
Liepą ji mūsų šalyje siekė 6,2 procento, o euro zonoje - 6,4 procento, kai Europos sąjungoje sudarė 6,1 procento. Ekonomistai laukė, kad šis rodiklis bendroje valiutos zonoje kris iki vidutiniškai 6,3 procento.
2025 metų antrąjį vasaros mėnesį bedarbystė Lietuvoje sudarė 6,8 procento, euro zonoje - 6,3 procento, o ES siekė šešis procentus.
Tarp sąjungos šalių liepą didžiausias nedarbo lygis fiksuotas Suomijoje (10,5 procento) bei Ispanijoje (dešimt procentų), o štai mažiausias - Čekijoje (3,3 procento) bei kaimyninėje Lenkijoje - 3,4 procento.
Jaunimo nedarbo lygis mūsų šalyje per antrąjį šių metų vasaros mėnesį siekė 12,1 procento, kai mėnesį prieš tai - 11,5 procento, o prieš metus - 13,4 procento. Euro zonoje per mėnesį šis rodiklis krito nuo penkiolikos procentų iki 14,9 procento, o ES - nuo 15,6 iki 15,1 procento, kai 2025 metų liepą buvo atitinkamai 14,6 bei 14,9 procento.
Iš sąjungos šalių didžiausias nedarbo lygis tarp asmenų iki 25 metų fiksuotas Estijoje (26,1 procento), Švedijoje (24,4 procento) bei Suomijoje (23,4 procento), o štai mažiausias - Vokietijoje (7,2 procento) bei Nyderlanduose (8,6 procento) ir Maltoje (9,8 procento).

versija spausdinimui