakyti sekė globalias finansų rinkų tendencijas, tačiau prie teigiamos rinkų krypties nemažai prisidėjo progresuojančios derybos su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Ukrainos ministrų kabinetas šios savaitės viduryje pritarė teisinių aktų pakeitimams, kurie būtini norint gauti antrąją TVF paramos dalį, taip pat pasiektas sutarimas su TVF atstovais dėl biudžeto deficito. Šie įvykiai padėjo kiek atstatyti gerokai smukusį pasitikėjimą Ukrainos akcijų rinka, o šalies valiuta JAV dolerio atžvilgiu nuo pirmadienio pabrango 0,5 proc. Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo 2,66 proc, WIG20 - 2,2 proc. Daugiausiai vėl brango bankų sektoriaus akcijos. UniCredit“ lenkiško padalinio „Pekao“ akcijų kaina pakilo 7,2 proc, o didžiausio valstybinio banko „PKO BP“ akcijų - 9,1 proc. Vario ir sidabro gamybos koncerno KGHM akcijos brango 1,3 proc. Daugiausiai šį kilimą, matyt, galima sieti su kilusiomis naftos kainomis, kurios paskui save tempė ir kitų žaliavų kainas. Naftos koncerno „PKN Orlen“ akcijos pigo0,2 proc. Nepaisant per savaitę gerokai pakilusių naftos kainų.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę pašoko12,42 proc, Micex -10,6 proc. Rusiškoms akcijoms atsitiesti padėjo per savaitę pakilusios naftos kainos, investuotojams tikintis, kad kovo 15 dienos Naftą eksportuojančių šalių (OPEC) atstovų susitikime Vienoje bus vėl nuspręsta sumažinti žaliavinės naftos gavybą. OPEC generalinio sekretoriaus Abdala el-Badri teigimu, ženklus naftos kainų nuosmukis yra neadekvatus paklausos sumažėjimui. Po tokių komentarų antradienį Micex indeksas kilo į viršų 8,9 proc, o RTS -10 proc. Tačiau vieningos nuomonės, ar OPEC tikrai pasiryš dar kartąsumažinti naftos gavybos kvotas, nėra, nes dalies jos narių nuomone, OPEC narės turėtų visų pirma turėtų 100 proc. įvykdyti praėjusių naftos gavybos kvotų mažinimo sprendimą, o ne priimti dar vieną sprendimą sumažinti naftos gavybą ir delsti jo įvykdymą. Tradiciškai per savaitę daugiausiai brango naftos bendrovės. Naftos koncerno „Lukoil“ akcijos pabrango 19,9 proc, „Surgutneftegaz“ -6,5 proc. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę pakilo 12,1 proc. Valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijos pabrango 8,9 proc, kito valstybinio banko VTB akcijos - 20 proc, o bevielio ryšio operatorės MTS akcijos pabrango 6,5 proc. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas šią savaitę pareiškė, kad iš sukauptų rezervų į šalies biudžetą bus pervesta 3 trilijoną rublių. Didžioji dalis lėšų bus skirta pensijų sistemai paremti. Premjeras teigia, kad vyriausybės ir centrinio banko antikrizinė parama sieks 12 proc. šalies BVP ir turėtų svariai prisidėti prie ekonominės padėties stabilizavimo.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas sumažėjo 7,09 proc. Per penkias dienas likvidžiausių banko „AIK“ akcijo atpigo dar proc., „Komercijalna banka“ – 1,9 proc., o maisto produktų gamintojos „Sojaprotein“ – atšoko į viršų 5,9 proc. Serbijos premjeras šią savaitę išreiškė viltį, kad iki balandžio pabaigos šaliai pavyks susitarti su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl papildomo finansavimo. Serbija 2008 m. lapkritį iš TVF gavo 516 mln. JAV dolerių paskolą ir, nors pranešama, kad lėšos dar nepradėtos naudoti, norima užsitikrinti dar 2 mlrd. dolerių. Lėšas ketinama naudoti dinaro stabilumui palaikyti. Nuo vasaros pabaigos vietinė valiuta euro atžvilgiu susilpnėjo jau 24 proc., o nuo sausio 1 d. – 5 proc. Dėl papildomų 150-200 mln. dolerių Serbija šiuo metu derasi su Pasaulio banku, o dėl 400 mln. eurų -su Europos Komisija. Beje, Europos komisijos pinigus bus galima naudoti biudžeto deficitui finansuoti. Preliminariais Centrinio banko duomenimis, Serbijos einamosios sąskaitos deficitas per metus nukrito 79,3 proc. ir sausį buvo 96,8 mln. dolerių, arba mažiausias per pastaruosius 9 metus. Tai lėmė sausį beveik 50 proc. mažesnės nei prieš metus tiek eksporto, tiek importo apimtys. Tiesioginės investicijos iš šalies pasitraukus užsienio investuotojams per metus sumenko 85,5 proc. ir padengė proc. deficito.
