Rytų Europos bankai kurie daugiausiai priklauso Austrijos „Raiffeisen Zentralbank Oesterreich“ arba Švedijos „Swedbank“ bankams, dėl prastėjančios padėties šio Europos regiono šalyse, gali susidurti su rimtomis problemomis kuomet išaugs nemokių gyventojų bei įmonių skaičius bei visuomenė ims vis mažiau pasitikėti bankais. Be abejonės dukterinių bankų problemos tiesiogiai atsilieps ir jų motininiams bankams.
Bankai iš Austrijos, Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Švedijos, Vokietijos šalių suteikė bendrai iš viso 84 procentus visų Vakarų Europos bankų suteiktų paskolų Rytų Europos regionui. Šio regiono šalių ekonomikos patiria vis didesnius nuosmukius. Kai kurioms iš jų (Latvijai,Vengrijai, Ukrainai), Tarptautinis valiutos fondas jau suteikė dideles paskolas, nes šios šalys susidūrė su rimtomis galimo nemokumo problemomis. Minimo fondo pagalbos netrukus gali prireikti ir kitoms besivystančios Europos šalims: Lietuvai, Estijai, Bulgarijai, Rumunijai, skelbiama „Bloomberg“ pranešime.
Daugelio Rytų Europos šalių laukia didelis ekonomikos nuosmukis, kadangi jų augimas pastaruosius keliolika metų buvo finansuojamas bei palaikomas Vakarų Europos bankų teikiamais kreditais, tačiau šis procesas pastaruoju metu visiškai sustojo, tad pasekmės bus liūdnos, konstatuoja „Moody’s“ analitikas.
Vakarų Europos bankai labai atidžiai teiks paskolas su likvidumo problemomis susidūrusiems savo dukteriniams bankams. Na o tos šalys, kurios bus vertinamas kaip pasižyminčios didele sistemine rizika, sulauks kur kas mažiau paramos. „Moody’s“ taip pat pažymi, kad pastaruoju metu smarkiai iš valstybių biudžetų remiami Vakarų Europos bankai, šių šalių vyriausybių sprendimu gali netekti galimybės minimais pinigais remti savo dukterinius bankus Rytų ir Centrinėje Europoje. Žinoma, tokie veiksmai gali pakirsti pasitikėjimą ir motininiais bankais.