versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų biržos vakar judėjo žemyn, investuotojams reaguojant į kylančias naftos kainas ir augančius obligacijų pajamingumus. NASDAQ traukėsi 0,32 proc., o S&P 500 – 0,52 procento. Krito visi sektoriai, išskyrus 0,9 proc. augusį energetikos sektorių, o prasčiausius rezultatus fiksavo komunikacinių paslaugų (-1,5 proc.), nebūtinojo vartojimo (-1,5 proc.) ir finansų (-1 proc.) sektoriai.
Vakar iš bendro konteksto solidžiu augimu išsiskyrė daugelis dirbtinio intelekto srities vardų, kurių priešakyje buvo beveik 9 proc. augusi „Sandisk“ akcijų kaina. S&P 500 indekse įmonė fiksavo geriausią rezultatą, investuotojams reaguojant į JAV prekybos sekretoriaus pareiškimus, jog JAV administracija nepritaria „Apple“ planams pirkti lustus iš Kinijos gamintojų.
Brent nafta pabrango apie 3 proc. ir ketvirtadienio rytą laikėsi aukščiau 91 USD už barelį. Kainos didėjimą paskatino D. Trumpo pareiškimas, jog JAV neketina pratęsti su Iranu pasirašyto memorandumo galiojimo, kuris faktiškai jau nebuvo vykdomas daugiau nei mėnesį. Rinka taip pat sureagavo į D. Trumpo grasinimus atakuoti Omaną, jei šis trukdys JAV veiksmams, siekiant atverti Hormūzo sąsiaurį. Pastaruoju metu Omanas su Iranu vedė aktyvias derybas dėl sprendimo, kuris leistų atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauriu, tačiau JAV į šias derybas nebuvo įtraukta. D. Trumpo grasinimas Omanui buvo ypač netikėtas, kadangi Omanas laikomas vienu iš JAV sąjungininkų regione. Galiausiai, rinka reaguoja į tai, kad tiek JAV, tiek Irano retorika signalizuoja, jog greitas konflikto sprendimas yra mažai tikėtinas.
Investuotojai vis labiau sunerimę stebi nepalankias tendencijas obligacijų rinkoje. Pastarosiomis dienomis atsinaujinęs obligacijų išpardavimas pakėlė obligacijų, ypač ilgo laikotarpio, pajamingumus į seniai nematytas aukštumas. Rinkos jautriai reaguoja į tai, kad JAV 30 metų obligacijų pajamingumas vakar peržengė 5,3 proc. ir pakilo į aukščiausią lygį nuo 2007 metų. Brangstanti skolinimosi kaina vertinama kaip rimta problema, JAV skolai viršijant 120 proc. BVP. JAV skolos aptarnavimo palūkanų mokėjimai siekia apie 1,3 trln. JAV dolerių per metus ir sudaro apie 60 proc. JAV biudžeto deficito. Auganti skolinimosi kaina atspindi didesnės grąžos siekiančių investuotojų reakciją į stiprėjančias fiskalines rizikas ir neapibrėžtumą dėl vis dar pakankamai aukštos infliacijos, kuri gali dar labiau paspartėti, jei tęsiantis karui su Iranu kils naftos kaina. Taip pat reaguojama į išaugusią obligacijų pasiūlą, kurią generuoja tiek vyriausybė, tiek privatusis sektorius, kuriame matomas itin išaugęs kapitalo poreikis dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtrai finansuoti.
Europos akcijų biržose vakar vyravo neigiamas sentimentas, kurį skatino tebesitęsianti įtampa Artimuosiuose Rytuose. Prie jo prisidėjo ir Europoje augantys obligacijų pajamingumai. Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas per pastarąsias dienas padidėjo 10 bazinių punktų ir pasiekė 3,22 proc. – aukščiausią lygį nuo 2011 metų. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,22 proc., prie ko labiausiai prisidėjo būtinojo vartojimo (-2,2 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-1,7 proc.) sektoriai, taip pat komunikacinių paslaugų (-1,2 proc.) sektorius. Tuo tarpu indeksą aukštyn kėlė informacinių technologijų (+1,6 proc.), sveikatos priežiūros (+0,8 proc.) ir energetikos (+0,3 proc.) įmonės. Vokietijos DAX smuko 0,38 proc., Prancūzijos CAC – 0,66 proc., Baltijos birža – 0,05 proc., o Italijos FTSE MIB fiksavo nežymų augimą.
