versija spausdinimui
(0)
Penktadienį JAV akcijų kainos kilo į viršų ketvirtą dieną iš eilės po to, kai praėjusį pirmadienį rinkos indeksai buvo pasiekę absoliutų 12 metų antirekordą. Po kelis mėnesius užsitęsusio nuosmukio galimas atšokimas nestebintų. Pretekstu jam pasireikšti tapo bankų „Citigroup“ ir „Bank of America“ netikėti vadovų pareiškimai apie kol kas pelningą pirmojo ketvirčio veiklą ir, kad daugiau valstybės paramos jiems gali neprireikti.
Prisidėjo ir konsolidacija farmacijos sektoriuje ir netikėtai pagerėjusi kadrų „valymą“ vykdančios „General Motors“ finansinė situacija. Be to, investuotojai viltingai laukia startavusio blogų paskolų supirkimo pagal finansinio sektoriaus stabilizavimo programą rezultatų, numatomo draudimo laikinai parduoti akcijas skolon ir „mark-to-market“ principo panaikinimo, kuris reikalauja apskaityti bankų turtą realia rinkos verte.
Šiuo metu itin svarbu, ar sužibusio optimizmo nenubrauks šią savaitę numatomi skelbti pramonės sektoriaus, būsto rinkos, didmeninės prekybos ir infliacijos duomenys. Jei rinkai pavyktų atsilaikyti, būtų galima tikėtis, kad atsitiesimas bus ne ką menkesnis nei gruodžio mėnesį. Kita vertus, reiktų atsiminti, kad krizės destruktyvų poveikį kasdien vis labiau jaučia dauguma ūkio subjektų, tad bet kokį trumpalaikį ralį sustabdyti ir apie ilgalaikį „meškų“ trendą priminti nesunkiai gali įvairios povandeninės srovės, pavyzdžiui paskelbti netikėtai prasti kokios nors įmonės veiklos rezultatai. Šią savaitę tarp savo ketvirtinius veiklos rezultatus skelbti numatančių įtakingų kompanijų galima paminėti tokius vardus kaip „Oracle“ ir „FedEx“.
Sausį JAV prekybos deficitas, kurį sudaro skirtumas tarp šalies importo ir eksporto, susitraukė 9,7 proc. iki 36 mlrd. JAV dolerių, t.y. žemiausio lygio per šešis pastaruosius metus, kai tuo metu buvo tikimasi, kad deficitas sieks bent 38 mlrd. JAV dolerių. Sausį dėl smukusių naftos kainų JAV importas smuko 6,6 proc. iki 160,9 mlrd. JAV dolerių, o eksportas sumažėjo 5,7 proc. iki 124,9 mlrd. JAV dolerių. Panašu, jog 6,2 proc. paskutinį praėjusių metų ketvirtį smukusio BVP raidai pirmąjį šių metų ketvirtį bent jau grynojo eksporto poveikis gali būti neutralus.
Reuters agentūros kartu su Mičigano universitetu skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas vasarį netikėtai kilstelėjo nuo 56,3 iki 56,6 punkto, nors buvo laukiama kritimo iki 55 punktų. Vis tik tikėtina, kad šis pasistiebimas yra laikinas ir krentant akcijų, nekilnojamojo turto kainai ir augant nedarbui, vartotojų polinkis išlaidauti artimiausiais mėnesiais neatsilaikys prieš paklausos mažėjimą bei norą taupyti.