UKB1L.LH: Ūkio banko valdyba kovo 27 d. vyksiančiame akcininkų susirinkime siūlo nutarti dėl banko įstatinio kapitalo didinimo iš įmonės lėšų. Tai reiškia, jog naujos akcijos būtų padalintos akcininkams, tačiau atitinkamai turėtų kisti rinkos kaina. Ūkio bankas ketina atsisakyti praėjusių metų susirinkime priimto nutarimo didinti kapitalą papildomomis lėšomis. Tuo metu planuota išplatinti 20 mln. litų nominalios vertės akcijų. Kaip žinia, minimali emisijos kaina negali būti mažesnė nei 1 litas, todėl kol rinkos kaina yra beveik trečdaliu mažesnė, emisiją išplatinti būtų itin sudėtinga.
2008 m. pabaigoje Ūkio banko kapitalo pakankamumas siekė 12,83 proc. ir viršijo Lietuvos banko reikalaujamus 8 proc., taigi skubaus kapitalo poreikio nėra, tačiau kapitalo bazės stiprinimas išorinėmis lėšomis, o ne vidinėmis, kaip numatyta dabar, neabejotinai būtų buvęs teigiamas dalykas.
ANSGR.TI: Turkijos draudikė „Anadolu Sigorta“ paskelbė ketvirtą ketvirtį uždirbusi 21 mln. lirų nekonsoliduoto grynojo pelno, o per visus 2008 m. – 118 mln. lirų pelno, atitinkamai 45 proc. ir 119 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Prie pelno augimo prisidėjo beveik ketvirtadaliu kritusios veiklos sąnaudos. Kita vertus, įmokų atlygintų žalų dalis pernai paaugo nuo 74 proc. iki 79 proc. Labai tikėtina, kad, toliau prastėjant ekonominei šalies situacijai, išmokamų žalų dalis išliks aukštesnio lygio ir neigiamai veiks pelningumą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Turkijos draudimo priežiūros tarnyba dar pavasarį įvedė naują techninių atidėjinių skaičiavimo tvarką, taigi lyginimas su praėjusiais metais nėra itin tikslus. „Anadolu Sigorta“ pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos pernai sumažėjo 2,6 proc. iki 1,16 mlrd. lirų, o pati įmonė, daugelį metų buvusi pirma, pasitraukė į antrą vietą ir 2008 m. pabaigoje užėmė 11,4 proc. Turkijos ne gyvybės draudimo rinkos. Pasak įmonės atstovų, tai sąmoningas žingsnis, nes nuspręsta telktis į pelningumą, o ne spartų pajamų didinimą. Vis dėlto spaudimas dėl pardavimų šiemet neabejotinai bus dar didesnis. Draudimo sektorius susijęs su bendra ekonomikos būkle, o prognozuojamas visos rinkos susitraukimas paveiks ir „Anadolu Sigorta“. 2009 m. laukiama intensyvesnė konkurencija, be to, bus išaugusi įmonės investavimo rizika, taigi investicinės veiklos rezultatas gali reikšmingai paveikti ir bendrą metų rezultatą.
Šiemet bendrovės valdyba siūlo išmokėti dividendus, kurie sudarytų 0,143 liros už akciją, taigi dividendų pajamingumas siektų beveik 15 proc. Be to, paskelbta apie planus didinti įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų. Akcijų skaičius išaugtų 21 proc. Tiesa, pastarasis sprendimas rinkos kainos neturėtų paveikti, nes, padidėjus akcijų skaičiui, rinkos kaina turėtų proporcingai kristi. Visuotinis akcininkų susirinkimas numatytas kovo 26 d.
EOS.SS: Svenas Thorngrenas, vienas iš „EOS“ įkūrėjų ir j vadovas, įsigijo dar 8 tūkstančius akcijų ir dabar turi 110 tūkstančių akcijų. S. Thorngrenas ir anksčiau yra pirkęs „EOS“ akcijų, tačiau tai pirmas kartas šiemet. Savų akcijų įsigijimas gali būti vertinamas kaip atskleidžiantis įmonės vadovų teigiamus lūkesčius dėl įmonės, ypač kai tokie įsigijimai nėra dažni ar reguliarūs. „EOS“ yra įsteigta veikti iki 2012 metų (vėliau akcininkų susirinkimas turės spręsti dėl jos veiklos pratęsimo), tad mažai tikėtina, jog būdamas vadovu S. Thorngrenas parduotų akcijas anksčiau šios datos.