Vakar iš bendro konteksto solidžiu augimu išsiskyrė daugelis dirbtinio intelekto srities vardų, kurių priešakyje buvo beveik 9 proc. augusi „Sandisk“ akcijų kaina. S&P 500 indekse įmonė fiksavo geriausią rezultatą, investuotojams reaguojant į JAV prekybos sekretoriaus pareiškimus, jog JAV administracija nepritaria „Apple“ planams pirkti lustus iš Kinijos gamintojų.
Brent nafta pabrango apie 3 proc. ir ketvirtadienio rytą laikėsi aukščiau 91 USD už barelį. Kainos didėjimą paskatino D. Trumpo pareiškimas, jog JAV neketina pratęsti su Iranu pasirašyto memorandumo galiojimo, kuris faktiškai jau nebuvo vykdomas daugiau nei mėnesį. Rinka taip pat sureagavo į D. Trumpo grasinimus atakuoti Omaną, jei šis trukdys JAV veiksmams, siekiant atverti Hormūzo sąsiaurį. Pastaruoju metu Omanas su Iranu vedė aktyvias derybas dėl sprendimo, kuris leistų atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauriu, tačiau JAV į šias derybas nebuvo įtraukta. D. Trumpo grasinimas Omanui buvo ypač netikėtas, kadangi Omanas laikomas vienu iš JAV sąjungininkų regione. Galiausiai, rinka reaguoja į tai, kad tiek JAV, tiek Irano retorika signalizuoja, jog greitas konflikto sprendimas yra mažai tikėtinas.
Investuotojai vis labiau sunerimę stebi nepalankias tendencijas obligacijų rinkoje. Pastarosiomis dienomis atsinaujinęs obligacijų išpardavimas pakėlė obligacijų, ypač ilgo laikotarpio, pajamingumus į seniai nematytas aukštumas. Rinkos jautriai reaguoja į tai, kad JAV 30 metų obligacijų pajamingumas vakar peržengė 5,3 proc. ir pakilo į aukščiausią lygį nuo 2007 metų. Brangstanti skolinimosi kaina vertinama kaip rimta problema, JAV skolai viršijant 120 proc. BVP. JAV skolos aptarnavimo palūkanų mokėjimai siekia apie 1,3 trln. JAV dolerių per metus ir sudaro apie 60 proc. JAV biudžeto deficito. Auganti skolinimosi kaina atspindi didesnės grąžos siekiančių investuotojų reakciją į stiprėjančias fiskalines rizikas ir neapibrėžtumą dėl vis dar pakankamai aukštos infliacijos, kuri gali dar labiau paspartėti, jei tęsiantis karui su Iranu kils naftos kaina. Taip pat reaguojama į išaugusią obligacijų pasiūlą, kurią generuoja tiek vyriausybė, tiek privatusis sektorius, kuriame matomas itin išaugęs kapitalo poreikis dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtrai finansuoti.
Europos akcijų biržose vakar vyravo neigiamas sentimentas, kurį skatino tebesitęsianti įtampa Artimuosiuose Rytuose. Prie jo prisidėjo ir Europoje augantys obligacijų pajamingumai. Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas per pastarąsias dienas padidėjo 10 bazinių punktų ir pasiekė 3,22 proc. – aukščiausią lygį nuo 2011 metų. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,22 proc., prie ko labiausiai prisidėjo būtinojo vartojimo (-2,2 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-1,7 proc.) sektoriai, taip pat komunikacinių paslaugų (-1,2 proc.) sektorius. Tuo tarpu indeksą aukštyn kėlė informacinių technologijų (+1,6 proc.), sveikatos priežiūros (+0,8 proc.) ir energetikos (+0,3 proc.) įmonės. Vokietijos DAX smuko 0,38 proc., Prancūzijos CAC – 0,66 proc., Baltijos birža – 0,05 proc., o Italijos FTSE MIB fiksavo nežymų augimą.