versija spausdinimui
(2)
Kaip ir buvo laukta, Europos Centrinio banko atstovai šiandien pirmą kartą nuo pat 2023 metų nusprendė padidinti savo palūkanas 25 baziniais punktais. Be to, kilsteltos metinės infliacijos ir sumažintos ekonomikos augimo prognozės.
„Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi jos siekiamame 2 procentų lygyje. Todėl šiandien ji nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kyla spaudimas infliacijai, todėl sprendimas padidinti palūkanų normas yra tinkamas, atsižvelgiant į įvairius scenarijus, palyginančius galimą šio sukrėtimo raidą ir poveikį euro zonos perspektyvoms vidutiniu laikotarpiu“ - rašoma ECB pranešime.
Taigi, palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus padidintos iki atitinkamai 2,25 procento, 2,40 procento ir 2,65 procento nuo birželio 17 dienos.
„Perspektyvai toliau būdingas neapibrėžtumas – lieka sustiprėjusi didesnės infliacijos ir lėtesnio ekonomikos augimo rizika. Kokios bus karo pasekmės infliacijai ir ekonomikos augimui vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo energijos kainų sukrėtimo intensyvumo ir trukmės bei jo netiesioginio ir antrinio poveikių masto. Šį neapibrėžtumą rodo ir labai įvairūs infliacijos bei augimo rezultatai Eurosistemos ekspertų parengtuose naujausiuose orientaciniuose scenarijuose. Šie scenarijai bus paskelbti su ekspertų prognozėmis ECB interneto svetainėje“ - skelbia euro zonos Centrinis bankas.
Tuo pačiu pabrėžiama, jog priėmusi šiandieninį sprendimą, Valdančioji taryba tebėra gerai pasirengusi susitvarkyti su dabartiniu karo nulemtu neapibrėžtumu. Ji atidžiai stebės padėtį ir sprendimus dėl tinkamos pinigų politikos pozicijos priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
ECB savo komunikate mums priminė, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos nustatytame tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Tuo pačiu šiandien buvo paviešintos ir atnaujintos euro zonos makroekonominės prognozės. Metinės infliacijos šiems metams lūkesčiai, lyginant su kovu, kilstelti nuo 2,6 procento iki trijų procentų, o 2027 metų - nuo dviejų procentų iki 2,3 procento. Bendrojo vidaus produkto augimo prognozės pakoreguotos žemyn atitinkamai nuo 0,9 iki 0,8 procento ir nuo 1,3 iki 1,2 procento.
Palyginti su kovo mėnesio prognozėmis, ekspertai šiek tiek padidino 2026 ir 2027 metų pagrindinio scenarijaus infliacijos prognozę dėl numatomo aukštesnio energijos kainų lygio, kuris, jų vertinimu, iš dalies persiduos maisto, prekių ir paslaugų kainų infliacijai. Tuo tarpu ekonomikos augimo lūkesčiai yra sumažinti atsižvelgiant į stipresnį karo poveikį žaliavų rinkoms, realiosioms pajamoms ir pasitikėjimo lygiui.
Artimiausias ECB atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas liepos 22 - 23 dienomis Frankfurte.
„Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi jos siekiamame 2 procentų lygyje. Todėl šiandien ji nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kyla spaudimas infliacijai, todėl sprendimas padidinti palūkanų normas yra tinkamas, atsižvelgiant į įvairius scenarijus, palyginančius galimą šio sukrėtimo raidą ir poveikį euro zonos perspektyvoms vidutiniu laikotarpiu“ - rašoma ECB pranešime.
Taigi, palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus padidintos iki atitinkamai 2,25 procento, 2,40 procento ir 2,65 procento nuo birželio 17 dienos.
„Perspektyvai toliau būdingas neapibrėžtumas – lieka sustiprėjusi didesnės infliacijos ir lėtesnio ekonomikos augimo rizika. Kokios bus karo pasekmės infliacijai ir ekonomikos augimui vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo energijos kainų sukrėtimo intensyvumo ir trukmės bei jo netiesioginio ir antrinio poveikių masto. Šį neapibrėžtumą rodo ir labai įvairūs infliacijos bei augimo rezultatai Eurosistemos ekspertų parengtuose naujausiuose orientaciniuose scenarijuose. Šie scenarijai bus paskelbti su ekspertų prognozėmis ECB interneto svetainėje“ - skelbia euro zonos Centrinis bankas.
Tuo pačiu pabrėžiama, jog priėmusi šiandieninį sprendimą, Valdančioji taryba tebėra gerai pasirengusi susitvarkyti su dabartiniu karo nulemtu neapibrėžtumu. Ji atidžiai stebės padėtį ir sprendimus dėl tinkamos pinigų politikos pozicijos priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
ECB savo komunikate mums priminė, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos nustatytame tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Tuo pačiu šiandien buvo paviešintos ir atnaujintos euro zonos makroekonominės prognozės. Metinės infliacijos šiems metams lūkesčiai, lyginant su kovu, kilstelti nuo 2,6 procento iki trijų procentų, o 2027 metų - nuo dviejų procentų iki 2,3 procento. Bendrojo vidaus produkto augimo prognozės pakoreguotos žemyn atitinkamai nuo 0,9 iki 0,8 procento ir nuo 1,3 iki 1,2 procento.
Palyginti su kovo mėnesio prognozėmis, ekspertai šiek tiek padidino 2026 ir 2027 metų pagrindinio scenarijaus infliacijos prognozę dėl numatomo aukštesnio energijos kainų lygio, kuris, jų vertinimu, iš dalies persiduos maisto, prekių ir paslaugų kainų infliacijai. Tuo tarpu ekonomikos augimo lūkesčiai yra sumažinti atsižvelgiant į stipresnį karo poveikį žaliavų rinkoms, realiosioms pajamoms ir pasitikėjimo lygiui.
Artimiausias ECB atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas liepos 22 - 23 dienomis Frankfurte.
