versija spausdinimui
(0)
Pastaruoju metu įvykęs akcijų rinkos pakilimas kai kurias sistemines prekybos strategijas paliko taip stipriai priklausomas nuo akcijų, kad net ir nedidelė rinkos korekcija gali priversti jas atsikratyti šių nuosavybės vertybinių popierių, kurių vertė siekia milijardus dolerių, taip sustiprindama bet kokį galimą išpardavimą, skelbia Reuters.
Deutsche Bank duomenimis, nuo 2010 metų akcijų nepastovumo kontrolės fondų pozicija yra 98-ajame procentilyje. Dėl tokio didelio paskirstymo šie fondai turi ribotas galimybes absorbuoti daugiau akcijų, jei rinka ir toliau kils. Dar svarbiau, kad nedidelis rinkos nepastovumo padidėjimas gali lemti, kad jų modeliai viršytų rizikos biudžetus, o tai priverstų automatiškai parduoti plačių indeksų pozicijas, kas galėtų dar labiau pabloginti bet kokį rinkos nuosmukį.
Barclays analitikai pažymi, kad tipiškas fondas, siekiantis 10 procentų kintamumo, šiuo metu apie 88 procentus savo turto laiko akcijomis. Tolesnis kintamumo sumažėjimas galėtų padidinti šią procentinę dalį iki 99 procentų, o tai reikštų, kad būtų perkama maždaug už 25 mlrd. dolerių. Tačiau vidutiniškai pesimistinis scenarijus galėtų sumažinti akcijų paskirstymą žemiau 40 procentų, o tai reikštų daugiau nei 100 mlrd. dolerių vertės pardavimą, kas pabrėžia didelę galimo rinkos poveikio asimetriją.
Padėtį dar labiau apsunkina kitos sisteminės strategijos, pavyzdžiui, prekių prekybos patarėjai (CTA), kurie taip pat pasižymi istoriškai didelėmis akcijų pozicijomis, Deutsche Bank duomenimis, užimančiomis 82 procentilius. Kaip ir kintamumo kontrolės fondai, šios tendencijas sekančios strategijos turi ribotas galimybes didinti akcijų riziką, nes jos jau pasinaudojo didžiąja dalimi pastarojo meto teigiamo rinkos impulso ir mažo kintamumo.
Nors šių fondų valdomas bendras turtas, vertinamas 300 – 500 mlrd. dolerių, yra nedidelis, palyginti su 66 trilijonų dolerių siekiančia S&P500 indekso rinkos verte, automatinis ir vienalaikis jų pardavimas galėtų turėti neproporcingą poveikį. Šis „refleksyvumas“ galėtų būti signalas kitiems rinkos dalyviams, potencialiai sukeldamas platesnę pardavimo bangą ir padidindamas rinkos nepastovumą, viršijantį tiesioginius šių fondų veiksmus.
Deutsche Bank duomenimis, nuo 2010 metų akcijų nepastovumo kontrolės fondų pozicija yra 98-ajame procentilyje. Dėl tokio didelio paskirstymo šie fondai turi ribotas galimybes absorbuoti daugiau akcijų, jei rinka ir toliau kils. Dar svarbiau, kad nedidelis rinkos nepastovumo padidėjimas gali lemti, kad jų modeliai viršytų rizikos biudžetus, o tai priverstų automatiškai parduoti plačių indeksų pozicijas, kas galėtų dar labiau pabloginti bet kokį rinkos nuosmukį.
Barclays analitikai pažymi, kad tipiškas fondas, siekiantis 10 procentų kintamumo, šiuo metu apie 88 procentus savo turto laiko akcijomis. Tolesnis kintamumo sumažėjimas galėtų padidinti šią procentinę dalį iki 99 procentų, o tai reikštų, kad būtų perkama maždaug už 25 mlrd. dolerių. Tačiau vidutiniškai pesimistinis scenarijus galėtų sumažinti akcijų paskirstymą žemiau 40 procentų, o tai reikštų daugiau nei 100 mlrd. dolerių vertės pardavimą, kas pabrėžia didelę galimo rinkos poveikio asimetriją.
Padėtį dar labiau apsunkina kitos sisteminės strategijos, pavyzdžiui, prekių prekybos patarėjai (CTA), kurie taip pat pasižymi istoriškai didelėmis akcijų pozicijomis, Deutsche Bank duomenimis, užimančiomis 82 procentilius. Kaip ir kintamumo kontrolės fondai, šios tendencijas sekančios strategijos turi ribotas galimybes didinti akcijų riziką, nes jos jau pasinaudojo didžiąja dalimi pastarojo meto teigiamo rinkos impulso ir mažo kintamumo.
Nors šių fondų valdomas bendras turtas, vertinamas 300 – 500 mlrd. dolerių, yra nedidelis, palyginti su 66 trilijonų dolerių siekiančia S&P500 indekso rinkos verte, automatinis ir vienalaikis jų pardavimas galėtų turėti neproporcingą poveikį. Šis „refleksyvumas“ galėtų būti signalas kitiems rinkos dalyviams, potencialiai sukeldamas platesnę pardavimo bangą ir padidindamas rinkos nepastovumą, viršijantį tiesioginius šių fondų veiksmus.