JAV akcijų rinkos vakar krito trečią dieną iš eilės (S&P indeksas smuko 5,2%) po to, kai iždo sekretorius Henry Paulson atsisakė ankstesnių planų supirkti su būsto paskolomis susijusius probleminius vertybinius popierius, vietoj to panaudojant finansinio gelbėjimo fondą paremti vartotojus, o Best Buy Co., didžiausias JAV elektronikos pardavėjas, įspėjo apie žymų vartojimo sumažėjimą.
Pagalbos nukreipimas nuo bankų prie vartotojų akivaizdžiai rodo, kad finansų krizė jau persimetė į ekonomiką, o valdžios blaškymasis taip pat gerai nenuteikia. Citigroup, Bank of America ir Goldman Sachs krito daugiau nei 9% po Paulsono pasisakymo. American Express smuko 10% manant, kad jiems gali prireikti valdžios pagalbos.
Azijoje tęsėsi smukimas, Kinijai paskelbus apie mažesnę nei laukta pramonės produkciją spalį: ji išaugo tik 8,2%, palyginus su prognozuotu 11,1% augimu, mažiausiai per septynerius metus. Australijos Commonvvealt Bank pranešė, kad jų nuostoliai gali padvigubėti dėl blogų paskolų, akcija krito 8%. Daug vartojimo kompanijų akcijų stipriai smuko po Best Buys pasisakymo apie silpną rinką. Toshiba krito 4,8%, Samsung -4,1%, LG-13%.
Europa. Vokietijos BVP trečią ketvirtį, atmetus sezoniškumą, smuko 0,5%, o tai višijo analitikų prognozuotą 0,2% smukimą. Tai reiškia, kad Vokietija įžengė į didžiausią recesiją per 12 metų, pasaulio finansų krizei mažinant šalies eksportą. Taipogi Siemens pranešė apie mažesnį nei tikėtasi ketvirčio pelną, o Intel sumažino ketvirto ketvirčio pardavimų prognozes.
Žaliavos/Valiutos. Naftos kaina toliau krenta dėl smunkančios paklausos, vakar Niujorke pirmo mėnesio ateities sandoriuose kaina krito 3 doleriais iki 56 dolerių už barelį. Euras krito dolerio atžvilgiu po paskelbtų blogų Vokietijos BVP duomenų, kas didina tikimybę, kad ECB smarkiai mažins palūkanų normas.
Baltijos šalys. Savaitėje praėjo trys dienos ir visų Baltijos šalių indeksams atnešė minusą. Vakar daugiausiai krito Vilniaus indeksas - 4,80%, paskui sekė Rygos indeksas su 4,15% korekcija bei Talino indeksas, kuris pakrito 1,63%. Teigiamų nuotaikų kol kas tikrai nematyti, vyrauja pardavėjai. Lietuvoje aktyviau prekiauta Teo LT bei Ūkio banko akcijoms, kuriomis perleista daugiau nei 2/3 visos biržos apyvartos. Lietuvos bankai sakosi neturintys problemų dėl grąžinamų skolų, mat reikalui esant turėtų iš kur pasiskolinti. Skandinavijos bankų filialai Lietuvoje teigia nesunkiai pritraukiantys lėšų iš pagrindinių bankų. Snoras teigia neturintys šiais metais grąžintinų paskolų, Ūkio bankas jau yra sukaupęs rezervuose ir planuoja pasiskolintą sumą grąžinti šį mėnesį, o Šiaulių bankui didžiąją dalį paskolų reikia grąžinti tik kitąmet. Vakarų Medienos Grupės bei Vilniaus Baldų valdomos baldų gamybos bendrovės Girių Bizonas akcijas turėtų parduoti dar šiemet, sandorio kita šalis - Švedijos baldų prekybos koncernas Ikea.
Pagalbos nukreipimas nuo bankų prie vartotojų akivaizdžiai rodo, kad finansų krizė jau persimetė į ekonomiką, o valdžios blaškymasis taip pat gerai nenuteikia. Citigroup, Bank of America ir Goldman Sachs krito daugiau nei 9% po Paulsono pasisakymo. American Express smuko 10% manant, kad jiems gali prireikti valdžios pagalbos.
Azijoje tęsėsi smukimas, Kinijai paskelbus apie mažesnę nei laukta pramonės produkciją spalį: ji išaugo tik 8,2%, palyginus su prognozuotu 11,1% augimu, mažiausiai per septynerius metus. Australijos Commonvvealt Bank pranešė, kad jų nuostoliai gali padvigubėti dėl blogų paskolų, akcija krito 8%. Daug vartojimo kompanijų akcijų stipriai smuko po Best Buys pasisakymo apie silpną rinką. Toshiba krito 4,8%, Samsung -4,1%, LG-13%.
Europa. Vokietijos BVP trečią ketvirtį, atmetus sezoniškumą, smuko 0,5%, o tai višijo analitikų prognozuotą 0,2% smukimą. Tai reiškia, kad Vokietija įžengė į didžiausią recesiją per 12 metų, pasaulio finansų krizei mažinant šalies eksportą. Taipogi Siemens pranešė apie mažesnį nei tikėtasi ketvirčio pelną, o Intel sumažino ketvirto ketvirčio pardavimų prognozes.
Žaliavos/Valiutos. Naftos kaina toliau krenta dėl smunkančios paklausos, vakar Niujorke pirmo mėnesio ateities sandoriuose kaina krito 3 doleriais iki 56 dolerių už barelį. Euras krito dolerio atžvilgiu po paskelbtų blogų Vokietijos BVP duomenų, kas didina tikimybę, kad ECB smarkiai mažins palūkanų normas.
Baltijos šalys. Savaitėje praėjo trys dienos ir visų Baltijos šalių indeksams atnešė minusą. Vakar daugiausiai krito Vilniaus indeksas - 4,80%, paskui sekė Rygos indeksas su 4,15% korekcija bei Talino indeksas, kuris pakrito 1,63%. Teigiamų nuotaikų kol kas tikrai nematyti, vyrauja pardavėjai. Lietuvoje aktyviau prekiauta Teo LT bei Ūkio banko akcijoms, kuriomis perleista daugiau nei 2/3 visos biržos apyvartos. Lietuvos bankai sakosi neturintys problemų dėl grąžinamų skolų, mat reikalui esant turėtų iš kur pasiskolinti. Skandinavijos bankų filialai Lietuvoje teigia nesunkiai pritraukiantys lėšų iš pagrindinių bankų. Snoras teigia neturintys šiais metais grąžintinų paskolų, Ūkio bankas jau yra sukaupęs rezervuose ir planuoja pasiskolintą sumą grąžinti šį mėnesį, o Šiaulių bankui didžiąją dalį paskolų reikia grąžinti tik kitąmet. Vakarų Medienos Grupės bei Vilniaus Baldų valdomos baldų gamybos bendrovės Girių Bizonas akcijas turėtų parduoti dar šiemet, sandorio kita šalis - Švedijos baldų prekybos koncernas Ikea.