versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinis Bankas gruodį gali padidinti palūkanų normas 25 baziniais punktais, o vėliau jas nekeisti kelis ateinančius mėnesius. Ekonomistai yra atsargesni nei investuotojai, kurie mano, kad dėl kylančių energijos kainų ir užsitęsusios infliacijos rizikos pinigų politika bus toliau griežtinama.
Remiantis Bloomberg apklausa, dauguma ekonomistų tikisi, kad ECB per paskutinį 2026 metų posėdį padidins indėlių palūkanų normą iki 2,75 procento ir išlaikys ją tokiame lygyje iki 2027 metų gegužės mėnesio. Tuo tarpu investuotojai numato dar tris pakėlimus per ateinančius 12 mėnesių.
Centrinis bankas turi įvertinti, ar su konfliktu Artimuosiuose Rytuose susijęs naftos kainų kilimas sukels ilgalaikį infliacinį spaudimą. Praėjusį mėnesį euro zonoje metinė infliacija paspartėjo iki 3,8 procento, tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį, kad didesnės energijos kainos dar nėra aiškiai perkeltos į darbo užmokestį ir kitų žaliavų kainas.
„Vis dar nėra jokių ženklų, kad energijos kainų infliacija paveiktų platesnius darbo užmokesčio ir kainų nustatymo klausimus“ – teigė Rabobank ekonomistas Basas van Geffenas. Jis mano, kad ECB gali palaukti iki gruodžio, kol imsis kito žingsnio.
Politikos formuotojai nori išvengti situacijos, kai energetikos šokas ekonomikoje taptų nuolatiniu. Tačiau naftos kainų kilimas virš 110 dolerių už barelį blogina ekonomikos perspektyvas, o daugiau nei du trečdaliai apklaustų ekonomistų mano, kad dabartinė euro zonos padėtis yra silpnesnė nei manyta ECB rugsėjo mėnesio prognozėse.
Tuo pačiu didėjantis vyriausybės obligacijų pajamingumas kelia papildomą susirūpinimą. Prancūzijos dešimties metų vyriausybės skolos vertybinių popierių pajamingumas praėjusią savaitę pirmą kartą nuo 2002 metų pasiekė 5 procentus, o tai didina susirūpinimą dėl finansinio stabilumo euro zonoje.
Vis dėlto ekonomistai nesitiki, kad ECB greitai pradės taikyti pinigų politikos perdavimo apsaugos priemonę (PPI), skirtą neutralizuoti nepagrįstus neramumus obligacijų rinkose. Apie 90 procentų respondentų atmeta jos naudojimą. Labiau tikėtini žodiniai signalai arba švelnesnis bendravimas dėl būsimų palūkanų.
„Šiuo metu ECB gali labai mažai ką padaryti, kad padėtų Prancūzijai, nebent Prancūzija pati norėtų padėti sau“ – teigė ING vyriausiasis pasaulinis makroekonomikas Carstenas Brzeskis. Bankas gali bandyti pažaboti lūkesčius dėl tolesnio palūkanų normų didinimo, tačiau tai nepakeis Prancūzijos vyriausybės fiskalinių veiksmų.
Remiantis Bloomberg apklausa, dauguma ekonomistų tikisi, kad ECB per paskutinį 2026 metų posėdį padidins indėlių palūkanų normą iki 2,75 procento ir išlaikys ją tokiame lygyje iki 2027 metų gegužės mėnesio. Tuo tarpu investuotojai numato dar tris pakėlimus per ateinančius 12 mėnesių.
Centrinis bankas turi įvertinti, ar su konfliktu Artimuosiuose Rytuose susijęs naftos kainų kilimas sukels ilgalaikį infliacinį spaudimą. Praėjusį mėnesį euro zonoje metinė infliacija paspartėjo iki 3,8 procento, tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį, kad didesnės energijos kainos dar nėra aiškiai perkeltos į darbo užmokestį ir kitų žaliavų kainas.
„Vis dar nėra jokių ženklų, kad energijos kainų infliacija paveiktų platesnius darbo užmokesčio ir kainų nustatymo klausimus“ – teigė Rabobank ekonomistas Basas van Geffenas. Jis mano, kad ECB gali palaukti iki gruodžio, kol imsis kito žingsnio.
Politikos formuotojai nori išvengti situacijos, kai energetikos šokas ekonomikoje taptų nuolatiniu. Tačiau naftos kainų kilimas virš 110 dolerių už barelį blogina ekonomikos perspektyvas, o daugiau nei du trečdaliai apklaustų ekonomistų mano, kad dabartinė euro zonos padėtis yra silpnesnė nei manyta ECB rugsėjo mėnesio prognozėse.
Tuo pačiu didėjantis vyriausybės obligacijų pajamingumas kelia papildomą susirūpinimą. Prancūzijos dešimties metų vyriausybės skolos vertybinių popierių pajamingumas praėjusią savaitę pirmą kartą nuo 2002 metų pasiekė 5 procentus, o tai didina susirūpinimą dėl finansinio stabilumo euro zonoje.
Vis dėlto ekonomistai nesitiki, kad ECB greitai pradės taikyti pinigų politikos perdavimo apsaugos priemonę (PPI), skirtą neutralizuoti nepagrįstus neramumus obligacijų rinkose. Apie 90 procentų respondentų atmeta jos naudojimą. Labiau tikėtini žodiniai signalai arba švelnesnis bendravimas dėl būsimų palūkanų.
„Šiuo metu ECB gali labai mažai ką padaryti, kad padėtų Prancūzijai, nebent Prancūzija pati norėtų padėti sau“ – teigė ING vyriausiasis pasaulinis makroekonomikas Carstenas Brzeskis. Bankas gali bandyti pažaboti lūkesčius dėl tolesnio palūkanų normų didinimo, tačiau tai nepakeis Prancūzijos vyriausybės fiskalinių veiksmų.