Iždo obligacijų kainos krito 10 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumui (VVP) padidėjus nuo 2,86 iki 2,9 proc. Pajamingumai šoktelėjo į viršų po to, kai Kinijos ministras pirmininkas Wen Jiabao išreiškė susirūpinimą dėl gausių savo šalies investicijų į JAV iždo skolos instrumentus saugumo. Anot jo, didžiausią susirūpinimą kelia amerikiečių plataus užmojo ekonomikos paskatų planai, kurie greičiausiai išpūs JAV biudžeto deficitą iki rekordinio lygmens. Kinijos vadovas baiminasi, kad jo šalies investicijų vertė tolimesnėje ateityje gali sumažėti, jeigu, JAV pasirinkus pinigų spausdinimo išeitį, ateityje smarkiai išaugtų infliacija ir pasireikštų JAV dolerio nuvertėjimas. Wen Jiabao paragino Baltuosius rūmus garantuoti užsienio investicijų saugumą renkantis apgalvotą ekonominės politikos kryptį ir saugiklių užtikrinant šalies mokumą. Kita vertus, galima pastebėti, kad reakcija į tokius politiko žodžius nebuvo itin ryški. Atrodo, dauguma rinkos dalyvių tiki, kad JAV iždo obligacijos ir toliau sėkmingai trauks Azijos investuotojų dėmesį, kurie artimiausiu metu tiesiog neturi geresnių alternatyvų siekdami užtikrinti savo pinigų saugumą. Didžiausia JAV užsienio kreditorė Kinija šiuo metu yra įsigijusi JAV VVP už daugiau nei 727 mlrd. JAV dolerių. Jų pardavimas smarkiai apkarpytų investuotų lėšų vertę ir būtų nenaudingas Kinijos eksportuotojams. Kita vertus, nesimatant akcijų rinkos ilgalaikės krypties pasikeitimo požymių ir sparčiai prastėjant viso pasaulio šalių ekonominei būklei, investicijos į saugiais laikomus JAV iždo skolos instrumentus turi pranašumų prieš kitų šalių, kurių būklė dar prastesnė, VVP.
Situacija tarpbankinėje rinkoje stabilizuojasi. 3 mėnesių Libor palūkanos išliko nepakitusios – 1,32 proc. , o vienos nakties norma irgi nesikeitė – 0,33 proc.
Vakarų Europa
Paskutinę praėjusios savaitės dieną Vakarų Europos akcijų indeksai kilo. Tai buvo ketvirta prekybos sesija iš eilės, kai didėjo Vakarų Europos biržų indeksai. Pagrindinė ralio biržose priežastis buvo bankų sektoriaus akcijų kainų brangimas po naujienų, kurias pranešė JAV bankai – „Citigroup“ ir „Bank of America“. Pasak „Bloomberg“, penktadienį tokių bankų kaip „HSBC“, „Standard Chartered“, „Credit Suisse“, „Banco Santander“, „BNP Paribas“ akcijos brango nuo 3 iki 6,7 proc. Taip pat dėl brangusių žaliavų – naftos ir metalų – brango energetinio sektoriaus ir kasybos įmonių akcijos.
Savaitgalį vyko G 20 susitikimas, kurio metu dalyvavusių šalių atstovai kartu susitarė kartu siekti, kad būtų išspręsta probleminių bankų aktyvų problema. Apie įvairius ekonomikos skatinimo, o taip pat ir bankų gelbėjimo planus skelbė jau daugelis vyriausybių, bet panašu, kad investuotojams reikia greitesnių ir užtikrintų veiksmų, o ekonomikos augimą atgaivinti nebus taip lengva, kol nebus išspręstos bankų sektoriaus bėdos. Tarptautiniam valiutos fondui numatyta padidinti finansavimą iki 500 mlrd. JAV dolerių ir jis toliau bus atsakingas už biudžeto ir politikos ir fiskalinės drausmės stebėseną.
Euro zonos mažmeninės prekybos apimtys sausio mėnesį ūgtelėjo 0,1 proc. vietoje prognozuotų 0,2 proc., o lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu smuko 2,2 proc. Šiuo metu euro zonos mažmenininkams yra atėję ne kokie laikai – nepaisant kritusių naftos kainų vartotojų pasitikėjimas tebėra labai mažas, o auganti bedarbystė tik dar labiau verčia susilaikyti nuo išlaidų.
Šią savaitę euro zonoje bus paskelbti tokie rodikliai, kaip vartotojų kainų indeksas – kol kas prognozuojama, kad rodiklio reikšmė turėtų didėti tik 1,2 proc. metiniu tempu. Antradienį pasirodys Vokietijos ir euro zonos „ZEW“ ekonomikos ekspertų apklausos rezultatai, kurie prognozuojama bus prastesni nei vasarį. Trečiadienį pasirodys D. Britanijos darbo rinkos duomenys, kur nuolat prastėjanti ekonominė situacija leidžia tikėtis nedarbo didėjimo.
