versija spausdinimui
(0)
Kaip ir buvo laukta, Europos Centrinis bankas spalį taip pat padarė pauzę ir nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų, kurios prieš tai jau buvo pakeltos du kartus.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Energijos kainos toliau kilo, didindamos riziką, kad infliacija augs, o ekonomikos augimas – mažės. Nors visas energetinio sukrėtimo poveikis dar tik atsiskleidžia, bazinė infliacija kol kas tebėra iš esmės stabili ir nėra ženklių darbo užmokesčio pokyčių. Padidėjęs energetinio sukrėtimo mastas ir ilgesnė trukmė, taip pat netiesioginio ir antrinio poveikių perspektyva gali lemti didesnę infliaciją ir lėtesnį augimą. Nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio finansavimo sąlygos buvo sugriežtintos, o tai, tikėtina, slopins infliaciją ir augimą. Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi jos siekiamame 2 procentų lygyje“ - rašoma euro zonos Centrinio banko pranešime.
Taigi, palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir bus atitinkamai 2,50 procento, 2,65 procento ir 2,9 procento. Prieš tai jos du kartus po 25 bazinius punktus kilsteltos birželį ir rugsėjį.
Euro zonos pinigų politikos vykdytojai pabrėžia, jog Valdančioji taryba tebėra gerai pasirengusi susitvarkyti su dabartiniu padidėjusiu neapibrėžtumu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
Tuo pačiu primenama, jog turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos nustatytame tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - skelbia ECB.
Po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje Christine Lagarde patvirtino, kad ECB atstovai svarstė palūkanų normų didinimą, tačiau vienbalsiai sutarė jas palikti nepakeistas.
„Šiuo metu nematome antrojo rato poveikių, kurie nebūtų jau įtraukti į rugsėjį paskelbtas prognozes“ – spaudos konferencijoje kanalo CNBC žurnalistei Annettei Weisbach sakė Europos Centrinio banko pirmininkė Christine Lagarde.
Ji nurodė, kad pagrindiniai pokyčiai nuo paskutinio ECB posėdžio yra išaugusios energijos sąnaudos (įskaitant naftos, benzino, kito kuro bei dujų kainas ir naftos perdirbimo maržas) bei smarkiai padidėjusios ilgalaikio finansavimo sąnaudos – vidutinis 10 metų trukmės valstybės obligacijų pajamingumas pakilo maždaug 35 baziniais punktais.
„Jei įvertintume šiuos du veiksnius – tiesą sakant, Valdančioji taryba svarstė, ar būtų tikslinga didinti palūkanų normas, – visgi, atsižvelgiant į augantį neapibrėžtumą bei tai, kad bazinė infliacija iš esmės nepakito, Valdančioji taryba vienbalsiai nusprendė, jog šiuo metu esame pakankamai gerai pasirengę palūkanų normų nekeisti, ir kad toks pamatuotas požiūris šiuo metu yra tinkamas“ – sakė Lagarde.
Artimiausias Europos Centrinio banko atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas gruodžio 16 - 17 dienomis Frankfurte.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Energijos kainos toliau kilo, didindamos riziką, kad infliacija augs, o ekonomikos augimas – mažės. Nors visas energetinio sukrėtimo poveikis dar tik atsiskleidžia, bazinė infliacija kol kas tebėra iš esmės stabili ir nėra ženklių darbo užmokesčio pokyčių. Padidėjęs energetinio sukrėtimo mastas ir ilgesnė trukmė, taip pat netiesioginio ir antrinio poveikių perspektyva gali lemti didesnę infliaciją ir lėtesnį augimą. Nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio finansavimo sąlygos buvo sugriežtintos, o tai, tikėtina, slopins infliaciją ir augimą. Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi jos siekiamame 2 procentų lygyje“ - rašoma euro zonos Centrinio banko pranešime.
Taigi, palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir bus atitinkamai 2,50 procento, 2,65 procento ir 2,9 procento. Prieš tai jos du kartus po 25 bazinius punktus kilsteltos birželį ir rugsėjį.
Euro zonos pinigų politikos vykdytojai pabrėžia, jog Valdančioji taryba tebėra gerai pasirengusi susitvarkyti su dabartiniu padidėjusiu neapibrėžtumu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
Tuo pačiu primenama, jog turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos nustatytame tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - skelbia ECB.
Po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje Christine Lagarde patvirtino, kad ECB atstovai svarstė palūkanų normų didinimą, tačiau vienbalsiai sutarė jas palikti nepakeistas.
„Šiuo metu nematome antrojo rato poveikių, kurie nebūtų jau įtraukti į rugsėjį paskelbtas prognozes“ – spaudos konferencijoje kanalo CNBC žurnalistei Annettei Weisbach sakė Europos Centrinio banko pirmininkė Christine Lagarde.
Ji nurodė, kad pagrindiniai pokyčiai nuo paskutinio ECB posėdžio yra išaugusios energijos sąnaudos (įskaitant naftos, benzino, kito kuro bei dujų kainas ir naftos perdirbimo maržas) bei smarkiai padidėjusios ilgalaikio finansavimo sąnaudos – vidutinis 10 metų trukmės valstybės obligacijų pajamingumas pakilo maždaug 35 baziniais punktais.
„Jei įvertintume šiuos du veiksnius – tiesą sakant, Valdančioji taryba svarstė, ar būtų tikslinga didinti palūkanų normas, – visgi, atsižvelgiant į augantį neapibrėžtumą bei tai, kad bazinė infliacija iš esmės nepakito, Valdančioji taryba vienbalsiai nusprendė, jog šiuo metu esame pakankamai gerai pasirengę palūkanų normų nekeisti, ir kad toks pamatuotas požiūris šiuo metu yra tinkamas“ – sakė Lagarde.
Artimiausias Europos Centrinio banko atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas gruodžio 16 - 17 dienomis Frankfurte.