CEZ.CP: „CEZ“ ir Albanijos vyriausybė pasirašė sutartį, pagal kurią įsigyja 76 proc. Albanijos elektros skirstymo įmonės (OSSH) įmonės akcijų. „CEZ“ konkurso pirkti akcijas laimėtoju buvo paskelbtas dar 2008 m. spalį, po to vyko derybos, kurios šių metų kovo 11 d. baigėsi sandorio pasirašymu. Kontrolinio akcijų paketo kaina yra 102 mln. eurų, sandoris turėtų būti užbaigtas per artimiausius kelis mėnesius. Pasak „CEZ“, tai dar vienas bendrovės stiprinimas Pietryčių Europoje. Be to, tikimasi, kad elektros suvartojimas šioje šalyje ilgesniu laikotarpiu augs vidutiniškai po 5 proc. kasmet – didesnis elektros suvartojimo augimas regione pastebimas tik Turkijoje. Albanijoje elektros suvartojimas vienam gyventojui (apie 2 MWh) šiuo metu siekia kiek mažiau nei trečdalį Čekijoje vienam gyventojui tenkančio elektros kiekio (6,3 MWh) ir vos apie ketvirtį Austrijoje vidutinio vienam gyventojui tenkančio kiekio. Pastaruoju metu Albanijoje buvo jaučiamas elektros trūkumas, iš dalies dėl nepakankamo investavimo į elektros tinklus. Naujienos vertinamos teigiamai – pirkinys rodo ne tik tai, kad „CEZ“ vykdo, ką yra skelbusi anksčiau, bet ir tai, kad šiuo sunkiu metu geba ne tik išsilaikyti pati, bet ir vykdyti įsigijimus, ir net ne vieną. „CEZ“ šių metų vasarį užbaigė Turkijos elektros skirstymo įmonės įsigijimą, dirba prie dujas kaip kurą naudosiančios elektrinės projekto Rumunijoje, šių metų antrą ketvirtį planuoja užbaigti sandorį dėl 50 proc. Vokietijos anglies kasybos įmonės, turinčios ir tris šilumines elektrines, įsigijimo.
Tai teigiama naujiena ir obligacijų savininkams – vidines (atnaujinimo) investicijas „CEZ“ vykdo iš nuosavų pinigų srautų, yra skelbusi, kad obligacijas leistų nebent tik įsigijimams. Jei „CEZ“ skolos lygis net ir padvigubėtų (tai nėra tikėtina artimiausiu metu), „S&P“ reitingas, pasak pačios agentūros, išliktų tas pats.
ZEN.CP: Čekijos vaistų gamintojos „Zentiva” valdyba inicijuoja įmonės išbraukimą iš Čekijos ir Londono biržų sąrašų. Didžiausiam akcininkui Prancūzijos „Sanofi Aventis” pavykus padidinti turimą paketą, tai padaryti ketinama kaip galima greičiau.
GRD1R.LR: Latvijos generinių vaistų gamintoja „Grindeks” derasi su didžiausia Baltarusijos vaistų gamybos įmone „Borisovo medicinos preparatų gamykla” dėl jos akcijų paketo įsigijimo. Latvijos žiniasklaidoje minima, kad, neoficialiais duomenimis, norima perimti 75 proc. akcijų. Be to, derybos pradėtos dar 2007 m. „Grindeks” atstovų teigimu, kol kas vyksta potencialaus pirkinio įvertinimo procesas, kurį užbaigus gali būti paskelbta apie investicijas.
Baltarusijos įmonės tinklalapyje pateikiama informacija, kad 2008 m. ji pagamino produkcijos už 66 mln. JAV dolerių. Palyginti, „Grindeks” pajamos pernai siekė 62,1 mln. latų (apie 110 mln. JAV dolerių).
CHMF.RU: Rusijos plieno milžinė pirmoji iš didžiųjų šalies plieno gamintojų paskelbė 2008 m. finansinius rezultatus, kuriuos galima įvardinti kaip pakankamai prastus, daugiausia lemtus besitęsiančio nuosmukio plieno pramonėje. 2008 m. IV ketv. „Severstal“ pardavimų pajamos išaugo 0,5 proc., tačiau pelningumas buvo daug mažesnis nei 2007 m. atitinkamą ketv. Reikėtų priminti, kad bendrovė 2008 m. įvykdė daug įsigijimų Šiaurės Amerikoje, todėl gerokai išaugo gaunama pajamų dalis šiame regione. 2008 m. pardavimai Rusijoje sudarė 39,7 proc. visų pardavimų, Europoje – 28,3 proc., Šiaurės Amerikoje – 24 proc. Plieno produktų gamybos pajėgumai 2008 m. paskutinį ketv. Rusijoje siekė 50 proc., Europoje – 60 proc., o Šiaurės Amerikoje – vos 40 proc. Bendrovė įskaitė vienkartinį 1,5 mlrd. JAV dolerių nepiniginį nuostolį iš turto ir prestižo nuvertėjimo. Visgi EBITDA paskutinį ketv. dar buvo teigiama. Žvelgiant į 2009 m. I ketv. veiklos rezultatus, jie greičiausiai bus taip pat labai prasti, nes bendrovė toliau dirba mažu pajėgumu, o plieno kainos dar yra kritusios. Tad bendrovė imasi aktyvių priemonių, kaip mažinti sąnaudas – viena iš priemonių susijusi su 9000 darbuotojų atleidimu vien Rusijos plieno gamyklose. Didinant likvidumą nuspręsta nemokėti dividendų už 2008 m. IV ketv., o 2009 m. investicijos sumažintos daugiau nei 60 proc. Visgi dabartinė bendrovės mokumo ir skolos lygio padėtis atrodo gana patikimai – grynieji pinigai ir trumpalaikiai indėliai sudaro daugiau kaip 3,4 mlrd. JAV dolerių, o trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai siekia 1,98 mlrd. JAV dolerių. Be to, jau aišku, kad „Severstal“ vasario mėn. pabaigoje sėkmingai išpirko doleriais denominuotą obligacijų emisiją, kurios dydis siekė 325 mln. dolerių. Dabar „Severstal“ akcijomis prekiaujama jas vertinant 2,13 EV/EBITDA, tačiau reikėtų pabrėžti, kad bent jau 2009 m. pirmą pusmetį būtų džiugu, kad bendrovė dirbtų pelningai. Visgi ilgesniu laikotarpiu ši bendrovė yra labai patraukli dėl savo plataus geografinio išsidėstymo ir diversifikuoto produktų portfelio.