Nors praėjusią savaitę buvo galima matyti indeksų atsitiesimą, tačiau regiono ekonominiai rodikliai tebėra prasti – kai kurie siekia savo istorinius „antirekordus“. Nors kai kur jau galima išgirsti apie neva pasiektą rinkos „dugną“, tačiau nevertėtų labai nustebti, jei tai pasirodytų buvęs pernelyg ankstyvas optimizmas.
Azija
Kinijoje paskelbti tiesioginių užsienio investicijų į šalį srautai vasario mėn. smuko 15,8 proc., lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2008 m. Iš viso vasario mėn. užsienio investuotojai skyrė 5,8 mlrd. JAV dolerių tiesioginėms investicijoms šalyje. Visgi vasario mėn. kritimo tempas yra daug lėtesnis nei sausio mėn., kai investicijos smuko net 32,6 proc. Greičiausiai ir kelis artimiausius mėnesius dar matysime tiesioginių užsienio investicijų mažėjimą, nes paprasčiausiai užsienio ekonomikų smukimas neleis norimu tempu užsieniečiams investuoti į Kiniją.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos einamosios sąskaitos balansas šių metų sausį buvo neigiamas dėl mokėjimų į Europos Sąjungos fondus. Einamosios sąskaitos deficitas siekė 1,5 mlrd. Čekijos kronų (tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu einamosios sąskaitos perteklius siekė 12,2 mlrd. kronų, o pernai gruodį – 19,3 mlrd. kronų).
Lenkijos infliacijos lygis vasarį, kaip ir prognozuota, padidėjo pirmą kartą nuo liepos mėnesio ir siekė 3,3 proc. Infliaciją daugiausia lėmė didesnės energijos kainos ir silpnesnis zlotas, paskatinęs importo prekių kainų augimą. Lenkijos centrinio banko tikslinis infliacijos lygis yra tarp 1,5 proc. ir 3,5 proc. Centrinio banko atstovas teigė, kad lėtėjantis ekonomikos augimas padės sumažinti infliacijos lygį, kuris turėtų siekti apie 1,5 proc. metų viduryje ir panašus ar net mažesnis kitų metų pradžioje. Tai leistų ir toliau mažinti bazinę palūkanų normą.
Lenkijos eksporto ir importo apimtys smuko ketvirtadaliu pagrindinėje eksporto partnerėje – Europos Sąjungoje – sumažėjus paklausai. Eksporto apimtys smuko 25 proc., importas – 27 proc. Prekybos deficitas siekė 441 mln. eurų, arba 43,46 proc. mažiau, nei 2008 m. sausį. Lenkijos gamintojai eksportuoja du trečdalius savo produkcijos. Eksporto apimtys pradėjo mažėti praėjusių metų paskutinį ketvirtį, nors zlotas nuo liepos mėnesio jau prarado trečdalį vertės. Centrinio banko atstovė M. Noga teigė, kad Europos Sąjungoje esant ekonominei krizei, naudingo zloto kurso negali pakakti, pirma turi pagerėti pagrindinių eksporto partnerių ekonominės sąlygos. Prognozuojama, kad šalies ekonomikos augimas sulėtės nuo 4,8 proc. iki 2 proc.
Ekonominių sunkumų akiratyje Rumunija sulaukė teigiamų žinių: tiesioginių užsienio investicijų 2009 m. sausio mėnesį padaugėjo 51 proc., iki 912 mln. eurų, o einamosios sąskaitos deficitas smuko 55 proc. iki 525 mln. Eurų, lyginant su 2008 m. sausio mėnesiu.
Metinis Serbijos vartojimo kainų indekso, skaičiuojamo pagal ES metodologiją, pokytis vasarį buvo 10,7 proc., o per mėnesį kainos padidėjo 1,2 proc. Per vasarį labiausiai pabrango transporto paslaugos (6,3 proc.), alkoholiniai gėrimai ir tabakas (2,2 proc.), restoranų ir viešbučių paslaugos (0,8 proc.). Šalies Centrinis bankas užsibrėžęs, kad 2009 m. pabaigos tikslinė infliacija turėtų būti 6-10 proc. ribose. Šiuo metu galiojanti bazinė palūkanų norma siekia 16,5 proc.
