versija spausdinimui
(0)
Vidutinė alga, atskaičiuos mokesčius, skaičiuojant be individualių įmonių, ketvirtąjį 2008 metų ketvirtį pasieks 1810 litus ir bus beveik 300 litų (arba 19 proc.) didesnė nei 2007 metų pabaigoje. 2009-aisiais vidutinis atlyginimas Lietuvoje paaugs dar maždaug 10 proc. ir priartės prie 1900 litų „į rankas“. Tačiau aukštas infliacijos lygis ateinančiais metais „suvalgys“ praktiškai visą atlyginimo augimą, o realus darbo užmokestis, skaičiuojamas įvertinus kainų didėjimo įtaką, gali net sumažėti, prognozuoja „Swedbank“ analitikai.
Trečiąjį šių metų ketvirtį, Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, nominalus darbo užmokestis, lyginant su tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu, išaugo 19 proc. Vidutinis „į rankas“ gaunamas darbo užmokestis sudarė 1773,7 litų, jo augimas siekė 21,9 proc. Tiesa, realusis darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas įvertinus infliacijos įtaką, per metus padidėjo tik 9,1 proc.
„Nemažas nominalaus darbo užmokesčio augimas šiemet susijęs su administraciniais sprendimais – minimalus darbo užmokestis buvo padidintas iki 800 Lt, gyventojų pajamų mokesčio tarifas sumažintas nuo 27 iki 24 proc., taip pat buvo padidintas oficialus bazinis dydis, naudojamas valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui skaičiuoti. Tačiau silpnėjantis ekonomikos augimas ir augantis nedarbas ribos darbo užmokesčio augimą kitais metais“, - sako „Swedbank“ analitikė Lina Vrubliauskienė.
Banko specialistai teigia, kad planuojamos mokesčių reformos tik neženkliai padidintų nominalų atlyginimą, tuo tarpu PVM ir akcizų didinimas gali turėti įtakos infliacijai, kuri turi įtakos gyventojų perkamajai galiai ir realiam atlyginimui.
„Esame paskaičiavę, kad iki 20 proc. sumažinus gyventojų pajamų mokestį ir panaikinus neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris dabar siekia 320 litų, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ padidėtų apie 15 litų. Tad išaugus infliacijai realus atlyginimo augimas kitąmet gali būti ir neigiamas“, - sako L. Vrubliauskienė.
Pasak banko analitikės, nominalaus darbo užmokesčio augimą 2009 metais nemaža dalimi sąlygos struktūriniai pokyčiai darbo rinkoje. „Gerai apmokamų darbuotojų užimtumas augs, tačiau tuo pat metu bus atleidžiami mažai apmokami darbuotojai, o tai turės įtakos statistiniams skaičiams“, - pastebi L. Vrubliauskienė.
Pasak jos, pirmieji darbuotojus ims atleidinėti tie sektoriai, kuriems vidaus paklausos bumas buvo naudingiausias ir kur pastaraisiais metais buvo stebimas staigus darbo užmokesčio augimas, taip pat įmonės priklausiusios nuo pigios energijos ir darbo jėgos.
„Šią tendenciją stebime jau šiandien, apie atleidimus praneša statybos ir susijusių sektorių įmonės. Tačiau prognozuojame, kad 2009 metais atleidimų banga nuvilnys per daugumą sektorių, neaplenkdama transporto ir finansų įmonių, kelionių ir laisvalaikio paslaugas teikiančio verslo. Dauguma pastaruoju metu sparčiai augusių sektorių priėmė per daug žmonių, kuriems dabar nebeturi darbo. Prireiks kelių metų, kol darbo jėga persiskirstys į naujas augančias ūkio šakas“, - sako L. Vrubliauskienė.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad realus darbo užmokestis augti vėl pradės 2011-2012 metais, kai vėl pradės atsigauti Lietuvos ekonomika ir vartojimas.
Trečiąjį šių metų ketvirtį, Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, nominalus darbo užmokestis, lyginant su tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu, išaugo 19 proc. Vidutinis „į rankas“ gaunamas darbo užmokestis sudarė 1773,7 litų, jo augimas siekė 21,9 proc. Tiesa, realusis darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas įvertinus infliacijos įtaką, per metus padidėjo tik 9,1 proc.
„Nemažas nominalaus darbo užmokesčio augimas šiemet susijęs su administraciniais sprendimais – minimalus darbo užmokestis buvo padidintas iki 800 Lt, gyventojų pajamų mokesčio tarifas sumažintas nuo 27 iki 24 proc., taip pat buvo padidintas oficialus bazinis dydis, naudojamas valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui skaičiuoti. Tačiau silpnėjantis ekonomikos augimas ir augantis nedarbas ribos darbo užmokesčio augimą kitais metais“, - sako „Swedbank“ analitikė Lina Vrubliauskienė.
Banko specialistai teigia, kad planuojamos mokesčių reformos tik neženkliai padidintų nominalų atlyginimą, tuo tarpu PVM ir akcizų didinimas gali turėti įtakos infliacijai, kuri turi įtakos gyventojų perkamajai galiai ir realiam atlyginimui.
„Esame paskaičiavę, kad iki 20 proc. sumažinus gyventojų pajamų mokestį ir panaikinus neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris dabar siekia 320 litų, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ padidėtų apie 15 litų. Tad išaugus infliacijai realus atlyginimo augimas kitąmet gali būti ir neigiamas“, - sako L. Vrubliauskienė.
Pasak banko analitikės, nominalaus darbo užmokesčio augimą 2009 metais nemaža dalimi sąlygos struktūriniai pokyčiai darbo rinkoje. „Gerai apmokamų darbuotojų užimtumas augs, tačiau tuo pat metu bus atleidžiami mažai apmokami darbuotojai, o tai turės įtakos statistiniams skaičiams“, - pastebi L. Vrubliauskienė.
Pasak jos, pirmieji darbuotojus ims atleidinėti tie sektoriai, kuriems vidaus paklausos bumas buvo naudingiausias ir kur pastaraisiais metais buvo stebimas staigus darbo užmokesčio augimas, taip pat įmonės priklausiusios nuo pigios energijos ir darbo jėgos.
„Šią tendenciją stebime jau šiandien, apie atleidimus praneša statybos ir susijusių sektorių įmonės. Tačiau prognozuojame, kad 2009 metais atleidimų banga nuvilnys per daugumą sektorių, neaplenkdama transporto ir finansų įmonių, kelionių ir laisvalaikio paslaugas teikiančio verslo. Dauguma pastaruoju metu sparčiai augusių sektorių priėmė per daug žmonių, kuriems dabar nebeturi darbo. Prireiks kelių metų, kol darbo jėga persiskirstys į naujas augančias ūkio šakas“, - sako L. Vrubliauskienė.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad realus darbo užmokestis augti vėl pradės 2011-2012 metais, kai vėl pradės atsigauti Lietuvos ekonomika ir vartojimas.