VLP1L.LH: Vilkyškių pieninėss grupės 2009 m. vasario mėn. pardavimų augimą reikėtų vertinti neutraliai, nes panašu, kad visą pardavimų augimą sugeneravo praėjusių metų balandžio mėn. pabaigoje įsigytos Kelmės pieninės rezultatų konsolidavimas, todėl pardavimų rezultatus reikėtų lyginti atsargiai. Neįtraukiant Kelmės pieninės pardavimų dalies, organinis pajamų augimas veikiausiai būtų netgi minimaliai neigiamas, nes vargu ar bendrovei pavyko toliau krentant pieno produktų eksporto kainoms išlaikyti pardavimų pajamas nepakitusias. Artimiausiais kovo ir balandžio mėn. dar jausis Kelmės pieninės konsolidavimo efektas, tačiau visą 2009 m. I pusm. pardavimus slėgs mažėjantys pardavimai ir krintančios pieno produktų kainos tiek Lietuvoje, tiek visose eksporto rinkose.
TVN.PW: „TVN“ didina „N“ platformos (mokamos skaitmeninės televizijos paslaugų įmonės) valdomo akcijų paketo turimą dalį nuo 26 proc. (be vienos akcijos) iki 5 proc. Akcijas „TVN“ perka iš savo motininės įmonės „ITI“ ir moka už jas 46,2 mln. eurų. Be to, „TVN“ bendrovė suteiks 25,1 mln. eurų paskolą savo pirkiniui „N“, dalis šios sumos bus panaudota sumažinti motininei bendrovei „ITI“ mokamai sumai už įsigyjamas akcijas. Iš viso šiuo metu „ITI“ iš dukterinės „TVN“ gaus 30,7 mln. eurų. Jei „N“ pasieks 2010 metams nustatytus tikslus (įskaitant teigiamą veiklos pelną neatskaičius palūkanų, mokesčių, amortizacijos ir nusidėvėjimo, arba EBITDA), tuomet „TVN“ motininei įmonei „ITI“ turės sumokėti papildomai, bet ne daugiau kaip 60 mln. eurų. „N“ šiuo metu veikia nuostolingai, o turėdama 51 proc. akcijų „TVN“ turės konsoliduoti „N“ finansinius rezultatus. Smuks „TVN“ veiklos ir grynasis pelnas, suprastės kredito rodikliai. „TVN“ akcijų dalį turėjo didinti tik 2011 metais, tačiau tai daro dabar, greičiausiai dėl anksčiau jau minėto motininės įmonės „ITI“ lėšų poreikio. Naujienos vertintinos neigiamai tiek akcijų, tiek obligacijų turėtojų atžvilgiu.
MBT.US: didžiausio GSM ryšio operatoriaus Rusijoje ir NVS šalyse „MTS“ 2008 m., lyginant su 2007 m.,
pardavimai išaugo 24 proc., pelnas sumažėjo 6,8 proc., veiklos pelnas ir EBITDA atitinkamai išaugo 9,7 proc.
ir 21,7 proc. 2008 m. I ketv. bendrovės pelnas, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumenko net
68,4 proc. Šis pelno nuosmukis yra Rusijos rublio devalvavimo ir JAV doleriais denominuotos skolos
pervertinimo pasekmė.
Didžiausioje „MTS“ rinkoje – Rusijoje, vidutinės pajamos iš vieno vartotojo (ARPU) per metus išaugo nuo
236,7 iki 260,8 rublio, o naudojimosi paslaugomis minučių kiekis (MOU) – nuo 157 iki 208 min.
Bendrovės konkurentai padidino paslaugų tarifus, tačiau „MTS“ vadovai teigia, kad to daryti neketina.
Tikėtina, kad nedidindami tarifų, bendrovės vadovai tikisi padidinti savo rinkos dalį, t. y. ne tik išlaikyti
esamus, bet ir „prisivilioti“ naujų klientų.
Teigiamai vertintina tai, kad „MTS“ 2009 metais mažins kapitalo išlaidas iki 1,5 mlrd. JAV dolerių. 2008 m.
kapitalo išlaidos buvo 2,2 mlrd. dolerių.
Pasirodantys statistiniai rodikliai, tik paantrina ekonomikos recesinėms nuotaikoms. Sausį metinis Vengrijos pramonės produkcijos apimčių kritimas siekė 21 proc. - šiek tiek mažiau nei gruodį fiksuotas neigiamas 23,3 proc. pokytis. Infliacija vasario mėnesį sumažėjo iki 3 proc. ir pirmą kartą per porą metų atitiko centrinio banko tikslą.