Žaliavos
Penktadienį prekyba šviesiosios „WTI“ naftos artimiausio mėn. ateities sandoriais vyko pakankamai ramiai ties 47 JAV dolerių už barelį riba, o baigiantis prekybai kaina pradėjo smukti ir užsidarė žemiau nei 46 JAV dolerių riba. Visi su didžiuliu susidomėjimu laukė sekmadienį Vienoje vykusio OPEC narių susirinkimo. Penktadienio prekybos eiga galbūt įrodo, kad OPEC pavyko išlaikyti intrigą iki paskutinės akimirkos dėl būsimojo sprendimo ir rinkos dalyviai neturėjo aiškios pozicijos ar organizacija dar mažins naftos gavybos kvotas, ar paliks jas galioti tokias pačias. Panašu, kad tarp pačių OPEC valstybių narių buvo nemažai prieštaravimų, kokie veiksmai galėtų padėti sustiprinti naftos kainas, tačiau visgi buvo priimtas sprendimas palikti dabar galiojančią naftos gavybos kvotą – 24,85 mln. barelių per dieną, o didžiausią dėmesį sutelkti į anksčiau priimtų mažinimų įgyvendinimą, nes naujausiais duomenimis dabar OPEC narės išgauna apie 25,72 mln. barelių naftos per dieną. Ypač naftos gavybos kvotų mažinimui prieštaravo Saudo Arabija, kuri aktyviausiai ėmėsi anksčiau priimtų naftos gavybos mažinimų, o Irano ar Alžyro atstovai ragino dar kartelį mažinti naftos gavybos kvotas. Tikėtina, kad kai naftos kainos šturmavo rekordines aukštumas 2008 m. vasarą, OPEC nebeturėjo naftos gavybos didinimo laisvų pajėgumų, o dabar susidarė priešinga situacija – kai kurios OPEC narės nebeturi galimybių daugiau mažinti naftos gavybos. Beje, taip pat daug priekaištų tenka ne OPEC valstybėms narėms, tokioms kaip Norvegija ar Meksika, kurios visai nederina savų veiksmų ir negalvoja apie naftos gavybos mažinimą, tad atrodo, kad naftos kainomis tesirūpina vien OPEC organizacija. Beje, dar penktadienį Tarptautinė energetikos agentūra sumažino pasaulinės naftos paklausos prognozę iki 84,4 mln. barelių per dieną (1,2 mln. barelių mažiau nei 2008 m.), o OPEC savo pranešime teigia, kad naftos paklausa sieks 84,6 mln. barelių per dieną (85,6 mln. barelių prie dieną).
Aukso kaina penktadienį judėjo 920 – 940 JAV dolerių už trojos unciją intervale. Auksą toliau brangina susidomėjimas iš tam tikrų institucinių ir privačių investuotojų, kurie siekia įeiti į aukso rinką per rinkoje prekiaujamus fizinio aukso fondus (angl. ETF). Didžiausias toks fondas „SPDR Gold Trust“ penktadienį dar padidino turimą aukso kiekį 1,5 proc. ir savo nuosavybėje turėjo 1056,8 tonas fizinio aukso. Toks aukso kiekio augimas kelia nemažų įtarimų, ar tikrai fondas užtikrina, kad visas skelbiamas auksas yra fizinis, nes turėtų būti didžiulis fizinio aukso pardavėjas ar keli pardavėjai, kurie teiktų šiam fondui tokius didelius aukso kiekius.
Vario kaina Londono metalų biržoje išaugo 2,5 proc. penktadienį vėl stipriai sumažėjus vario atsargos biržos sandėliuose. Iš viso vario atsargos nuo vasario mėn. pabaigos jau yra sumažėjusios 50 tūkst. tonų ir dabar siekia 497,6 tūkst. tonų. Investuotojus vis dar masina Kinija ir jos veiksmai, kuri planuoja 2009 m. dar supirkti iki 900 tūkst. tonų vario. Be to, šiandien ryte paskelbta, kad vario ir jo lydinių importas į Kinija vasarį išaugo net 55 proc., lyginant su sausio mėn., tačiau greičiausiai dauguma vario nuėjo būtent į valstybės rezervą, o ne į tolesnę gamybą pramonėje.
