versija spausdinimui
(0)
Apie dabartinę ekonomikos būklę ir galima jos pagerėjimą šiomis dienomis yra kalbama ir spėliojama labai dažnai, tuo tarpu Harvardo ekonomikos profesorius remdamasis savo ilgalaikiais ekonomikos procesų tyrinėjimais nuo pat Linkolno laikų, teigia, kad yra reali galimybė, jog dabartinė ekonomikos recesija gali pavirsti į depresiją.
„Šiuo metu yra dvidešimties procentų tikimybė, kad Amerikos bendrasis vidaus produktas bei vartojimas gali kristi daugiau nei dešimt procentų. Tokio kritimo nebuvo nuo pat 1930 metų“ – pareiškė Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Robert Barro.
Amerikos istorijoje buvo tik du panašūs atvejai, kai ekonomika labai smarkiai susitraukė. Didžiosios depresijos metu ekonomika driokstelėjo žemyn net 25 procentais, tuo tarpu iškart po Pirmo pasaulinio karo JAV bendrasis vidaus produktas fiksavo 16 procentų nuosmukį.
Iš ištirtų 251 ekonominių krizių atvejų, Robert Barro kartu su kolegomis nustatė, kad 71 atveju buvusios ekonomikos krizės peraugdavo į depresijos būsenas. Tuo tarpu 30 atveju, kilęs karas taip pat buvo svarbus faktorius.
Harvardo ekonomikos profesoriaus nuomone, dabartinis didelis finansų rinkų nuosmukis puikiai atspindi visą tai, kas dedasi realioje ekonomikoje.
„Didelis pastarųjų metų akcijų rinkos krachas, tik dar labiau padidina galimybę, kad dabartinė krizė gali pavirsti į depresiją“ – perspėja Robert Barro.
Atliktų 34 šalių tyrimai parodė, kad atsitikus akcijų rinkos griūčiai jose, yra net 28 procentų tikimybė, kad šiose šalyse gali įsivyrauti depresija, t.y. situacija, kuomet ekonomika nusmunka dešimt ir daugiau procentų. Tuo tarpu tikimybė, kad esant aprašytai situacijai gali kilti labai didelė ekonomikos depresija, siekia net devynis procentus. Labai didelė ekonomikos depresija yra laikoma tada, kai šalies ekonomika nusmunka 25 ar netgi daugiau procentų.
„Atlikę savo tyrimus, mes padarėme dvi labai svarbias išvadas. Visų pirma, periodus kai nėra labai didelių akcijų rinkų nuosmukių galima laikyti saugius, nes tuomet depresijos kilimo galimybė yra labai minimali. Tuo tarpu laiko tarpai, kuomet akcijų rinkos smarkiai smunka, kaip pavyzdžiui 2008 ir šiais metais, labai stipriai padidėja depresijos kilimo galimybė“ – teigia Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Robert Barro.
Tačiau nereikia pamiršti, jog šiuo metu yra net 80 procentų tikimybė, kad vis dėl to pavyks išvengti depresijos, primena jis. Kadangi kilusios 2000-2002 ir 1973-1974 metų ekonominės krizės tuomet neperaugo į depresijos būsenas ir sėkmingai buvo įveiktos.
„Jeigu mums pasiseks, dabartinė kilusi ekonomikos krizė bus vidutiniška, nors tikėtina, kad ekonomikos nuosmukis bus didesnis nei 1982 metais, ar kilęs iškart po Antrojo pasaulinio karo“ – teigia Robert Barro.
Jis nėra tikras, ar dabartinio Amerikos prezidento Barakos Obamos ir jo administracijos pasirinktas šalies ekonomikos gaivinimo planas yra geras ir padės šaliai išbristi iš krizės.
„Norėčiau tikėti, kad Amerikos valdžios daromi veiksmai padės ekonomikai greičiau atsistoti ant kojų. Bet aš manau, kad ko gero ekonomika atsigaus greičiausiais ne dėl šių valdžios veiksmų“ – pareiškė Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Robert Barro.
„Šiuo metu yra dvidešimties procentų tikimybė, kad Amerikos bendrasis vidaus produktas bei vartojimas gali kristi daugiau nei dešimt procentų. Tokio kritimo nebuvo nuo pat 1930 metų“ – pareiškė Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Robert Barro.
Amerikos istorijoje buvo tik du panašūs atvejai, kai ekonomika labai smarkiai susitraukė. Didžiosios depresijos metu ekonomika driokstelėjo žemyn net 25 procentais, tuo tarpu iškart po Pirmo pasaulinio karo JAV bendrasis vidaus produktas fiksavo 16 procentų nuosmukį.
Iš ištirtų 251 ekonominių krizių atvejų, Robert Barro kartu su kolegomis nustatė, kad 71 atveju buvusios ekonomikos krizės peraugdavo į depresijos būsenas. Tuo tarpu 30 atveju, kilęs karas taip pat buvo svarbus faktorius.
Harvardo ekonomikos profesoriaus nuomone, dabartinis didelis finansų rinkų nuosmukis puikiai atspindi visą tai, kas dedasi realioje ekonomikoje.
„Didelis pastarųjų metų akcijų rinkos krachas, tik dar labiau padidina galimybę, kad dabartinė krizė gali pavirsti į depresiją“ – perspėja Robert Barro.
Atliktų 34 šalių tyrimai parodė, kad atsitikus akcijų rinkos griūčiai jose, yra net 28 procentų tikimybė, kad šiose šalyse gali įsivyrauti depresija, t.y. situacija, kuomet ekonomika nusmunka dešimt ir daugiau procentų. Tuo tarpu tikimybė, kad esant aprašytai situacijai gali kilti labai didelė ekonomikos depresija, siekia net devynis procentus. Labai didelė ekonomikos depresija yra laikoma tada, kai šalies ekonomika nusmunka 25 ar netgi daugiau procentų.
„Atlikę savo tyrimus, mes padarėme dvi labai svarbias išvadas. Visų pirma, periodus kai nėra labai didelių akcijų rinkų nuosmukių galima laikyti saugius, nes tuomet depresijos kilimo galimybė yra labai minimali. Tuo tarpu laiko tarpai, kuomet akcijų rinkos smarkiai smunka, kaip pavyzdžiui 2008 ir šiais metais, labai stipriai padidėja depresijos kilimo galimybė“ – teigia Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Robert Barro.
Tačiau nereikia pamiršti, jog šiuo metu yra net 80 procentų tikimybė, kad vis dėl to pavyks išvengti depresijos, primena jis. Kadangi kilusios 2000-2002 ir 1973-1974 metų ekonominės krizės tuomet neperaugo į depresijos būsenas ir sėkmingai buvo įveiktos.
„Jeigu mums pasiseks, dabartinė kilusi ekonomikos krizė bus vidutiniška, nors tikėtina, kad ekonomikos nuosmukis bus didesnis nei 1982 metais, ar kilęs iškart po Antrojo pasaulinio karo“ – teigia Robert Barro.
Jis nėra tikras, ar dabartinio Amerikos prezidento Barakos Obamos ir jo administracijos pasirinktas šalies ekonomikos gaivinimo planas yra geras ir padės šaliai išbristi iš krizės.
„Norėčiau tikėti, kad Amerikos valdžios daromi veiksmai padės ekonomikai greičiau atsistoti ant kojų. Bet aš manau, kad ko gero ekonomika atsigaus greičiausiais ne dėl šių valdžios veiksmų“ – pareiškė Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Robert Barro.