Ukrainos akcijų indeksas PFTS šią savaitę išaugo 2,39 proc. Prekyba Kijevo biržoje galima sakyti sekė globalias finansų rinkų tendencijas, tačiau prie teigiamos rinkų krypties nemažai prisidėjo progresuojančios derybos su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Ukrainos ministrų kabinetas šios savaitės viduryje pritarė teisinių aktų pakeitimams, kurie būtini norint gauti antrąją TVF paramos dalį, taip pat pasiektas sutarimas su TVF atstovais dėl biudžeto deficito. Šie įvykiai padėjo kiek atstatyti gerokai smukusį pasitikėjimą Ukrainos akcijų rinka, o šalies valiuta JAV dolerio atžvilgiu nuo pirmadienio pabrango 0,5 proc. Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo 2,66 proc, WIG20 - 2,2 proc. Daugiausiai vėl brango bankų sektoriaus akcijos. UniCredit“ lenkiško padalinio „Pekao“ akcijų kaina pakilo 7,2 proc, o didžiausio valstybinio banko „PKO BP“ akcijų - 9,1 proc. Vario ir sidabro gamybos koncerno KGHM akcijos brango 1,3 proc. Daugiausiai šį kilimą, matyt, galima sieti su kilusiomis naftos kainomis, kurios paskui save tempė ir kitų žaliavų kainas. Naftos koncerno „PKN Orlen“ akcijos pigo0,2 proc. Nepaisant per savaitę gerokai pakilusių naftos kainų.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę pašoko12,42 proc, Micex -10,6 proc. Rusiškoms akcijoms atsitiesti padėjo per savaitę pakilusios naftos kainos, investuotojams tikintis, kad kovo 15 dienos Naftą eksportuojančių šalių (OPEC) atstovų susitikime Vienoje bus vėl nuspręsta sumažinti žaliavinės naftos gavybą. OPEC generalinio sekretoriaus Abdala el-Badri teigimu, ženklus naftos kainų nuosmukis yra neadekvatus paklausos sumažėjimui. Po tokių komentarų antradienį Micex indeksas kilo į viršų 8,9 proc, o RTS -10 proc. Tačiau vieningos nuomonės, ar OPEC tikrai pasiryš dar kartąsumažinti naftos gavybos kvotas, nėra, nes dalies jos narių nuomone, OPEC narės turėtų visų pirma turėtų 100 proc. įvykdyti praėjusių naftos gavybos kvotų mažinimo sprendimą, o ne priimti dar vieną sprendimą sumažinti naftos gavybą ir delsti jo įvykdymą. Tradiciškai per savaitę daugiausiai brango naftos bendrovės. Naftos koncerno „Lukoil“ akcijos pabrango 19,9 proc, „Surgutneftegaz“ -6,5 proc. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę pakilo 12,1 proc. Valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijos pabrango 8,9 proc, kito valstybinio banko VTB akcijos - 20 proc, o bevielio ryšio operatorės MTS akcijos pabrango 6,5 proc. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas šią savaitę pareiškė, kad iš sukauptų rezervų į šalies biudžetą bus pervesta 3 trilijoną rublių. Didžioji dalis lėšų bus skirta pensijų sistemai paremti. Premjeras teigia, kad vyriausybės ir centrinio banko antikrizinė parama sieks 12 proc. šalies BVP ir turėtų svariai prisidėti prie ekonominės padėties stabilizavimo.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas sumažėjo 7,09 proc. Per penkias dienas likvidžiausių banko „AIK“ akcijo atpigo dar proc., „Komercijalna banka“ – 1,9 proc., o maisto produktų gamintojos „Sojaprotein“ – atšoko į viršų 5,9 proc. Serbijos premjeras šią savaitę išreiškė viltį, kad iki balandžio pabaigos šaliai pavyks susitarti su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl papildomo finansavimo. Serbija 2008 m. lapkritį iš TVF gavo 516 mln. JAV dolerių paskolą ir, nors pranešama, kad lėšos dar nepradėtos naudoti, norima užsitikrinti dar 2 mlrd. dolerių. Lėšas ketinama naudoti dinaro stabilumui palaikyti. Nuo vasaros pabaigos vietinė valiuta euro atžvilgiu susilpnėjo jau 24 proc., o nuo sausio 1 d. – 5 proc. Dėl papildomų 150-200 mln. dolerių Serbija šiuo metu derasi su Pasaulio banku, o dėl 400 mln. eurų -su Europos Komisija. Beje, Europos komisijos pinigus bus galima naudoti biudžeto deficitui finansuoti. Preliminariais Centrinio banko duomenimis, Serbijos einamosios sąskaitos deficitas per metus nukrito 79,3 proc. ir sausį buvo 96,8 mln. dolerių, arba mažiausias per pastaruosius 9 metus. Tai lėmė sausį beveik 50 proc. mažesnės nei prieš metus tiek eksporto, tiek importo apimtys. Tiesioginės investicijos iš šalies pasitraukus užsienio investuotojams per metus sumenko 85,5 proc. ir padengė proc. deficito.