Prisidėjo ir konsolidacija farmacijos sektoriuje ir netikėtai pagerėjusi kadrų „valymą“ vykdančios „General Motors“ finansinė situacija. Be to, investuotojai viltingai laukia startavusio blogų paskolų supirkimo pagal finansinio sektoriaus stabilizavimo programą rezultatų, numatomo draudimo laikinai parduoti akcijas skolon ir „mark-to-market“ principo panaikinimo, kuris reikalauja apskaityti bankų turtą realia rinkos verte.
Šiuo metu itin svarbu, ar sužibusio optimizmo nenubrauks šią savaitę numatomi skelbti pramonės sektoriaus, būsto rinkos, didmeninės prekybos ir infliacijos duomenys. Jei rinkai pavyktų atsilaikyti, būtų galima tikėtis, kad atsitiesimas bus ne ką menkesnis nei gruodžio mėnesį. Kita vertus, reiktų atsiminti, kad krizės destruktyvų poveikį kasdien vis labiau jaučia dauguma ūkio subjektų, tad bet kokį trumpalaikį ralį sustabdyti ir apie ilgalaikį „meškų“ trendą priminti nesunkiai gali įvairios povandeninės srovės, pavyzdžiui paskelbti netikėtai prasti kokios nors įmonės veiklos rezultatai. Šią savaitę tarp savo ketvirtinius veiklos rezultatus skelbti numatančių įtakingų kompanijų galima paminėti tokius vardus kaip „Oracle“ ir „FedEx“.
Sausį JAV prekybos deficitas, kurį sudaro skirtumas tarp šalies importo ir eksporto, susitraukė 9,7 proc. iki 36 mlrd. JAV dolerių, t.y. žemiausio lygio per šešis pastaruosius metus, kai tuo metu buvo tikimasi, kad deficitas sieks bent 38 mlrd. JAV dolerių. Sausį dėl smukusių naftos kainų JAV importas smuko 6,6 proc. iki 160,9 mlrd. JAV dolerių, o eksportas sumažėjo 5,7 proc. iki 124,9 mlrd. JAV dolerių. Panašu, jog 6,2 proc. paskutinį praėjusių metų ketvirtį smukusio BVP raidai pirmąjį šių metų ketvirtį bent jau grynojo eksporto poveikis gali būti neutralus.
Reuters agentūros kartu su Mičigano universitetu skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas vasarį netikėtai kilstelėjo nuo 56,3 iki 56,6 punkto, nors buvo laukiama kritimo iki 55 punktų. Vis tik tikėtina, kad šis pasistiebimas yra laikinas ir krentant akcijų, nekilnojamojo turto kainai ir augant nedarbui, vartotojų polinkis išlaidauti artimiausiais mėnesiais neatsilaikys prieš paklausos mažėjimą bei norą taupyti.
