versija spausdinimui
(1)
Paskelbus naujausią Eurostat informaciją paaiškėjo, jog tiek mūsų šalyje, tiek bendroje valiutų sąjungoje per paskutinį šių metų vasaros mėnesį fiksuotas metinės infliacijos augimas. Be to, Lietuvoje šis rodiklis yra pats aukščiausias.
Mūsų valstybėje metinis kainų prieaugis padidėjo nuo 5,4 iki 5,8 procento, o euro zonoje - nuo 2,9 iki 3,3 procento, kas atitiko lūkesčius ir yra aukščiausias lygis nuo pat 2023 metų rugsėjo. Prieš metus šie rodikliai siekė atitinkamai 3,6 procento bei du procentus.
Taigi, metinė infliacija rugpjūtį išliko gerokai virš ECB 2 procento tikslo, daugiausia dėl energijos kainų šuolio, tęsiantis kovai Artimuosiuose Rytuose. Šie duomenys sustiprino lūkesčius, kad euro zonos Centrinis bankas padidins palūkanų normą jau šį mėnesį, o rinkos visiškai įkainojo 25 bazinių punktų pakėlimą iki 2,5 procento.
Lyginant su praėjusių metų paskutiniu vasaros mėnesiu, euro zonoje labiausiai pabrango žinoma energijos ištekliai - 14,3 procento arba labiausiai nuo 2023 metų sausio (mėnesį prieš tai - 10,3 procento), kai 2025 metais tą patį mėnesį fiksuotas dviejų procentų metinis kainų kritimas. Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių metinis kainų prieaugis padidėjo nuo 0,9 iki 1,2 procento (prieš metus - 0,7 procento), kai maisto, alkoholio ir tabako išliko toks pats - 1,2 procento (prieš metus - 3,2 procento), o štai paslaugų srityje metinis kainų spaudimas prislopo nuo 3,3 procento iki trijų procentų, o 2025 metais tą patį mėnesį buvo 3,1 procento.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama bazinė metinė infliacija euro zonoje per praėjusį mėnesį prislopo nuo 2,5 iki 2,4 procento, kai laukta, jog išliks tokia pati, o prieš metus sudarė 2,3 procento.
Kaip minėta, Lietuvoje šiuo metu pati didžiausia metinė infliacija euro zonoje, o po to rikiuojasi Kipras (5,2 procento) bei Bulgarija (5,1 procento). Mažiausias prieaugis fiksuojamas Estijoje - 1,3 procento ir Maltoje - 1,9 procento.
Per patį aštuntą šių metų mėnesį mūsų šalyje kainos paaugo simboliškai 0,1 procento, kai euro zonoje - keturis kartus labiau, o bazinis rodiklis pakilo 0,2 procento. Vartotojų kainų indeksas rugpjūtį krito tik Suomijoje (0,4 procento), o daugiausiai pakilo Belgijoje (2,1 procento), Liuksemburge (1,5 procento) bei Kipre (1,5 procento).
Praėjusį mėnesį mūsų valiutos zonoje labiausiai, t.y. 2,9 procento pabrango energijos ištekliai, su energijos ištekliais nesusijusios pramonės prekės brango 0,6 procento, kai paslaugų kainos pakilo tik 0,1 procento, o štai maisto, alkoholio ir tabako nepakito.
Mūsų valstybėje metinis kainų prieaugis padidėjo nuo 5,4 iki 5,8 procento, o euro zonoje - nuo 2,9 iki 3,3 procento, kas atitiko lūkesčius ir yra aukščiausias lygis nuo pat 2023 metų rugsėjo. Prieš metus šie rodikliai siekė atitinkamai 3,6 procento bei du procentus.
Taigi, metinė infliacija rugpjūtį išliko gerokai virš ECB 2 procento tikslo, daugiausia dėl energijos kainų šuolio, tęsiantis kovai Artimuosiuose Rytuose. Šie duomenys sustiprino lūkesčius, kad euro zonos Centrinis bankas padidins palūkanų normą jau šį mėnesį, o rinkos visiškai įkainojo 25 bazinių punktų pakėlimą iki 2,5 procento.
Lyginant su praėjusių metų paskutiniu vasaros mėnesiu, euro zonoje labiausiai pabrango žinoma energijos ištekliai - 14,3 procento arba labiausiai nuo 2023 metų sausio (mėnesį prieš tai - 10,3 procento), kai 2025 metais tą patį mėnesį fiksuotas dviejų procentų metinis kainų kritimas. Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių metinis kainų prieaugis padidėjo nuo 0,9 iki 1,2 procento (prieš metus - 0,7 procento), kai maisto, alkoholio ir tabako išliko toks pats - 1,2 procento (prieš metus - 3,2 procento), o štai paslaugų srityje metinis kainų spaudimas prislopo nuo 3,3 procento iki trijų procentų, o 2025 metais tą patį mėnesį buvo 3,1 procento.
Kaip minėta, Lietuvoje šiuo metu pati didžiausia metinė infliacija euro zonoje, o po to rikiuojasi Kipras (5,2 procento) bei Bulgarija (5,1 procento). Mažiausias prieaugis fiksuojamas Estijoje - 1,3 procento ir Maltoje - 1,9 procento.
Per patį aštuntą šių metų mėnesį mūsų šalyje kainos paaugo simboliškai 0,1 procento, kai euro zonoje - keturis kartus labiau, o bazinis rodiklis pakilo 0,2 procento. Vartotojų kainų indeksas rugpjūtį krito tik Suomijoje (0,4 procento), o daugiausiai pakilo Belgijoje (2,1 procento), Liuksemburge (1,5 procento) bei Kipre (1,5 procento).
Praėjusį mėnesį mūsų valiutos zonoje labiausiai, t.y. 2,9 procento pabrango energijos ištekliai, su energijos ištekliais nesusijusios pramonės prekės brango 0,6 procento, kai paslaugų kainos pakilo tik 0,1 procento, o štai maisto, alkoholio ir tabako nepakito.