versija spausdinimui
(0)
Deutsche Bank dabar tikisi, kad Europos Centrinis Bankas ir gruodį padidins palūkanų normas 25 baziniais punktais, be laukiamo kėlimo rugsėjį, nes nuolatinė rizika energetikos rinkoje ir toliau daro spaudimą infliacijos perspektyvoms, rašo Reuters.
Prognozės pakeitimas įvyko tuo metu, kai abejojama ankstesne Deutsche Bank prielaida dėl trumpalaikio energijos kainų šoko. Metinė infliacija euro zonoje rugpjūčio mėnesį pasiekė 3,3 procento – tai reikšmingas padidėjimas, palyginti su 2,9 procento liepą, daugiausia dėl net 14,3 procento energijos kainų šuolio. Šis nuolatinis infliacinis spaudimas sustiprina argumentus Europos Centriniam Bankui toliau griežtinti pinigų politiką po plačiai laukiamo palūkanų normų padidinimo rugsėjį.
Nors ekonomistai artėjančiame ECB posėdyje daugiausia tikisi 25 bazinių punktų palūkanų normos kėlimo, diskusijos dėl tolesnio politikos kelio vis aktyvėja. Deutsche Bank dabar mano, kad galutinė 2,75 procento palūkanų norma yra labiau tikėtina, nors pripažįsta, kad silpnesnis ekonomikos augimas gali apriboti palūkanų normas iki 2,5 procento. Kai kurie analitikai teigia, kad tol, kol infliaciją daugiausia lems energijos kainos, tolesnis agresyvus palūkanų normų didinimas galėtų be reikalo pakenkti euro zonos ekonomikai, kuri iki šiol pasirodė esanti atspari.
Šiuo metu rinka įkainoja didelę tikimybę, kad šiais metais bus dar labiau griežtinama, o kai kurie modeliai rodo apie 3 procentų galutinę palūkanų normą. Tačiau pagrindinė infliacija, neįtraukiant nepastovių komponentų, tokių kaip energija ir maistas, rugpjūtį šiek tiek sumažėjo iki 2,4 procento, palyginti su 2,5 procento liepą. Tai galėtų paskatinti diskusijas ECB valdančiojoje taryboje dėl to, ar verta rizikuoti griežtesne politikos pozicija, nes nėra aiškesnių ženklų, kad platesnio masto kainų spaudimas skatina darbo užmokesčio augimą.
Prognozės pakeitimas įvyko tuo metu, kai abejojama ankstesne Deutsche Bank prielaida dėl trumpalaikio energijos kainų šoko. Metinė infliacija euro zonoje rugpjūčio mėnesį pasiekė 3,3 procento – tai reikšmingas padidėjimas, palyginti su 2,9 procento liepą, daugiausia dėl net 14,3 procento energijos kainų šuolio. Šis nuolatinis infliacinis spaudimas sustiprina argumentus Europos Centriniam Bankui toliau griežtinti pinigų politiką po plačiai laukiamo palūkanų normų padidinimo rugsėjį.
Nors ekonomistai artėjančiame ECB posėdyje daugiausia tikisi 25 bazinių punktų palūkanų normos kėlimo, diskusijos dėl tolesnio politikos kelio vis aktyvėja. Deutsche Bank dabar mano, kad galutinė 2,75 procento palūkanų norma yra labiau tikėtina, nors pripažįsta, kad silpnesnis ekonomikos augimas gali apriboti palūkanų normas iki 2,5 procento. Kai kurie analitikai teigia, kad tol, kol infliaciją daugiausia lems energijos kainos, tolesnis agresyvus palūkanų normų didinimas galėtų be reikalo pakenkti euro zonos ekonomikai, kuri iki šiol pasirodė esanti atspari.
Šiuo metu rinka įkainoja didelę tikimybę, kad šiais metais bus dar labiau griežtinama, o kai kurie modeliai rodo apie 3 procentų galutinę palūkanų normą. Tačiau pagrindinė infliacija, neįtraukiant nepastovių komponentų, tokių kaip energija ir maistas, rugpjūtį šiek tiek sumažėjo iki 2,4 procento, palyginti su 2,5 procento liepą. Tai galėtų paskatinti diskusijas ECB valdančiojoje taryboje dėl to, ar verta rizikuoti griežtesne politikos pozicija, nes nėra aiškesnių ženklų, kad platesnio masto kainų spaudimas skatina darbo užmokesčio augimą.