Iždo obligacijų kainos krito 10 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumui (VVP) padidėjus nuo 2,86 iki 2,9 proc. Pajamingumai šoktelėjo į viršų po to, kai Kinijos ministras pirmininkas Wen Jiabao išreiškė susirūpinimą dėl gausių savo šalies investicijų į JAV iždo skolos instrumentus saugumo. Anot jo, didžiausią susirūpinimą kelia amerikiečių plataus užmojo ekonomikos paskatų planai, kurie greičiausiai išpūs JAV biudžeto deficitą iki rekordinio lygmens. Kinijos vadovas baiminasi, kad jo šalies investicijų vertė tolimesnėje ateityje gali sumažėti, jeigu, JAV pasirinkus pinigų spausdinimo išeitį, ateityje smarkiai išaugtų infliacija ir pasireikštų JAV dolerio nuvertėjimas. Wen Jiabao paragino Baltuosius rūmus garantuoti užsienio investicijų saugumą renkantis apgalvotą ekonominės politikos kryptį ir saugiklių užtikrinant šalies mokumą. Kita vertus, galima pastebėti, kad reakcija į tokius politiko žodžius nebuvo itin ryški. Atrodo, dauguma rinkos dalyvių tiki, kad JAV iždo obligacijos ir toliau sėkmingai trauks Azijos investuotojų dėmesį, kurie artimiausiu metu tiesiog neturi geresnių alternatyvų siekdami užtikrinti savo pinigų saugumą. Didžiausia JAV užsienio kreditorė Kinija šiuo metu yra įsigijusi JAV VVP už daugiau nei 727 mlrd. JAV dolerių. Jų pardavimas smarkiai apkarpytų investuotų lėšų vertę ir būtų nenaudingas Kinijos eksportuotojams. Kita vertus, nesimatant akcijų rinkos ilgalaikės krypties pasikeitimo požymių ir sparčiai prastėjant viso pasaulio šalių ekonominei būklei, investicijos į saugiais laikomus JAV iždo skolos instrumentus turi pranašumų prieš kitų šalių, kurių būklė dar prastesnė, VVP.
Situacija tarpbankinėje rinkoje stabilizuojasi. 3 mėnesių Libor palūkanos išliko nepakitusios – 1,32 proc. , o vienos nakties norma irgi nesikeitė – 0,33 proc.
Vakarų Europa
Paskutinę praėjusios savaitės dieną Vakarų Europos akcijų indeksai kilo. Tai buvo ketvirta prekybos sesija iš eilės, kai didėjo Vakarų Europos biržų indeksai. Pagrindinė ralio biržose priežastis buvo bankų sektoriaus akcijų kainų brangimas po naujienų, kurias pranešė JAV bankai – „Citigroup“ ir „Bank of America“. Pasak „Bloomberg“, penktadienį tokių bankų kaip „HSBC“, „Standard Chartered“, „Credit Suisse“, „Banco Santander“, „BNP Paribas“ akcijos brango nuo 3 iki 6,7 proc. Taip pat dėl brangusių žaliavų – naftos ir metalų – brango energetinio sektoriaus ir kasybos įmonių akcijos.
Savaitgalį vyko G 20 susitikimas, kurio metu dalyvavusių šalių atstovai kartu susitarė kartu siekti, kad būtų išspręsta probleminių bankų aktyvų problema. Apie įvairius ekonomikos skatinimo, o taip pat ir bankų gelbėjimo planus skelbė jau daugelis vyriausybių, bet panašu, kad investuotojams reikia greitesnių ir užtikrintų veiksmų, o ekonomikos augimą atgaivinti nebus taip lengva, kol nebus išspręstos bankų sektoriaus bėdos. Tarptautiniam valiutos fondui numatyta padidinti finansavimą iki 500 mlrd. JAV dolerių ir jis toliau bus atsakingas už biudžeto ir politikos ir fiskalinės drausmės stebėseną.
Euro zonos mažmeninės prekybos apimtys sausio mėnesį ūgtelėjo 0,1 proc. vietoje prognozuotų 0,2 proc., o lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu smuko 2,2 proc. Šiuo metu euro zonos mažmenininkams yra atėję ne kokie laikai – nepaisant kritusių naftos kainų vartotojų pasitikėjimas tebėra labai mažas, o auganti bedarbystė tik dar labiau verčia susilaikyti nuo išlaidų.
Šią savaitę euro zonoje bus paskelbti tokie rodikliai, kaip vartotojų kainų indeksas – kol kas prognozuojama, kad rodiklio reikšmė turėtų didėti tik 1,2 proc. metiniu tempu. Antradienį pasirodys Vokietijos ir euro zonos „ZEW“ ekonomikos ekspertų apklausos rezultatai, kurie prognozuojama bus prastesni nei vasarį. Trečiadienį pasirodys D. Britanijos darbo rinkos duomenys, kur nuolat prastėjanti ekonominė situacija leidžia tikėtis nedarbo didėjimo.
