versija spausdinimui
(0)
Aukštos energijos kainos vis labiau veikia kitus euro zonos ekonomikos sektorius. Europos Centrinio Banko pirmininkė Christine Lagarde atkreipia dėmesį į vadinamojo antrinio poveikio riziką, įskaitant darbo užmokesčio didėjimą ir nuolatinį infliacinį spaudimą. Nepaisant galimo įtampos Artimuosiuose Rytuose sumažėjimo signalų, ECB pareigūnai neatmetė tolesnio pinigų politikos griežtinimo galimybės, skelbia Bloomberg.
ECB vadovė Christine Lagarde perspėjo, kad aukštų energijos kainų poveikis vis labiau matomas visoje ekonomikoje.
„Pastarosiomis savaitėmis beveik visur pradėjome matyti netiesioginį infliacijos poveikį“ – teigė ji.
Kaip pažymėjo euro zonos Centrinio banko prezidentė, ypač didelį susirūpinimą kelia antrinis poveikis, t.y. situacija, kai kylančios energijos kainos reiškia didesnius darbo užmokesčius ir tolesnį kainų augimą ekonomikoje.
„Kai pradedame jausti antrinio poveikio, kuris ypač susijęs su darbo užmokesčio rizika, didėjimą, privalome imtis veiksmų“ – sakė ji bei pridūrė, kad pagrindinė infliacija išlieka vienu svarbiausių ECB stebimų rodiklių.
Praėjusią savaitę Europos Centrinis Bankas nusprendė pirmą kartą nuo 2023 metų kilstelti palūkanų normas. Šis sprendimas buvo atsakas į padidėjusį infliacijos spaudimą, susijusį su energijos kainų šuoliu po konflikto Artimuosiuose Rytuose protrūkio.
Nors kai kurie rinkos dalyviai dėl daugiau nei tris mėnesius trunkančio konflikto pabaigos perspektyvos sumažino savo lūkesčius dėl tolesnio palūkanų normų didinimo, ECB valdančiosios tarybos nariai neatmeta dar vieno žingsnio savo posėdyje, numatytame liepos 22 – 23 dienomis.
Pinigų rinkos ir toliau daro prielaidą, kad indėlių palūkanų norma iki metų pabaigos padidės 0,25 procentinio punkto iki 2,5 procento. Tuo pačiu dar vieno kėlimo tikimybė šiuo metu vertinama 25 procentais.
Lagarde komentarai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV ir Iranas paskelbė apie laikiną susitarimą dėl Hormūzo sąsiaurio atidarymo. Ši žinia sukėlė pasaulinių naftos ir dujų kainų kritimą.
„Jei ši žinia artimiausiomis dienomis bus patvirtinta ir bus pasirašytas susitarimo memorandumas, tai gera žinia. Galime tik tai pasveikinti, ypač jei tai reiškia Hormūzo sąsiaurio atidarymą ir išvalymą“ - sureagavo ji, bet tuo pačiu pabrėžė, kad centrinis bankas ir toliau daugiausia dėmesio skirs savo pagrindiniam tikslui – kainų stabilumo palaikymui.
ECB vadovė Christine Lagarde perspėjo, kad aukštų energijos kainų poveikis vis labiau matomas visoje ekonomikoje.
„Pastarosiomis savaitėmis beveik visur pradėjome matyti netiesioginį infliacijos poveikį“ – teigė ji.
Kaip pažymėjo euro zonos Centrinio banko prezidentė, ypač didelį susirūpinimą kelia antrinis poveikis, t.y. situacija, kai kylančios energijos kainos reiškia didesnius darbo užmokesčius ir tolesnį kainų augimą ekonomikoje.
„Kai pradedame jausti antrinio poveikio, kuris ypač susijęs su darbo užmokesčio rizika, didėjimą, privalome imtis veiksmų“ – sakė ji bei pridūrė, kad pagrindinė infliacija išlieka vienu svarbiausių ECB stebimų rodiklių.
Praėjusią savaitę Europos Centrinis Bankas nusprendė pirmą kartą nuo 2023 metų kilstelti palūkanų normas. Šis sprendimas buvo atsakas į padidėjusį infliacijos spaudimą, susijusį su energijos kainų šuoliu po konflikto Artimuosiuose Rytuose protrūkio.
Nors kai kurie rinkos dalyviai dėl daugiau nei tris mėnesius trunkančio konflikto pabaigos perspektyvos sumažino savo lūkesčius dėl tolesnio palūkanų normų didinimo, ECB valdančiosios tarybos nariai neatmeta dar vieno žingsnio savo posėdyje, numatytame liepos 22 – 23 dienomis.
Pinigų rinkos ir toliau daro prielaidą, kad indėlių palūkanų norma iki metų pabaigos padidės 0,25 procentinio punkto iki 2,5 procento. Tuo pačiu dar vieno kėlimo tikimybė šiuo metu vertinama 25 procentais.
Lagarde komentarai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV ir Iranas paskelbė apie laikiną susitarimą dėl Hormūzo sąsiaurio atidarymo. Ši žinia sukėlė pasaulinių naftos ir dujų kainų kritimą.
„Jei ši žinia artimiausiomis dienomis bus patvirtinta ir bus pasirašytas susitarimo memorandumas, tai gera žinia. Galime tik tai pasveikinti, ypač jei tai reiškia Hormūzo sąsiaurio atidarymą ir išvalymą“ - sureagavo ji, bet tuo pačiu pabrėžė, kad centrinis bankas ir toliau daugiausia dėmesio skirs savo pagrindiniam tikslui – kainų stabilumo palaikymui.