UKB1L.LH: Ūkio banko valdyba kovo 27 d. vyksiančiame akcininkų susirinkime siūlo nutarti dėl banko įstatinio kapitalo didinimo iš įmonės lėšų. Tai reiškia, jog naujos akcijos būtų padalintos akcininkams, tačiau atitinkamai turėtų kisti rinkos kaina. Ūkio bankas ketina atsisakyti praėjusių metų susirinkime priimto nutarimo didinti kapitalą papildomomis lėšomis. Tuo metu planuota išplatinti 20 mln. litų nominalios vertės akcijų. Kaip žinia, minimali emisijos kaina negali būti mažesnė nei 1 litas, todėl kol rinkos kaina yra beveik trečdaliu mažesnė, emisiją išplatinti būtų itin sudėtinga.
2008 m. pabaigoje Ūkio banko kapitalo pakankamumas siekė 12,83 proc. ir viršijo Lietuvos banko reikalaujamus 8 proc., taigi skubaus kapitalo poreikio nėra, tačiau kapitalo bazės stiprinimas išorinėmis lėšomis, o ne vidinėmis, kaip numatyta dabar, neabejotinai būtų buvęs teigiamas dalykas.
ANSGR.TI: Turkijos draudikė „Anadolu Sigorta“ paskelbė ketvirtą ketvirtį uždirbusi 21 mln. lirų nekonsoliduoto grynojo pelno, o per visus 2008 m. – 118 mln. lirų pelno, atitinkamai 45 proc. ir 119 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Prie pelno augimo prisidėjo beveik ketvirtadaliu kritusios veiklos sąnaudos. Kita vertus, įmokų atlygintų žalų dalis pernai paaugo nuo 74 proc. iki 79 proc. Labai tikėtina, kad, toliau prastėjant ekonominei šalies situacijai, išmokamų žalų dalis išliks aukštesnio lygio ir neigiamai veiks pelningumą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Turkijos draudimo priežiūros tarnyba dar pavasarį įvedė naują techninių atidėjinių skaičiavimo tvarką, taigi lyginimas su praėjusiais metais nėra itin tikslus. „Anadolu Sigorta“ pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos pernai sumažėjo 2,6 proc. iki 1,16 mlrd. lirų, o pati įmonė, daugelį metų buvusi pirma, pasitraukė į antrą vietą ir 2008 m. pabaigoje užėmė 11,4 proc. Turkijos ne gyvybės draudimo rinkos. Pasak įmonės atstovų, tai sąmoningas žingsnis, nes nuspręsta telktis į pelningumą, o ne spartų pajamų didinimą. Vis dėlto spaudimas dėl pardavimų šiemet neabejotinai bus dar didesnis. Draudimo sektorius susijęs su bendra ekonomikos būkle, o prognozuojamas visos rinkos susitraukimas paveiks ir „Anadolu Sigorta“. 2009 m. laukiama intensyvesnė konkurencija, be to, bus išaugusi įmonės investavimo rizika, taigi investicinės veiklos rezultatas gali reikšmingai paveikti ir bendrą metų rezultatą.
Šiemet bendrovės valdyba siūlo išmokėti dividendus, kurie sudarytų 0,143 liros už akciją, taigi dividendų pajamingumas siektų beveik 15 proc. Be to, paskelbta apie planus didinti įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų. Akcijų skaičius išaugtų 21 proc. Tiesa, pastarasis sprendimas rinkos kainos neturėtų paveikti, nes, padidėjus akcijų skaičiui, rinkos kaina turėtų proporcingai kristi. Visuotinis akcininkų susirinkimas numatytas kovo 26 d.
EOS.SS: Svenas Thorngrenas, vienas iš „EOS“ įkūrėjų ir j vadovas, įsigijo dar 8 tūkstančius akcijų ir dabar turi 110 tūkstančių akcijų. S. Thorngrenas ir anksčiau yra pirkęs „EOS“ akcijų, tačiau tai pirmas kartas šiemet. Savų akcijų įsigijimas gali būti vertinamas kaip atskleidžiantis įmonės vadovų teigiamus lūkesčius dėl įmonės, ypač kai tokie įsigijimai nėra dažni ar reguliarūs. „EOS“ yra įsteigta veikti iki 2012 metų (vėliau akcininkų susirinkimas turės spręsti dėl jos veiklos pratęsimo), tad mažai tikėtina, jog būdamas vadovu S. Thorngrenas parduotų akcijas anksčiau šios datos.