Nors praėjusią savaitę buvo galima matyti indeksų atsitiesimą, tačiau regiono ekonominiai rodikliai tebėra prasti – kai kurie siekia savo istorinius „antirekordus“. Nors kai kur jau galima išgirsti apie neva pasiektą rinkos „dugną“, tačiau nevertėtų labai nustebti, jei tai pasirodytų buvęs pernelyg ankstyvas optimizmas.
Azija
Kinijoje paskelbti tiesioginių užsienio investicijų į šalį srautai vasario mėn. smuko 15,8 proc., lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2008 m. Iš viso vasario mėn. užsienio investuotojai skyrė 5,8 mlrd. JAV dolerių tiesioginėms investicijoms šalyje. Visgi vasario mėn. kritimo tempas yra daug lėtesnis nei sausio mėn., kai investicijos smuko net 32,6 proc. Greičiausiai ir kelis artimiausius mėnesius dar matysime tiesioginių užsienio investicijų mažėjimą, nes paprasčiausiai užsienio ekonomikų smukimas neleis norimu tempu užsieniečiams investuoti į Kiniją.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos einamosios sąskaitos balansas šių metų sausį buvo neigiamas dėl mokėjimų į Europos Sąjungos fondus. Einamosios sąskaitos deficitas siekė 1,5 mlrd. Čekijos kronų (tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu einamosios sąskaitos perteklius siekė 12,2 mlrd. kronų, o pernai gruodį – 19,3 mlrd. kronų).
Lenkijos infliacijos lygis vasarį, kaip ir prognozuota, padidėjo pirmą kartą nuo liepos mėnesio ir siekė 3,3 proc. Infliaciją daugiausia lėmė didesnės energijos kainos ir silpnesnis zlotas, paskatinęs importo prekių kainų augimą. Lenkijos centrinio banko tikslinis infliacijos lygis yra tarp 1,5 proc. ir 3,5 proc. Centrinio banko atstovas teigė, kad lėtėjantis ekonomikos augimas padės sumažinti infliacijos lygį, kuris turėtų siekti apie 1,5 proc. metų viduryje ir panašus ar net mažesnis kitų metų pradžioje. Tai leistų ir toliau mažinti bazinę palūkanų normą.
Lenkijos eksporto ir importo apimtys smuko ketvirtadaliu pagrindinėje eksporto partnerėje – Europos Sąjungoje – sumažėjus paklausai. Eksporto apimtys smuko 25 proc., importas – 27 proc. Prekybos deficitas siekė 441 mln. eurų, arba 43,46 proc. mažiau, nei 2008 m. sausį. Lenkijos gamintojai eksportuoja du trečdalius savo produkcijos. Eksporto apimtys pradėjo mažėti praėjusių metų paskutinį ketvirtį, nors zlotas nuo liepos mėnesio jau prarado trečdalį vertės. Centrinio banko atstovė M. Noga teigė, kad Europos Sąjungoje esant ekonominei krizei, naudingo zloto kurso negali pakakti, pirma turi pagerėti pagrindinių eksporto partnerių ekonominės sąlygos. Prognozuojama, kad šalies ekonomikos augimas sulėtės nuo 4,8 proc. iki 2 proc.
Ekonominių sunkumų akiratyje Rumunija sulaukė teigiamų žinių: tiesioginių užsienio investicijų 2009 m. sausio mėnesį padaugėjo 51 proc., iki 912 mln. eurų, o einamosios sąskaitos deficitas smuko 55 proc. iki 525 mln. Eurų, lyginant su 2008 m. sausio mėnesiu.
Metinis Serbijos vartojimo kainų indekso, skaičiuojamo pagal ES metodologiją, pokytis vasarį buvo 10,7 proc., o per mėnesį kainos padidėjo 1,2 proc. Per vasarį labiausiai pabrango transporto paslaugos (6,3 proc.), alkoholiniai gėrimai ir tabakas (2,2 proc.), restoranų ir viešbučių paslaugos (0,8 proc.). Šalies Centrinis bankas užsibrėžęs, kad 2009 m. pabaigos tikslinė infliacija turėtų būti 6-10 proc. ribose. Šiuo metu galiojanti bazinė palūkanų norma siekia 16,5 proc.
