versija spausdinimui
(0)
Jei naftos kainos pakils iki 150 dolerių už barelį, tai gali sukelti pasaulinę recesiją, BBC paskelbtame interviu pareiškė BlackRock generalinis direktorius Larry Finkas.
Jo perspėjime, pristatytame BBC tinklalaidėje, pabrėžiama, kad nuolatinė geopolitinė įtampa dėl Irano yra pagrindinis veiksnys, galintis išlaikyti aukštas naftos kainas. Aktyvų valdymo gigantės vadovas aprašė du skirtingus energetikos rinkos scenarijus: deeskalaciją, kuri galėtų sumažinti naftos kainas, arba užsitęsusį nestabilumo laikotarpį, dėl kurio šios žaliavos kaina „priartėtų prie 150 dolerių“, o tai lemtų „staigią ir gilią recesiją“.
Larry Finkas pabrėžė, kad kylančios energijos kainos veikia kaip „labai regresyvus mokestis“, kuris proporcingai labiau paveikia mažas pajamas gaunančius namų ūkius nei turtingesnius. Jis paragino vyriausybes priimti pragmatišką energetikos politiką, siūlant naudoti esamus išteklius ir kartu ryžtingai plėtoti alternatyvius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ir vėjo energija, siekiant užtikrinti tvarumą.
Ūgtelėjo didelio naftos tiekimo sutrikimo rizika, ypač Hormūzo sąsiauryje – pagrindiniame susiaurėjimo taške, per kurį teka apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų atsargų. Nepaisant rinkos nepastovumo ir susirūpinimo dėl kai kurių finansų sistemos sričių, Finkas atmetė bet kokius palyginimus su 2007 – 2008 metų pasauline finansų krize, teigdamas: „Nematau jokių panašumų“.
Jo perspėjime, pristatytame BBC tinklalaidėje, pabrėžiama, kad nuolatinė geopolitinė įtampa dėl Irano yra pagrindinis veiksnys, galintis išlaikyti aukštas naftos kainas. Aktyvų valdymo gigantės vadovas aprašė du skirtingus energetikos rinkos scenarijus: deeskalaciją, kuri galėtų sumažinti naftos kainas, arba užsitęsusį nestabilumo laikotarpį, dėl kurio šios žaliavos kaina „priartėtų prie 150 dolerių“, o tai lemtų „staigią ir gilią recesiją“.
Larry Finkas pabrėžė, kad kylančios energijos kainos veikia kaip „labai regresyvus mokestis“, kuris proporcingai labiau paveikia mažas pajamas gaunančius namų ūkius nei turtingesnius. Jis paragino vyriausybes priimti pragmatišką energetikos politiką, siūlant naudoti esamus išteklius ir kartu ryžtingai plėtoti alternatyvius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ir vėjo energija, siekiant užtikrinti tvarumą.
Ūgtelėjo didelio naftos tiekimo sutrikimo rizika, ypač Hormūzo sąsiauryje – pagrindiniame susiaurėjimo taške, per kurį teka apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų atsargų. Nepaisant rinkos nepastovumo ir susirūpinimo dėl kai kurių finansų sistemos sričių, Finkas atmetė bet kokius palyginimus su 2007 – 2008 metų pasauline finansų krize, teigdamas: „Nematau jokių panašumų“.