CEZ.CP: „CEZ“ ir Albanijos vyriausybė pasirašė sutartį, pagal kurią įsigyja 76 proc. Albanijos elektros skirstymo įmonės (OSSH) įmonės akcijų. „CEZ“ konkurso pirkti akcijas laimėtoju buvo paskelbtas dar 2008 m. spalį, po to vyko derybos, kurios šių metų kovo 11 d. baigėsi sandorio pasirašymu. Kontrolinio akcijų paketo kaina yra 102 mln. eurų, sandoris turėtų būti užbaigtas per artimiausius kelis mėnesius. Pasak „CEZ“, tai dar vienas bendrovės stiprinimas Pietryčių Europoje. Be to, tikimasi, kad elektros suvartojimas šioje šalyje ilgesniu laikotarpiu augs vidutiniškai po 5 proc. kasmet – didesnis elektros suvartojimo augimas regione pastebimas tik Turkijoje. Albanijoje elektros suvartojimas vienam gyventojui (apie 2 MWh) šiuo metu siekia kiek mažiau nei trečdalį Čekijoje vienam gyventojui tenkančio elektros kiekio (6,3 MWh) ir vos apie ketvirtį Austrijoje vidutinio vienam gyventojui tenkančio kiekio. Pastaruoju metu Albanijoje buvo jaučiamas elektros trūkumas, iš dalies dėl nepakankamo investavimo į elektros tinklus. Naujienos vertinamos teigiamai – pirkinys rodo ne tik tai, kad „CEZ“ vykdo, ką yra skelbusi anksčiau, bet ir tai, kad šiuo sunkiu metu geba ne tik išsilaikyti pati, bet ir vykdyti įsigijimus, ir net ne vieną. „CEZ“ šių metų vasarį užbaigė Turkijos elektros skirstymo įmonės įsigijimą, dirba prie dujas kaip kurą naudosiančios elektrinės projekto Rumunijoje, šių metų antrą ketvirtį planuoja užbaigti sandorį dėl 50 proc. Vokietijos anglies kasybos įmonės, turinčios ir tris šilumines elektrines, įsigijimo.
Tai teigiama naujiena ir obligacijų savininkams – vidines (atnaujinimo) investicijas „CEZ“ vykdo iš nuosavų pinigų srautų, yra skelbusi, kad obligacijas leistų nebent tik įsigijimams. Jei „CEZ“ skolos lygis net ir padvigubėtų (tai nėra tikėtina artimiausiu metu), „S&P“ reitingas, pasak pačios agentūros, išliktų tas pats.
ZEN.CP: Čekijos vaistų gamintojos „Zentiva” valdyba inicijuoja įmonės išbraukimą iš Čekijos ir Londono biržų sąrašų. Didžiausiam akcininkui Prancūzijos „Sanofi Aventis” pavykus padidinti turimą paketą, tai padaryti ketinama kaip galima greičiau.
GRD1R.LR: Latvijos generinių vaistų gamintoja „Grindeks” derasi su didžiausia Baltarusijos vaistų gamybos įmone „Borisovo medicinos preparatų gamykla” dėl jos akcijų paketo įsigijimo. Latvijos žiniasklaidoje minima, kad, neoficialiais duomenimis, norima perimti 75 proc. akcijų. Be to, derybos pradėtos dar 2007 m. „Grindeks” atstovų teigimu, kol kas vyksta potencialaus pirkinio įvertinimo procesas, kurį užbaigus gali būti paskelbta apie investicijas.
Baltarusijos įmonės tinklalapyje pateikiama informacija, kad 2008 m. ji pagamino produkcijos už 66 mln. JAV dolerių. Palyginti, „Grindeks” pajamos pernai siekė 62,1 mln. latų (apie 110 mln. JAV dolerių).
CHMF.RU: Rusijos plieno milžinė pirmoji iš didžiųjų šalies plieno gamintojų paskelbė 2008 m. finansinius rezultatus, kuriuos galima įvardinti kaip pakankamai prastus, daugiausia lemtus besitęsiančio nuosmukio plieno pramonėje. 2008 m. IV ketv. „Severstal“ pardavimų pajamos išaugo 0,5 proc., tačiau pelningumas buvo daug mažesnis nei 2007 m. atitinkamą ketv. Reikėtų priminti, kad bendrovė 2008 m. įvykdė daug įsigijimų Šiaurės Amerikoje, todėl gerokai išaugo gaunama pajamų dalis šiame regione. 2008 m. pardavimai Rusijoje sudarė 39,7 proc. visų pardavimų, Europoje – 28,3 proc., Šiaurės Amerikoje – 24 proc. Plieno produktų gamybos pajėgumai 2008 m. paskutinį ketv. Rusijoje siekė 50 proc., Europoje – 60 proc., o Šiaurės Amerikoje – vos 40 proc. Bendrovė įskaitė vienkartinį 1,5 mlrd. JAV dolerių nepiniginį nuostolį iš turto ir prestižo nuvertėjimo. Visgi EBITDA paskutinį ketv. dar buvo teigiama. Žvelgiant į 2009 m. I ketv. veiklos rezultatus, jie greičiausiai bus taip pat labai prasti, nes bendrovė toliau dirba mažu pajėgumu, o plieno kainos dar yra kritusios. Tad bendrovė imasi aktyvių priemonių, kaip mažinti sąnaudas – viena iš priemonių susijusi su 9000 darbuotojų atleidimu vien Rusijos plieno gamyklose. Didinant likvidumą nuspręsta nemokėti dividendų už 2008 m. IV ketv., o 2009 m. investicijos sumažintos daugiau nei 60 proc. Visgi dabartinė bendrovės mokumo ir skolos lygio padėtis atrodo gana patikimai – grynieji pinigai ir trumpalaikiai indėliai sudaro daugiau kaip 3,4 mlrd. JAV dolerių, o trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai siekia 1,98 mlrd. JAV dolerių. Be to, jau aišku, kad „Severstal“ vasario mėn. pabaigoje sėkmingai išpirko doleriais denominuotą obligacijų emisiją, kurios dydis siekė 325 mln. dolerių. Dabar „Severstal“ akcijomis prekiaujama jas vertinant 2,13 EV/EBITDA, tačiau reikėtų pabrėžti, kad bent jau 2009 m. pirmą pusmetį būtų džiugu, kad bendrovė dirbtų pelningai. Visgi ilgesniu laikotarpiu ši bendrovė yra labai patraukli dėl savo plataus geografinio išsidėstymo ir diversifikuoto produktų portfelio.