Žaliavos
Penktadienį prekyba šviesiosios „WTI“ naftos artimiausio mėn. ateities sandoriais vyko pakankamai ramiai ties 47 JAV dolerių už barelį riba, o baigiantis prekybai kaina pradėjo smukti ir užsidarė žemiau nei 46 JAV dolerių riba. Visi su didžiuliu susidomėjimu laukė sekmadienį Vienoje vykusio OPEC narių susirinkimo. Penktadienio prekybos eiga galbūt įrodo, kad OPEC pavyko išlaikyti intrigą iki paskutinės akimirkos dėl būsimojo sprendimo ir rinkos dalyviai neturėjo aiškios pozicijos ar organizacija dar mažins naftos gavybos kvotas, ar paliks jas galioti tokias pačias. Panašu, kad tarp pačių OPEC valstybių narių buvo nemažai prieštaravimų, kokie veiksmai galėtų padėti sustiprinti naftos kainas, tačiau visgi buvo priimtas sprendimas palikti dabar galiojančią naftos gavybos kvotą – 24,85 mln. barelių per dieną, o didžiausią dėmesį sutelkti į anksčiau priimtų mažinimų įgyvendinimą, nes naujausiais duomenimis dabar OPEC narės išgauna apie 25,72 mln. barelių naftos per dieną. Ypač naftos gavybos kvotų mažinimui prieštaravo Saudo Arabija, kuri aktyviausiai ėmėsi anksčiau priimtų naftos gavybos mažinimų, o Irano ar Alžyro atstovai ragino dar kartelį mažinti naftos gavybos kvotas. Tikėtina, kad kai naftos kainos šturmavo rekordines aukštumas 2008 m. vasarą, OPEC nebeturėjo naftos gavybos didinimo laisvų pajėgumų, o dabar susidarė priešinga situacija – kai kurios OPEC narės nebeturi galimybių daugiau mažinti naftos gavybos. Beje, taip pat daug priekaištų tenka ne OPEC valstybėms narėms, tokioms kaip Norvegija ar Meksika, kurios visai nederina savų veiksmų ir negalvoja apie naftos gavybos mažinimą, tad atrodo, kad naftos kainomis tesirūpina vien OPEC organizacija. Beje, dar penktadienį Tarptautinė energetikos agentūra sumažino pasaulinės naftos paklausos prognozę iki 84,4 mln. barelių per dieną (1,2 mln. barelių mažiau nei 2008 m.), o OPEC savo pranešime teigia, kad naftos paklausa sieks 84,6 mln. barelių per dieną (85,6 mln. barelių prie dieną).
Aukso kaina penktadienį judėjo 920 – 940 JAV dolerių už trojos unciją intervale. Auksą toliau brangina susidomėjimas iš tam tikrų institucinių ir privačių investuotojų, kurie siekia įeiti į aukso rinką per rinkoje prekiaujamus fizinio aukso fondus (angl. ETF). Didžiausias toks fondas „SPDR Gold Trust“ penktadienį dar padidino turimą aukso kiekį 1,5 proc. ir savo nuosavybėje turėjo 1056,8 tonas fizinio aukso. Toks aukso kiekio augimas kelia nemažų įtarimų, ar tikrai fondas užtikrina, kad visas skelbiamas auksas yra fizinis, nes turėtų būti didžiulis fizinio aukso pardavėjas ar keli pardavėjai, kurie teiktų šiam fondui tokius didelius aukso kiekius.
Vario kaina Londono metalų biržoje išaugo 2,5 proc. penktadienį vėl stipriai sumažėjus vario atsargos biržos sandėliuose. Iš viso vario atsargos nuo vasario mėn. pabaigos jau yra sumažėjusios 50 tūkst. tonų ir dabar siekia 497,6 tūkst. tonų. Investuotojus vis dar masina Kinija ir jos veiksmai, kuri planuoja 2009 m. dar supirkti iki 900 tūkst. tonų vario. Be to, šiandien ryte paskelbta, kad vario ir jo lydinių importas į Kinija vasarį išaugo net 55 proc., lyginant su sausio mėn., tačiau greičiausiai dauguma vario nuėjo būtent į valstybės rezervą, o ne į tolesnę gamybą pramonėje.