versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, mūsų šalyje spalį metinė infliacija nepakito, bet išliko didžiausia euro zonoje, kurioje ji pasiekė aukščiausią lygį nuo pat 2023 metų rugsėjo.
Lietuvoje metinis kainų prieaugis siekia 6,1 procento, kai prieš metus sudarė 3,7 procento. Euro zonoje jis padidėjo nuo 3,8 procento iki keturių procentų, kas atitiko lūkesčius, o 2025 metų spalį buvo beveik perpus mažiau - 2,1 procento.
Tarp bendros valiutos šalių mažiausia metinė infliacija fiksuota Maltoje (2,3 procento), Vokietijoje (2,8 procento) ir Slovakijoje (2,9 procento). Stambiausias šis rodiklis kaip minėta mūsų šalyje, po to rikiuojasi Bulgarija (šeši procentai) bei Graikija ir Italija - po 5,6 procento.
Euro zonoje spalį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, labiausiai pabrango energijos ištekliai, kurių metinis kainų prieaugis pakilo nuo 18,9 iki 20,8 procento, o prieš metus fiksuotas 0,9 procento metinis kainų kritimas. Paslaugų kainos, palyginus su 2025 metų dešimtuoju mėnesiu, pakilo 3,3 procento (rugsėjį metinis prieaugis siekė 3,2 procento), o prieš metus - 3,4 procento. Maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų prieaugis padidėjo nuo 1,3 iki 1,6 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių - 1,1 iki 1,2 procento, kai 2025 metų spalį buvo atitinkamai 2,5 procento ir 0,6 procento.
Bazinė metinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklius bei maistą, alkoholį ir tabaką, per praėjusį mėnesį nepakito ir siekė 2,5 procento, kas atitiko lūkesčius. Prieš metus buvo 2,4 procento.
Per patį antrąjį šių metų rudens mėnesį vartotojų kainų indeksas Lietuvoje augo 0,1 procento, o euro zonoje keturis kartus labiau (bazinis rodiklis pakilo 0,3 procento).
Žinoma, jog praėjusį mėnesį bendroje valiutos zonoje labiausiai brango energijos ištekliai (1,4 procento), po to seka su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės (0,6 procento), maistas, alkoholis ir tabakas (0,3 procento), o paslaugų kainos spalį augo 0,2 procento.
Per dešimtą 2026 metų mėnesį tarp zonos šalių labiausiai kainos padidėjo Italijoje (1,2 procento), Belgijoje (1,1 procento) ir Nyderlanduose (0,9 procento), o štai jų kritimas užfiksuotas Maltoje (vienu procentu), Liuksemburge (0,4 procento) bei Vokietijoje (0,1 procento).
Lietuvoje metinis kainų prieaugis siekia 6,1 procento, kai prieš metus sudarė 3,7 procento. Euro zonoje jis padidėjo nuo 3,8 procento iki keturių procentų, kas atitiko lūkesčius, o 2025 metų spalį buvo beveik perpus mažiau - 2,1 procento.
Tarp bendros valiutos šalių mažiausia metinė infliacija fiksuota Maltoje (2,3 procento), Vokietijoje (2,8 procento) ir Slovakijoje (2,9 procento). Stambiausias šis rodiklis kaip minėta mūsų šalyje, po to rikiuojasi Bulgarija (šeši procentai) bei Graikija ir Italija - po 5,6 procento.
Euro zonoje spalį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, labiausiai pabrango energijos ištekliai, kurių metinis kainų prieaugis pakilo nuo 18,9 iki 20,8 procento, o prieš metus fiksuotas 0,9 procento metinis kainų kritimas. Paslaugų kainos, palyginus su 2025 metų dešimtuoju mėnesiu, pakilo 3,3 procento (rugsėjį metinis prieaugis siekė 3,2 procento), o prieš metus - 3,4 procento. Maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų prieaugis padidėjo nuo 1,3 iki 1,6 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių - 1,1 iki 1,2 procento, kai 2025 metų spalį buvo atitinkamai 2,5 procento ir 0,6 procento.
Per patį antrąjį šių metų rudens mėnesį vartotojų kainų indeksas Lietuvoje augo 0,1 procento, o euro zonoje keturis kartus labiau (bazinis rodiklis pakilo 0,3 procento).
Žinoma, jog praėjusį mėnesį bendroje valiutos zonoje labiausiai brango energijos ištekliai (1,4 procento), po to seka su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės (0,6 procento), maistas, alkoholis ir tabakas (0,3 procento), o paslaugų kainos spalį augo 0,2 procento.
Per dešimtą 2026 metų mėnesį tarp zonos šalių labiausiai kainos padidėjo Italijoje (1,2 procento), Belgijoje (1,1 procento) ir Nyderlanduose (0,9 procento), o štai jų kritimas užfiksuotas Maltoje (vienu procentu), Liuksemburge (0,4 procento) bei Vokietijoje (0,1 procento).