versija spausdinimui
(0)
Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva pareiškė, kad centriniai bankininkai visame pasaulyje, vertindami kovos su infliacija priemones, turėtų atsižvelgti į bet kokį dirbtinio intelekto (DI) skatinamo augimo sulėtėjimą, skelbia Reuters.
Ji teigė, kad nerimas dėl priklausomybės nuo DI investicijų bumo bei aukštų vertinimų daro įtaką rinkoms visame pasaulyje.
„Padėtis tai gerėja, tai blogėja, ir tikėtina, kad taip bus ir toliau“ – sakė Kristalina Georgieva auditorijai TVF būstinėje Vašingtone, pridurdama, kad šis nepastovumas apsunkins centrinių bankų darbą tuo metu, kai didėja rizika kainų stabilumui.
Minimo fondo vadovė teigė, kad investicijų į dirbtinį intelektą bumas skatina augimą kai kuriose šalyse ir padeda sušvelninti neigiamą naftos tiekimo šoką, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose, tačiau kartu didina infliacinį spaudimą bei kelia susirūpinimą dėl finansinio stabilumo.
Praėjusį mėnesį TVF įspėjo apie didelę riziką ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui, kurią gali kelti galimas dirbtinio intelekto (DI) investicijų bumo pasibaigimas bei kiti veiksniai, pavyzdžiui, užsitęsęs karas Artimuosiuose Rytuose. Tuo metu organizacija nurodė, kad staigus investicijų į DI sumažėjimas galėtų lemti staigų turto kainų kritimą ir galiausiai iki 2028 metų sumažinti pasaulio bendrąjį vidaus produktą 1,1 procento, o JAV ekonomikos apimtis – 1,8 procento.
„Jei dirbtinio intelekto skatinamas augimo impulsas susilpnėtų, į tai reikėtų atsižvelgti centriniams bankams vertinant, kokių veiksmų imtis kovojant su įsisenėjusia infliacija“ – reziumavo Kristalina Georgieva.
Penktadienį naujienų agentūra Reuters, remdamasi Kongreso padėjėjais ir šios srities šalininkais, pranešė, kad sausį, perėmę JAV Kongreso kontrolę, demokratai planuoja inicijuoti gausybę naujų teisės aktų, skirtų dirbtinio intelekto sistemoms ir duomenų centrų plėtrai.
Tai reikštų ryškų pokyčius, palyginti su respublikonų vadovaujamu Kongresu, kuriame įstatymų leidėjai daugiausia dėmesio skyrė DI plėtros skatinimui ir atsisakė priimti šią technologiją ribojančius teisės aktus.
Ji teigė, kad nerimas dėl priklausomybės nuo DI investicijų bumo bei aukštų vertinimų daro įtaką rinkoms visame pasaulyje.
„Padėtis tai gerėja, tai blogėja, ir tikėtina, kad taip bus ir toliau“ – sakė Kristalina Georgieva auditorijai TVF būstinėje Vašingtone, pridurdama, kad šis nepastovumas apsunkins centrinių bankų darbą tuo metu, kai didėja rizika kainų stabilumui.
Minimo fondo vadovė teigė, kad investicijų į dirbtinį intelektą bumas skatina augimą kai kuriose šalyse ir padeda sušvelninti neigiamą naftos tiekimo šoką, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose, tačiau kartu didina infliacinį spaudimą bei kelia susirūpinimą dėl finansinio stabilumo.
Praėjusį mėnesį TVF įspėjo apie didelę riziką ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui, kurią gali kelti galimas dirbtinio intelekto (DI) investicijų bumo pasibaigimas bei kiti veiksniai, pavyzdžiui, užsitęsęs karas Artimuosiuose Rytuose. Tuo metu organizacija nurodė, kad staigus investicijų į DI sumažėjimas galėtų lemti staigų turto kainų kritimą ir galiausiai iki 2028 metų sumažinti pasaulio bendrąjį vidaus produktą 1,1 procento, o JAV ekonomikos apimtis – 1,8 procento.
„Jei dirbtinio intelekto skatinamas augimo impulsas susilpnėtų, į tai reikėtų atsižvelgti centriniams bankams vertinant, kokių veiksmų imtis kovojant su įsisenėjusia infliacija“ – reziumavo Kristalina Georgieva.
Penktadienį naujienų agentūra Reuters, remdamasi Kongreso padėjėjais ir šios srities šalininkais, pranešė, kad sausį, perėmę JAV Kongreso kontrolę, demokratai planuoja inicijuoti gausybę naujų teisės aktų, skirtų dirbtinio intelekto sistemoms ir duomenų centrų plėtrai.
Tai reikštų ryškų pokyčius, palyginti su respublikonų vadovaujamu Kongresu, kuriame įstatymų leidėjai daugiausia dėmesio skyrė DI plėtros skatinimui ir atsisakė priimti šią technologiją ribojančius teisės aktus.