VLP1L.LH: Vilkyškių pieninėss grupės 2009 m. vasario mėn. pardavimų augimą reikėtų vertinti neutraliai, nes panašu, kad visą pardavimų augimą sugeneravo praėjusių metų balandžio mėn. pabaigoje įsigytos Kelmės pieninės rezultatų konsolidavimas, todėl pardavimų rezultatus reikėtų lyginti atsargiai. Neįtraukiant Kelmės pieninės pardavimų dalies, organinis pajamų augimas veikiausiai būtų netgi minimaliai neigiamas, nes vargu ar bendrovei pavyko toliau krentant pieno produktų eksporto kainoms išlaikyti pardavimų pajamas nepakitusias. Artimiausiais kovo ir balandžio mėn. dar jausis Kelmės pieninės konsolidavimo efektas, tačiau visą 2009 m. I pusm. pardavimus slėgs mažėjantys pardavimai ir krintančios pieno produktų kainos tiek Lietuvoje, tiek visose eksporto rinkose.
TVN.PW: „TVN“ didina „N“ platformos (mokamos skaitmeninės televizijos paslaugų įmonės) valdomo akcijų paketo turimą dalį nuo 26 proc. (be vienos akcijos) iki 5 proc. Akcijas „TVN“ perka iš savo motininės įmonės „ITI“ ir moka už jas 46,2 mln. eurų. Be to, „TVN“ bendrovė suteiks 25,1 mln. eurų paskolą savo pirkiniui „N“, dalis šios sumos bus panaudota sumažinti motininei bendrovei „ITI“ mokamai sumai už įsigyjamas akcijas. Iš viso šiuo metu „ITI“ iš dukterinės „TVN“ gaus 30,7 mln. eurų. Jei „N“ pasieks 2010 metams nustatytus tikslus (įskaitant teigiamą veiklos pelną neatskaičius palūkanų, mokesčių, amortizacijos ir nusidėvėjimo, arba EBITDA), tuomet „TVN“ motininei įmonei „ITI“ turės sumokėti papildomai, bet ne daugiau kaip 60 mln. eurų. „N“ šiuo metu veikia nuostolingai, o turėdama 51 proc. akcijų „TVN“ turės konsoliduoti „N“ finansinius rezultatus. Smuks „TVN“ veiklos ir grynasis pelnas, suprastės kredito rodikliai. „TVN“ akcijų dalį turėjo didinti tik 2011 metais, tačiau tai daro dabar, greičiausiai dėl anksčiau jau minėto motininės įmonės „ITI“ lėšų poreikio. Naujienos vertintinos neigiamai tiek akcijų, tiek obligacijų turėtojų atžvilgiu.
MBT.US: didžiausio GSM ryšio operatoriaus Rusijoje ir NVS šalyse „MTS“ 2008 m., lyginant su 2007 m.,
pardavimai išaugo 24 proc., pelnas sumažėjo 6,8 proc., veiklos pelnas ir EBITDA atitinkamai išaugo 9,7 proc.
ir 21,7 proc. 2008 m. I ketv. bendrovės pelnas, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumenko net
68,4 proc. Šis pelno nuosmukis yra Rusijos rublio devalvavimo ir JAV doleriais denominuotos skolos
pervertinimo pasekmė.
Didžiausioje „MTS“ rinkoje – Rusijoje, vidutinės pajamos iš vieno vartotojo (ARPU) per metus išaugo nuo
236,7 iki 260,8 rublio, o naudojimosi paslaugomis minučių kiekis (MOU) – nuo 157 iki 208 min.
Bendrovės konkurentai padidino paslaugų tarifus, tačiau „MTS“ vadovai teigia, kad to daryti neketina.
Tikėtina, kad nedidindami tarifų, bendrovės vadovai tikisi padidinti savo rinkos dalį, t. y. ne tik išlaikyti
esamus, bet ir „prisivilioti“ naujų klientų.
Teigiamai vertintina tai, kad „MTS“ 2009 metais mažins kapitalo išlaidas iki 1,5 mlrd. JAV dolerių. 2008 m.
kapitalo išlaidos buvo 2,2 mlrd. dolerių.