versija spausdinimui
(0)
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis buvo 5,9 procento, tai yra 2 procentiniais punktais didesnis nei trečiąjį praėjusių metų ketvirtį bei 1,4 procentinio punkto didesnis nei antrąjį šių metų ketvirtį, praneša statistikos departamentas.
Bedarbių trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 97,2 tūkst., per metus jų skaičius padidėjo 34 tūkst., arba 53 proc., o per ketvirtį jų skaičius išaugo 25 tūkst., arba daugiau nei trečdaliu (34 proc.).
Didėja jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis. Trečiąjį ketvirtį jaunimo nedarbo lygis siekė 15 procentų, o pieš metus šios amžiaus grupės gyventojų nedarbo lygis sudarė 8,7 procento ir buvo 6,3 procentinio punkto mažesnis.
Daugėja ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, ieškančių darbo vienus metus ir ilgiau. Per metus jų skaičius padidėjo 3 tūkst., arba 18 procentų – nuo 18 tūkst. iki 21 tūkstančio. Tačiau ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių trečiąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 22 procentų, o prieš metus jie sudarė apie trečdalį visų bedarbių.
Keičiasi dirbančiųjų pasiskirstymo pagal ekonominės veiklos rūšis struktūra. Daugėja asmenų, dirbančių paslaugų srityje. Trečiąjį šių metų ketvirtį šioje srityje dirbo 942 tūkst. (61 proc.) visų dirbančiųjų, o prieš metus – 911 tūkst. (58 proc.), arba 31 tūkst. mažiau.
Pramonėje dirbančių asmenų skaičius per metus beveik nepakito. Trečiąjį šių metų ketvirtį šioje sferoje dirbo 302 tūkst. (19,6 proc.), o prieš metus – 303 tūkst. (19,4 proc.) dirbančiųjų. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, dirbančiųjų skaičius pramonėje sumažėjo 5,6 tūkst. (1,8 proc.).
Užfiksuotas dirbančiųjų statybos sektoriuje mažėjimas. Šiame sektoriuje trečiąjį šių metų ketvirtį dirbo 165 tūkst., arba 5 tūkst. (2,8 proc.) dirbančiųjų mažiau nei antrąjį šių metų ketvirtį ir 6,2 tūkst. (3,6 proc.) mažiau nei prieš metus.
Mažėja dirbančiųjų žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Trečiąjį šių metų ketvirtį šioje veikloje dirbo 129 tūkst. (8 proc.), o prieš metus – 176 tūkst. (11 proc.) visų užimtųjų.
Bedarbių trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 97,2 tūkst., per metus jų skaičius padidėjo 34 tūkst., arba 53 proc., o per ketvirtį jų skaičius išaugo 25 tūkst., arba daugiau nei trečdaliu (34 proc.).
Didėja jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis. Trečiąjį ketvirtį jaunimo nedarbo lygis siekė 15 procentų, o pieš metus šios amžiaus grupės gyventojų nedarbo lygis sudarė 8,7 procento ir buvo 6,3 procentinio punkto mažesnis.
Daugėja ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, ieškančių darbo vienus metus ir ilgiau. Per metus jų skaičius padidėjo 3 tūkst., arba 18 procentų – nuo 18 tūkst. iki 21 tūkstančio. Tačiau ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių trečiąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 22 procentų, o prieš metus jie sudarė apie trečdalį visų bedarbių.
Keičiasi dirbančiųjų pasiskirstymo pagal ekonominės veiklos rūšis struktūra. Daugėja asmenų, dirbančių paslaugų srityje. Trečiąjį šių metų ketvirtį šioje srityje dirbo 942 tūkst. (61 proc.) visų dirbančiųjų, o prieš metus – 911 tūkst. (58 proc.), arba 31 tūkst. mažiau.
Pramonėje dirbančių asmenų skaičius per metus beveik nepakito. Trečiąjį šių metų ketvirtį šioje sferoje dirbo 302 tūkst. (19,6 proc.), o prieš metus – 303 tūkst. (19,4 proc.) dirbančiųjų. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, dirbančiųjų skaičius pramonėje sumažėjo 5,6 tūkst. (1,8 proc.).
Užfiksuotas dirbančiųjų statybos sektoriuje mažėjimas. Šiame sektoriuje trečiąjį šių metų ketvirtį dirbo 165 tūkst., arba 5 tūkst. (2,8 proc.) dirbančiųjų mažiau nei antrąjį šių metų ketvirtį ir 6,2 tūkst. (3,6 proc.) mažiau nei prieš metus.
Mažėja dirbančiųjų žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Trečiąjį šių metų ketvirtį šioje veikloje dirbo 129 tūkst. (8 proc.), o prieš metus – 176 tūkst. (11 proc.) visų užimtųjų.